„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2010 m. vasario 5 d., Nr. 1 (33)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Septyni dešimtmečiai su kanklėmis

Bronius VERTELKA

Lietuvoje ilgiausiai kanklėmis grojanti
panevėžietė Regina Daniūnienė

Neseniai Panevėžio bendruomenių rūmuose  iškilmingai buvo paminėtas kanklininkės Reginos Daniūnienės 90-metis. Jubiliatė mane sutiko savo bute Marijonų gatvėje. R. Daniūnienė sunkiai vaikšto, bet labai šviesaus proto, turi puikią atmintį. Gimė ji advokato šeimoje Panevėžyje, o vaikystę praleido Ukmergėje. Vilnių grąžinus Lietuvai, Reginai, kaip mokančiai lenkiškai, pasiūlė baigti keturių mėnesių mokytojų kursus ir vykti dirbti į sostinę. Čia ji sutiko kompozitorių Alfonsą Mikulskį bei jo žmoną Oną. Šių Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių dėka Regina susidomėjo kanklėmis. Karui ritantis į Vakarus, Mikulskiai emigravo į Vokietiją. R. Daniūnienė su O. Mikulskiene susitiko po daugybės metų, kai pastaroji su Čiurlionio ansambliu atvyko koncertuoti į Panevėžį. Vėliau R. Daniūnienę O. Mikulskienė pasikvietė į Vilnių tvarkyti jos archyvo. Per penkis mėnesius panevėžietė parengė spaudai O. Mikulskienės dienoraštį apie Čiurlionio ansamblio veiklą 1940–1949 metais.

Baigiantis karui Reginai buvo tiesiai pasakyta, kad ji negaus mokytojos vietos, kadangi esanti iš buožių šeimos. Dėl to Regina nenusiminė. Rado darbo Ukmergės vaistinėje. Paskui įsigijo aukštesnįjį medicininį išsilavinimą, tapo kvalifikuota provizoriaus padėjėja. Vaistinėse R. Daniūnienė išdirbo 43 metus. Ištekėjusi už chirurgo Igno Daniūno, su juo užaugino sūnų ir dukrą, kurie gyvena Vilniuje. Vyras iškeliavo į amžinybėn prieš 28 metus.

R. Daniūnienė  groja krekenaviškio Stasio Rudžio 1943 metais sumeistrautomis kanklėmis. Su kanklėmis R. Daniūnienė pabuvojo net Igarkoje, kur palaidoti tremtyje mirę tėvas ir sesuo (motina sugebėjo iš Sibiro pabėgti). Ten panevėžietė rado savo artimųjų kapus, ant jų kapų tebestovėjo iš berželių sukaltas kryžius su užrašu. Čia Regina išliejo savo širdgėlą, grodama kanklėmis. Tėvo ir sesers palaikus R. Daniūnienė parsivežė 1989 metais ir palaidojo Pušaloto kapinėse. Jų ramybę saugoja tautodailininko Jono Matulio iš medžio drožtas antkapinis paminklas.

Regina subūrė moterų kanklininkių ansamblį „Sigutė“. Jo dalyvės – kone visos vaikų darželio „Sigutė“ auklėtojos (beje, darželis yra Kanklių gatvėje). R. Daniūnienė savęs nevadina profesionalia kanklininke, tačiau kanklės jai padeda išlieti sielvartą ir pajusti gyvenimo džiaugsmą.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija