|
Gender ideologija žeidžia katalikiškų mokyklų tapatybę Kanadoje
Kanados Albertos apskrities katalikiškos mokyklos susidūrė su staigmena Gairėmis apie skirtingas lytines orientacijas, tapatybes ir išraiškas gerbiančios mokymosi aplinkos kūrimą. Jos parengtos prieš gerą pusmetį rinkimus laimėjusios kairiosios NDP partijos iniciatyva, be deramų konsultacijų. Albertos apskrityje yra daugiau kaip 400 katalikiškų mokyklų, kurias lanko per 160000 mokinių.
Šios gairės yra išgryninta gender ideologijos išraiška. Jose skelbiamas radikalaus individualizmo principas, jog susitapatinimas (self-identification) yra vienintelis individo lytinės orientacijos, tapatybės ar išraiškos matas. Panašiai yra rekomenduojama mokyklos blankuose ar laiškuose atsisakyti tėvas, motina, jis ar ji, naudojant labiau neutralias ir nedalijančias kalbos formas. Tačiau nepatikslinama, kokiu būdu garantuojama pagarba visoms tapatybėms, kai tėvą ar motiną patariama vadinti kitaip. Greta įrašytas punktas nurodo, jog mokyklos personalas neturėtų tėvams pranešti apie pastebėtus jų vaiko polinkius, negavus tiesioginio paties vaiko leidimo. Mokyklos raginamos remti steigimą gėjų asociacijų, kurios padėtų tokių polinkių mokiniams save išreikšti, jaustis gerai ir saugiai.
Tuo siekiama svetingos, rūpestingos, pagarbios ir saugios mokymosi aplinkos, kuri remtų skirtingumą ir maitintų priklausymo jausmą bei teigiamą savęs vertinimą.
Šios gairės jau sulaukė dešimčių reakcijų iš katalikiškų mokyklų, apžvalgininkų ar vyskupų. Visose primenama besąlygiška pagarba ir asmens orumo pripažinimas, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, nes visi yra Dievo vaikai. Visiškai pritariama, kad, pavyzdžiui, homoseksualių potraukių mokinys neturi būti patyčių auka ir kad katalikiškos mokyklos savo statutų ir savo ugdytojų elgesio normomis tai turi stengtis užtikrinti.
Tačiau dažnai prieštaraujama dėl grubaus Gender ideologijos skleidimo, kuris visiškai ignoruoja katalikiškų mokyklų tapatybę, tiksliau sakant, ši ideologija siekia savimi pakeisti katalikišką ugdymą. Daug Albertos katalikiškų mokyklų siekė atrasti pusiausvyrą tarp pagarbos ir jautrumo homoseksualių ar transseksualių polinkių jaunuoliams, tuo pat metu išlaikant biblinį ir krikščionišką mokymą apie tai, kad Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį. Kūnas ir kūno lytiškumas yra Dievo duotos dovanos, bet Kūrėjas taip pat sako, kad jos naudotinos tam tikru būdu. Tačiau Gender ideologijai to maža. Nors oficialiuose dokumentuose tai tiesiai nesakoma, tačiau kai kurie aktyvistai tvirtina, kad leisti katalikiškai doktrinai gyvuoti yra maitinti diskriminaciją, prieš kurią jie ir kovoja.
Ar Gender ideologijos įsigalėjimas ir kitų alternatyvų nutildymas yra demokratijos idealų įgyvendinimas? Kalgario vyskupas Frederikas Henris (Frederick Henry) mano, kad greičiau priešingai, kaip išraiškingai byloja jo viešo laiško antraštė Totalitarizmas Albertoje. Minėtosios gairės, anot jo, yra į vieną monolitinę ideologiją susijungusių reliatyvizmo ir valdžios pamišimo rezultatas. Paradoksaliai, vardan pagarbos skirtingumui yra nutildomi visi skirtingi balsai, nors būtent jie ir įkūnija skirtingumą: šia prasme valdžia tapęs reliatyvizmas yra totalitarinė doktrina.
Edmontono arkivyskupas Ričardas Smitas (Richard Smith) pabrėžia, kad katalikiškos mokyklos laikosi dėmesingumo, jautrumo, pagarbos principų. To prašyti yra teisinga ir tai suderinama su krikščioniška doktrina. Tačiau neprotinga yra reikalauti, kad katalikiškos mokyklos kaip besąlygišką priimtų individualaus susitapatinimo principą, ignoruodamos katalikų mokymą apie vyro ir moters vietą Dievo plane, apie tai, kad tėvai, o ne mokyklos yra pirmieji savo vaikų ugdytojai. Edmontomo arkivyskupijoje, anot jo, 85000 vaikų tėvai nusprendė siųsti savo vaikus į katalikiškas mokyklas, puikiai suprasdami, kad katalikų tikėjimas ir moralė bus jų ugdymo dalis. Ir tikrai turėtume vertinti ir ginti katalikiškų mokyklų vaidmenį.
Sent Paulo (Saint Paul) vyskupas Paulis Teris (Paul Terrio) rašo, jog apsisprendimo principas, be jokios abejonės, yra labai svarbus, tačiau pareiškimas, kad jis yra vienintelis matas, prieštarauja tiek tikėjimui, tiek sveikam protui, tiek katalikiško, tiek nekatalikiško ugdymo patirčiai.
Ne vienas pasirėmė ir 2015 metų Kanados aukščiausio teismo sprendimu katalikiškos Lojolos mokyklos byloje. Ši mokykla nesutiko su Kvebeko valdžios nurodymu dėstyti sekuliaristinio (neutralaus) pobūdžio religijos ir etikos kursą, kuris esą didintų atvirumą skirtingumui ir pagarbą kitiems. Po ilgo bylinėjimosi teismas pareiškė, kad sakyti katalikiškai mokyklai, kaip aiškinti jos tikėjimą, žeidžia laisvę jos bendruomenės narių, kurie pasirinkdami mokytis konfesinėje mokykloje savo religiniams įsitikinimams suteikė kolektyvinį matmenį. Valstybė neturi nurodyti, kaip katalikiška institucija turi aiškinti apie savo pačios tapatybę, tai religijos laisvės pažeidimas.
Vatikano radijas
© 2017 XXI amžius
|
