„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2010 m. vasario 5 d., Nr. 1 (33)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Septyni dešimtmečiai su kanklėmis

Bronius VERTELKA

Lietuvoje ilgiausiai kanklėmis grojanti
panevėžietė Regina Daniūnienė

Neseniai Panevėžio bendruomenių rūmuose  iškilmingai buvo paminėtas kanklininkės Reginos Daniūnienės 90-metis. Jubiliatė mane sutiko savo bute Marijonų gatvėje. R. Daniūnienė sunkiai vaikšto, bet labai šviesaus proto, turi puikią atmintį. Gimė ji advokato šeimoje Panevėžyje, o vaikystę praleido Ukmergėje. Vilnių grąžinus Lietuvai, Reginai, kaip mokančiai lenkiškai, pasiūlė baigti keturių mėnesių mokytojų kursus ir vykti dirbti į sostinę. Čia ji sutiko kompozitorių Alfonsą Mikulskį bei jo žmoną Oną. Šių Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių dėka Regina susidomėjo kanklėmis. Karui ritantis į Vakarus, Mikulskiai emigravo į Vokietiją. R. Daniūnienė su O. Mikulskiene susitiko po daugybės metų, kai pastaroji su Čiurlionio ansambliu atvyko koncertuoti į Panevėžį. Vėliau R. Daniūnienę O. Mikulskienė pasikvietė į Vilnių tvarkyti jos archyvo. Per penkis mėnesius panevėžietė parengė spaudai O. Mikulskienės dienoraštį apie Čiurlionio ansamblio veiklą 1940–1949 metais.


Metų žmogaus titulas – „XXI amžiaus“ bičiuliui

Dailininko Egidijaus Šimatonio
sukurtą statulėlę Bernardui
Aleknavičiui įteikė praėjusiųjų
„Metų žmogus – 2008“ fotomenininkas
Vidas Venslovaitis
Viktoro VILČINSKO nuotrauka

Gruodžio 29-ąją Kudirkos Naumiestyje V. Kudirkos muziejuje vykusiose Šakių rajono „Valsčiaus“ laikraščio „Metų žmogaus – 2009“ apdovanojimo iškilmėse daug kalbėta apie šalies istoriją. Kitaip ir negalėjo būti, nes renginyje dalyvavo Metų žmogumi išrinktas iš šio krašto kilęs, o dabar Klaipėdoje gyvenantis fotomenininkas ir žurnalistas Bernardas Aleknavičius, taip pat iš Panevėžio atvykęs jo brolis bei bendražygis Vincentas Aleknavičius. Beveik visą savo gyvenimą paskyrė Zanavykų krašto bei Mažosios Lietuvos istorijai, žmonėms, kultūros paveldui, kelių dešimčių knygų autorius B. Aleknavičius jau gerą dešimtmetį kraštotyros ir istorijos klausimais rašo ir „XXI amžiui“.


„Nesvarbu kokio dydžio rožinis – poteriai tie patys“

Lėktuvų kūrėjas, Panevėžio
miesto Tarybos narys
Vladas Kensgaila
Autoriaus nuotrauka

Su lėktuvų kūrėju, Panevėžio miesto Tarybos nariu Vladu KENSGAILA kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

 

Ne  pirmą kadenciją esate renkamas į Panevėžio miesto Tarybą ir vis – jos Kultūros komiteto narys.

Kultūros reikalai artimesni širdžiai: jaunystėje vadovavau Šilutės tautinių šokių kolektyvui, dirbau kultūros namų instruktoriumi. Traukė ansamblių, chorų veikla. Mėgau dainuoti. Teko pabūti operos ir baleto teatro užkulisiuose. Mūsų giminėje buvo iškilių meno žmonių, esame kilę iš bajorų. Kadaise  Švėkšnos dvaras priklausė Kensgailoms. O  lėktuvų konstravimas – irgi kultūros dalis, aviacijoje reikalinga aukšta darbo kultūra. Turiu gabumų piešti, projektuoti, lakią vaizduotę. Jei nori ką nors nauja padaryti, privalai tobulėti visose srityse.


Bendruomenėse

Ką bylos ainiams Aukštelkų pilkapio paminklas?

Pranas LUKOŠEVIČIUS

Prie ant Aukštelkų pilkapio
pastatyto paminklo Švč. Mergelei
Marijai – religinės grupės
vadovas S. Gavėnas
Autoriaus nuotraukos

Aukštelkų pilkapis yra nuošaliau kaimo. Archeologų netyrinėtas, mažai kraštotyrininkų vertintas, aprašytas. Jo aukštumėlėje jau šiais laikais gyventojai sudėliojo akmeninius aukurus, primenančius, kad čia kažkada vaidilutės kūreno šventąją ugnį, laukė iš žygių ar medžioklės sugrįžtančių vyrų. Legenda teigia, jog čia buvusi gyvenvietė Aukštoji Alka su savo pilkapiu, kuriame buvo ir laidojama. Tai lyg paminklas, išlikęs dabarties kartoms. Ant Aukštelkų pilkapio ir praėjusį, ir šį amžių buvo pastatomi paminklai.


Septynių partizanų žūtį prisimenant...

Vytautas Bagdonas

Lietuvos partizanų rėmėjas Albinas
Gudonis savo prisiminimais dalijasi
su jaunąja karta, o gimtinės
muziejų nuolat praturtina medžiaga
Autoriaus nuotrauka

Gudonių šeima gyveno ilgus metus rėmė kovotojus už Laisvę ir Nepriklausomybę, jų namuose miško broliai rasdavo ir prieglobstį, ir maisto, gaudavo įvairiapusišką paramą. Albinas Gudonis savo prisiminimais mielai dalijasi su jaunąja karta, o gimtojo Svėdasų krašto muziejui ne kartą dovanojo vertingos medžiagos, susijusios su partizaniniu judėjimu.

Praėjusių metų pabaigoje A. Gudonis pasiūlė susipažinti su vieno dokumento, rašyto lygiai prieš šešiasdešimt metų, kopija. Raštas byloja apie lietuvių literatūros klasiko, kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vyriausiosios sesers Marijonos Nakutienės anūko Alberto Nakučio ir jo bendražygių žūtį. A. Nakutis vadovavo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Vaižganto partizanų būriui. Pasak A. Gudonio, dokumento kopiją jam perdavė Utenoje gyvenantis buvęs partizanų ryšininkas, kraštotyrininkas, daug vertingų prisiminimų apie partizaninį judėjimą surinkęs Stasys Indrašius-Drąsutis, taip pat kilęs iš Svėdasų krašto. O archyvuose dokumentą surado  žuvusio partizano Stasio Gimbučio-Rūko brolis Gasparas Gimbutis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija