Ragina remti šeimas

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas bendrauja su mažaja paciente ir jos tėvais lankydamasis Romos Džamelio vaikų ligoninėje

Popiežius Benediktas XVI su Romos meru Džaniu Alemanu aptarė aktualias šeimos politikos problemas

Santuokinio gyvenimo ir motinystės klausimai

Metų pradžioje vykusiame tradiciniame popiežiaus Benedikto XVI susitikime su Romos ir Italijos sostinę supančio Lacijo regiono savivaldos vadovais atkreiptas dėmesys į aktualias šeimos politikos problemas. Sausio 14 dieną Vatikane priėmęs Romos mero Džanio Alemano vadovaujamą administracijos delegaciją, Šventasis Tėvas, kuris yra ir Romos vyskupas, sakė, kad Italijos sostinė, kaip katalikybės centras, turi būti sektinu pavyzdžiu „vaisingame viešųjų institucijų ir bažnytinės bendruomenės bendradarbiavime“. Katalikų pasauliečių organizacijos turi  dalyvauti savivaldos projektuose, kad galėtų aktyviai prisidėti prie miesto bendrojo gėrio kūrimo.

Popiežius priminė, kad šeima, „grindžiama vyro ir moters santuoka, yra pirminė visuomenės ląstelė“, todėl nuo jos tvirtumo priklauso ir visuomenės gerovė. „Šeimos mokykloje“ vaikai pirmiausia išmoksta žmogiškųjų ir krikščioniškų vertybių, sužino, kas yra meilė, atleidimas ir kitų priėmimas. Būtent šeimoje yra ugdomas solidarumas tarp kartų ir taikus sambūvis bendruomenėje, kurie yra svarbūs visai visuomenei. Todėl viešoji valdžia turi būti suinteresuota ne tik dalinių šeimos problemų sprendimu, bet ir pačios šios tradicinės institucijos vystymu ir konsolidavimu su atitinkamomis švietimo pastangomis. Tuo labiau, kad dėl nepalankių socialinių bei kultūrinių pokyčių galima kalbėti apie šeimos krizę.

Šventasis Tėvas pažymėjo, kad dabar plintantis kitų sugyvenimo formų (įskaitant homoseksualų poras), kurios „iškreipia šeimos esmę ir tikslą“, įteisinimas tampa savotiška „bausme“ tiems sutuoktiniams, kurie įsipareigoja kurti ir išlaikyti stabilius, tradicinius ir teisiškai bei bažnytiškai sutvirtintus tarpusavio santuokos ryšius. Todėl Bažnyčia pati remia tas iniciatyvas, kuriomis stengiamasi auklėti jaunus žmones, kad jie gyventų pagal „meilės, kaip savęs dovanojimo, logiką, turėdami kilnią  seksualumo viziją“, – sakė Benediktas XVI. Įvairiomis visuomeninio švietimo pastangomis reikia siekti, kad „žmogiškoji meilė nebūtų redukuojama iki vartojimo objekto“, o išgyvenama kaip fundamentalus, prasmę ir tikslą egzistencijai suteikiantis patyrimas.

Palietęs Italijai (ir visai Europai) labai aktualų gimstamumo skatinimo klausimą Šventasis Tėvas pažymėjo, kad „tėvystės ir motinystės troškimas faktiškai yra įrašytas žmogaus širdyje“. Daugelis sutuoktinių porų norėtų priimti vaikų gimdymo dovaną, tačiau yra priversti tai atidėti ir laukti geresnių laikų. „Dėl to yra būtina konkrečiai paremti motinystę, garantuojant moterims, kurios užsiima profesine veikla, galimybę suderinti šeimą su darbu, kadangi daugeliu atvejų jos yra priverstos rinktis vieną iš tų dviejų“, – pastebėjo Popiežius. Šiam tikslui reikia vystyti lopšelių ir darželių, ypač tokių, kuriuos išlaiko pačios šeimos, sistemą ir taip skatinti į vaikus žiūrėti ne kaip į problemą, bet kaip į dovaną ir didelį džiaugsmą.

Gyvybės garantijos ir užimtumo skatinimas

Šventasis Tėvas išreiškė susirūpinimą, kad Romoje atliekama dar daug abortų. Krikščionių bendruomenė per įvairias paramos ir konsultavimo institucijas ir kitas iniciatyvas turi „pagelbėti moterims, kurioms iškyla sunkumų priimant naują gyvybę. Tą patį turi daryti ir viešosios įstaigos, turinčios didesnes finansines galimybes. Popiežius Benediktas XVI teigiamai įvertino Romą supančios Lacijo provincijos sprendimą kiekvieną pradėtą, bet dar negimusį kūdikį, laikyti šeimos nariu ir teikti atitinkamas socialines privilegijas jo laukiančiai sutuoktinių porai ir reiškė viltį, kad ši iniciatyva bus toliau plėtojama.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą šiuolaikinės visuomenės bruožą, vadinamąjį „senėjimo reiškinį“ – vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimą. Tai kelia naujas problemas, bet ir galimybes, kadangi „vyresnieji yra didelis turtas visuomenei“, – kalbėjo 84-uosius metus pasitinkantis Šventasis Tėvas. Senųjų patyrimas ir išmintis „yra paveldas jauniems žmonėms, kuriems reikia gyvenimo mokytojų“. Todėl jie turi būti artimi šeimai, kuri turi rūpintis jų trapia sveikata, užtikrinant krikščionišką nuostatą, kad pagarba gyvybei bus išsaugota iki jos natūralios pabaigos. Šioje srityje kartu turi veikti visuomeninės ir katalikiškos sveikatos apsaugos tarnybos.

Nurodęs į nesibaigiančią ekonominę krizę, kuri sudaro daug sunkumų šeimos gyvenimui, popiežius Benediktas XVI sakė, jog „Caritas“ ir kitos katalikiškos paramos organizacijos kiek įmanoma padeda pakelti šiuos sunkumus. Reikia remti mažas pajamas gaunančias šeimas, „ypač tas, kurios  yra gausios (turi daugiau vaikų), nes jos dažnai jaučiasi dėl to (atžalų gausumo) tarsi baudžiamos“, – pabrėžė Šventasis Tėvas. Jis taip pat nurodė į užimtumo klausimą, ypač svarbų jauniems žmonėms, kurie deda pastangas savo profesiniam pasirengimui ir negaudami siekiamo užsiėmimo dažnai dramatiškai dėl to išgyvena, jaučiasi tarsi pati visuomenė juos būtų atmetusi.

Tokia padėtis kelia socialinę įtampą, kurią stengiasi išnaudoti organizuoto nusikalstamumo grupės, įtraukiančios jaunus žmones į nelegalią veiklą ir siūlančios savąjį išgyvenimo (gal net praturtėjimo) būdą. Perspėjęs dėl šių pavojų, popiežius Benediktas XVI nurodė, kad užimtumo skatinimas, nepaisant visų sunkumų, turi likti viešosios politikos prioritetas, nes „darbo ir padoraus pragyvenimo garantavimas yra būtina sąlyga suteikti gyvybę naujoms šeimoms“. Savivaldos administratorių, besidarbuojančių dėl bendruomenės gėrio, uždavinys yra pasiekti, jog visų jų pastangų „tikslas būtų žmogus, kad jis galėtų gyventi tikrai žmogišką gyvenimą“, – baigdamas kalbą sakė Šventasis Tėvas, linkėdamas, kad Dievo Žodis taptų įkvėpimo šaltiniu kiekvienai politinei ir socialinei veiklai.

© 2011 „XXI amžius“