„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (136)

2012 m. rugpjūčio 31 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Herojiška gyvybės gynėja

Mindaugas BUIKA

Amerikietė Neli Grei buvo
kasmet JAV sostinėje Vašingtone
žiemą vykstančių žygių už gyvybę
„March for Life“ organizatorė

Nepateisinamas aborto blogis

„XXI amžiaus“ gyvybės gynimui skirtame priede „Pro Vita“, kaip ir visoje tarptautinėje žiniasklaidoje, jau daug kartų rašyta apie visame pasaulyje besiplėtojančius „Žygius už gyvybę“ (angl. „March for Life“), tapusius vienomis didžiausių taikių manifestacijų, kurių dalyviai protestuoja prieš aborto darymo legalumą, pabrėždami žmogiškosios gyvybės kiekvienam vystymosi tarpsnyje įstatyminės apsaugos svarbą. Jungtinių Amerikos Valstijų ir viso pasaulio gyvybės gynėjai su dideliu liūdesiu priėmė žinią, kad rugpjūčio 13 dieną, sulaukusi 88 metų, mirė minėtos nuostabios iniciatyvos pradininkė amerikietė Neli Grei (Nellie Gray), kuri JAV sostinėje Vašingtone suorganizavo pirmąjį „March for Life“ ir iki šiol vadovavo kasmetiniam jo rengimui. Tose manifestacijose sudėtingomis klimatinėmis viduržiemio sąlygomis šimtai tūkstančių jaunų amerikiečių protestuodami mini 1973 metų sausyje šalies Aukščiausiojo Teismo (taip JAV vadinama Konstitucinio Teismo prerogatyvas turinti teisinė institucija) patvirtintą aborto darymo „legalumą“, leidžiantį žudyti kūdikius motinų įsčiose dar prieš jų gimimą.

N. Grei ir jos bendražygių dėka kasmet nuo 1974 metų sausio žvarbiomis dienomis Vašingtono gatves, aikštes ir šventoves užpildo daugybė iš visos šalies susirinkusių gyvybės gynėjų su Bažnyčios hierarchais ir žymiais visuomenės veikėjais, maldomis ir organizuotomis eitynėmis pabrėžiančių nepritarimą tokioms teisinėms nuostatoms, pareikalaujančioms begalės nekaltų kūdikių aukos. Kaip minėta, nuo pat pirmojo beveik prieš keturis dešimtmečius surengto „Žygio už gyvybę“ iki pat savo mirties N. Grei su tiesiog herojišku atsidavimu vadovavo jį organizuojančiam visuomeniniam fondui („March for Life Education and Defence Fund“), nuolat pabrėžė vieningų pastangų svarbą šiam kilniam tikslui. N. Grei, nuolat plėtojusi „Žygių už gyvybę“ sąjūdį, dabar įgijusį tarptautinę plotmę ir stiprėjantį netgi labai sekuliarizuotoje Vakarų Europoje (pastarąjį dešimtmetį tokios daugiatūkstantinės manifestacijos jau kasmet rengiamos Paryžiuje, Romoje, Briuselyje, Madride, Prahoje ir kitose Europos sostinėse), bus su pagarba prisiminta už jos tvirto nusistatymo raišką, kad kiekviena žmogaus gyvybė, gimusi ar prieš gimimą, sena ar jauna, turi būti saugoma ir globojama „be jokių išimčių, be jokių kompromisų!“ Vadovaudamasi šiuo išgarsėjusiu savo devizu N. Grei buvo tvirtai įsitikinusi, kad nė vienas pradėtas ir motinų įsčiose bręstantis kūdikis negali būti paaukotas dėl kokios nors priežasties – finansinių sunkumų, genetinės ligos ar tiesiog nenoro jo priimti – ir ragino visus gyvybės gynėjus, visas jų organizacijas, nepaisant religinių, pasaulėžiūros ar politinių skirtingumų, siekti, kad abortai vėl būtų uždrausti.

Sunki genocido tragedija

Gimusi 1924 m. birželio 25 dieną Big Springe (Teksaso valstija) automechaniko ir namų šeimininkės šeimoje ir vaikystėje patyrusi nemažus materialinius sunkumus, N. Grei į katalikybę atsivertė jau būdama suaugusi. Didelį vidinį polinkį į tikėjimą jutusiai jaunai moteriai įsijungti į Katalikų Bažnyčią padėjo susitikimai su dvasingais kunigais (kaip ji vėliau pati pasakojo) ir jų globa bei paskatos. Antrojo pasaulinio karo metais kapralės tarnybą ėjusi Kariniame moterų korpuse (Women’s Army Corps, WAC), vėliau įsigijo verslo administratorės ir ekonomistės specialybę ir darbavosi JAV vyriausybės struktūrose – Užsienio reikalų ir Darbo ministerijose Vašingtone. Lankė sostinėje veikiantį Džordžtauno jėzuitų universitetą. Jame įsigijo teisininkės diplomą ir dirbo praktikuojančia advokate prie Aukščiausiojo Teismo. Pasibaisėjusi šios institucijos 1973 m. sausio 22 d. paskelbtu verdiktu (vadinamoje Roe versus Wade Rou prieš Veidą byloje), legalizavusiu abortą, N. Grei kartu su kitais gyvybės gynimo aktyvistais nusprendė protesto manifestacijos organizavimu paminėti šio fatališko sprendimo pirmąsias metines. „Tuomet jutau didelį sukrėtimą, pagalvojusi, jog kažkas gali juridiškai pateisinti nekalto žmogaus žudymą“, – vėliau savo įspūdžiais dalijosi N. Grei. Anot jos, aborto legalizavimas yra didelė negarbė amerikiečių tautai, žinomai pilietinių teisių gynimu ir daug prisidėjusiai prie tarptautinio Niurnbergo proceso, kuriame buvo pasmerkti nacių lyderiai už masinius nusikaltimus žmoniškumui.

N. Grei visada negimusių kūdikių masines žudynes (juk JAV kasmet atliekama daugiau kaip milijonas abortų, o visame pasaulyje 45–50 milijonų) prilygino genocidui ir holokaustui, teigdama, kad jokiomis aplinkybėmis, netgi išžaginimo ar incesto atvejais nepateisinamas nekalto žmogaus sunaikinimas. Po pirmosios manifestacijos, sėkmingai surengtos Vašingtone ant Kapitolijaus kalvos, prie Aukščiausiojo Teismo rūmų, 1974 m. sausio 22 d., organizatorių pasitarimai vyko N. Grei namuose (taip ji tapo šio sąjūdžio nepakeičiama lydere), buvo suformuota „March for Life“ grupė su aukų rinkimu kasmetiniams „žygiams“, kurie dabar sutraukia iki 250 tūkstančių drąsuolių, dalyvaujančių eitynėse, nepaisant šalčio, sniego ar žvarbios liūties. Pati N. Grei, kartu su kitais oratoriais, tarp kurių būna vyskupų ir JAV Kongreso narių, visada pasisakydavo apie aborto blogį, kritikavo jį remiančias „feministes“, kvietė moteris, patyrusias aborto tragedijos skausmą, viešai patvirtinti savąjį išgyvenimą.

„Daugiau nebegalima tylėti“

Dabar kiekviename kasmetiniame „Žygyje už gyvybę“ Vašingtone galima matyti grupes moterų, nešančių plakatus su užrašais, liudijančiais apgailestavimą dėl darytų abortų („I Regret my Abortion“). Prie jų vis dažniau prisijungia ir vyrai, nešantys plakatus su išraiškingais užrašais „I Regret Lost Fatherhood“ („Gailiuosi dėl prarastos tėvystės“). Šios kampanijos, pavadintos „Daugiau nebegalima tylėti“ („Silent No More“) tikslas – asmeniniais liudijimais žadinti sąmoningumą dėl aborto blogio visuotinės žalos. Jau beveik keturis dešimtmečius rengiami „Žygiai už gyvybę“ kol kas nedavė siekiamo galutinio rezultato (abortas Jungtinėse Valstijose vis dar liko legalus), tačiau amerikiečių sąmoningumas tikrai sustiprėjo. Dabar visose sociologinėse apklausose patvirtinama, jog dauguma amerikiečių pasisako už griežtesnį aborto darymo suvaržymą, ir tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Atitinkamos gyvybės gynimui palankios teisinės nuostatos, priimtos daugelyje JAV valstijų, ir gyvybės gynėjų sąjūdis pasiekė, kad aborto darymas negali būti finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais, tai yra, iš valstybės biudžeto.

Lūžį valstybinėje gyvybės gynimo politikoje padarė prezidentas Ronaldas Reiganas, kuris 1981 metais savo rezidencijoje Baltuosiuose Rūmuose priėmė „March for life“ rengėjų delegaciją. Tiesa, pati N. Grei atsisakė tame susitikime dalyvauti, kritikuodama prezidentą už tai, kad jis asmeniškai nedalyvavo „Žygio už gyvybę“ manifestacijoje, o tik atsiuntė savo vyriausybės sveikatos apsaugos ministrą. Beje, ši kritika buvo veiksminga, nes nuo 1985 metų, tai yra, savo antrosios kadencijos pradžios, R. Reiganas tapo pirmuoju JAV prezidentu, reguliariai sakiusiu sveikinimo kalbą „Žygio už gyvybę“ pagrindiniame mitinge. Jį ir vėliau šią tradiciją pratęsusį prezidentą Džordžą Bušą klausytojų minioms iškilmingai pristatydavo N. Grei. Jos autoritetas ir paveldas patvirtintas JAV vyskupų konferencijos rugpjūčio 14 dienos pareiškime, reaguojant į liūdną netekties žinią. „Organizuodama „March for Life“, N. Grei mobilizavo milijonus žmonių protestui prieš aborto įstatymo neteisingumą, kalbėdama vardu negimusių kūdikių, kurie patys neturi balso, – teigia JAV vyskupai. – Nors savo gyvenime ji nesulaukė to įstatymo atšaukimo, bet sąjūdis, kurį N. Grei sukūrė, ypač jam priklausantys jauni žmonės, nenurims, kol teisė į gyvybę nebus vėl atstatyta. Tegul angelai ją veda į rojų!“

Ištikimų bendražygių prisiminimai

Artimas N. Grei bendražygis, JAV Kongreso narys ir parlamente veikiančio Gyvybės gynimo komiteto pirmininkas Krisas Smitas savo užuojautos pareiškime N. Grei pavadino „išskirtine gyvybės lydere“, kurios pastangos „išgelbėjo daugybę kūdikių“ ir „sužadino milijonų žmonių širdis“. Jis pažadėjo, kad visi gyvybės gynėjai „ištikimai saugos jos paveldą, su nesilpnėjančiu įsipareigojimu ginti negimusius“. Kitas N. Grei žinomas bendražygis, aktyvios JAV organizacijos „Kunigai už gyvybę“ („Priests for Life“) vadovas kunigas Frenkas Pavonas dabar paskelbtuose savo atsiminimuose „Kas motyvavo Neli Grei“ nurodė, kad ji nemėgo vartoti sąvokos „negimęs“, nes „anot jos, šis terminas nepakankamai aiškiai pabrėžia, apie ką kalbama – kūdikį prieš abortą ar po jo. Todėl N. Grei pradėjo vartoti sąvoką „prieš gimstantis“, taip pabrėždama kūdikio brendimą motinos įsčiose ir kad negali būti daroma jokių kompromisų dėl jo išsaugojimo (kartais teigiama apie būtinumą saugoti pradėtą žmogaus gyvybę, tačiau tuoj pat pridedant dviveidišką pastabą – „išskyrus tuos ar kitus atvejus“). Betgi žudynėms negali būti pateisinamų priežasčių, ir jokios įstatymų nuostatos negali legalizuoti aborto, ir tik dekriminalizuoja šį neabejotiną blogį. Todėl visi gyvybės gynėjai turi remtis „aiškia tiesa, kad kiekvienas kūdikis yra asmuo nuo prasidėjimo momento ir kad nėra galios žemėje, kuri galėtų leisti jos sunaikinimą“, – rašė kunigas F. Pavonas, perpasakodamas N. Grei nuostatas.

Dvasininkas prisiminė, kaip 2008 metų „Žygyje už gyvybę“ jau 84-uosius einanti N. Grei paslydo ir nukrito nuo apledėjusios tribūnos, susižeidė galvą ir tuoj pat buvo nugabenta į ligoninę, tačiau jau kitą dieną ji dalyvavo gyvybės gynimo sąjūdžio vadovų pasitarime. Nuo 1993 metų „Kunigams už gyvybę“ vadovaujantis kunigas F. Pavonas, paprašytas N. Grei, visada tokius pasitarimus pradėdavo įžangine malda. Jis „Žygiuose už gyvybę“ nepertraukiamai pradėjo dalyvauti 1976 metais dar būdamas moksleivis ir ši veikla tik stiprino jo dvasinį pašaukimą bei atsidėjimą gyvybės gynimo reikalams. Gavęs kunigystės šventimus 1988 metais ir paskirtas tarnystei į Niujorko parapijas, kunigas F. Pavonas, kaip ir kai kurie kiti konfratrai bei vyskupai, kasmet organizuodavo piligrimų keliones į Vašingtono gyvybės gynėjų eitynes. Glaudžiai bendravęs su N. Grei kunigas F. Pavonas paskelbė paskutinę prieš jos mirtį gautą žinutę internetu, kurioje patvirtinta kito „March for Life“, įvyksiančio 2013 metų sausį, jau minint 40-ąsias aborto įstatymo priėmimo metines, rengimo svarbą, reikalaujant galutinai jį atšaukti. „Mes galime tai pasiekti ir turime būti vieningi nutraukiant aborto blogį, kadangi jis yra blogis“, – tvirtino N. Grei, ir šis brangus herojiškos gyvybės gynėjos paveldas skatins ryžtą, siekiant visiškos „gyvybės pergalės“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija