Programišiai atakavo portalą www.slaptai.lt

Gintaras VISOCKAS

Kai kurie slaptųjų tarnybų veikla besidomintys Lietuvos skaitytojai pastebėjo, jog visuomenės aktualijų portalas slaptai.lt keletą dienų neveikė. Ši interneto svetainė nustojo veikti ankstų spalio 11-osios rytą, o jos veikla buvo atnaujinta tik spalio 13-osios popietę.

Priežastys, kodėl iš interneto prapuolė slaptai.lt, iki galo nėra aiškios. Mūsų specialistai vis dar aiškinasi, kas galėjo pakenkti iki šiol be didesnių trukdžių veikusiai svetainei – juk ji įregistruota ir veikia visiškai legaliai, ją prižiūri solidi, patikima, finansiškai stabili Lietuvos firma. Visos sąskaitos visuomet laiku apmokėtos, dažniausiai – pusei metų į priekį. Taigi technines ir finansines priežastis atmeskime.

O ar galima čia įžvelgti politinę potekstę, verta pasvarstyti. Kai kurios tendencijos pastebimos jau šiandien. Nūnai visiškai akivaizdu, kad internetiniai programišiai atakuoja būtent pačius aštriausius, originaliausius, sensacingiausius straipsnius. Vadinamieji internetiniai chuliganai nesistengia užblokuoti publikacijų, kuriose, sakykim, pasakojama apie kultūrinius, visuomeninius, pažintinius renginius. Jų žvilgsniai nukreipti tik į tuos rašinius, kuriuose analizuojamos priežastys, kodėl Lietuvos valstybės saugumo departamentas, pavyzdžiui, persekioja našlaičius globojusius čečėnus Chadižat ir Maliką Gatajevus, ištraukas iš knygos „Žvalgybų intrigos Lietuvoje 1994–2006“, videointerviu su Lietuvoje reziduojančiu Gruzijos ambasadoriumi, neigusiu Rusijos dezinformaciją dėl paskutiniojo Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto, videointerviu su buvusiu Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje Oguz Ozge, kuris aiškino, kodėl oficialioji Ankara nepripažįsta kai kurių armėnų jiems daromų priekaištų.

Programišiams labai nepatiko ir videointerviu su Latvijos politologu, režisieriumi Edvinu Šniuore, sukūrusiu didelės Kremliaus nemalonės sulaukusį dokumentinį filmą „The Soviet Story“. Kai kam labai nepatiko G. Visocko išvyka pas žinomą Suomijos žmogaus teisų gynėją Teemu Matinpuro ir po jos paskelbta informacija, be to, pagrindiniai Suomijos leidiniai paskelbė išsamius interviu.

Sąrašas straipsnių, kuriuos atakuoja programišiai, – ilgas. Štai prieš keletą savaičių įtakingas, didelį tiražą turintis Azerbaidžano portalas Day.az paskelbė interviu su šių eilučių autoriumi „Aš suprantu azerbaidžaniečių skausmą dėl Kalnų Karabacho tragedijos“. Šį interviu portalas slaptai.lt  persispausdino tiek rusų, tiek lietuvių kalbomis (jo ištraukų spausdino ir „XXI amžius“). Sutapimas ar ne, bet šią publikaciją taip pat buvo bandoma „nulaužti“. „Nulaužti“ siekta ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos lyderio Mahiro Gamzajevo portalui dovanotą dokumentinį filmą „Azerbaidžaniečių genocidas“, kuris buvo paskelbtas be sutrumpinimų ir susilaukė milžiniško susidomėjimo.

Dar viena įdomi detalė. Azerbaidžaniečių portalui duotą interviu persispausdino kai kurie rusų internetiniai portalai. Po to pasipylė komentarų lavina. Žinoma, beveik visi komentatoriai buvo nepalankūs portalo slaptai.lt skelbiamoms nuostatoms dėl, sakykim, Rusijos slaptųjų tarnybų ardomosios veiklos Lietuvoje, dėl prorusiškos Armėnijos laikysenos Kaukazo regione. Programišiai nepaliko ramybėje net videointerviu su žurnalistu Ričardu Lapaičiu, kadaise savo akimis regėjusiu, ką išdarinėjo armėnų kariuomenė su taikiais Kalnų Karabacho gyventojais – azerbaidžaniečiais.

Negaliu nepastebėti, jog kai kurie komentatoriai, regis, buvo iš Lietuvos. Mat jų komentaruose užsimenama apie intrigas, kurių Azerbaidžanui duotame interviu aš neminėjau. Tačiau tos intrigos Lietuvoje egzistuoja, o intrigas keliantys skandalistai bet kokia kaina trokšta susilpninti būtent tas Lietuvos tautines mažumas, kurios lojalios Lietuvos valstybei. Pirmiausia tai publikacijas, kuriose demaskuojama prorusiška Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų pirmininko Georgios Macukatovo veikla. Neseniai šis ponas Vilniaus miesto savivaldybės salėje vadovavo prorusiškai „tarptautinei konferencijai“ (kurioje, tiesa, pranešėjų buvo dvigubai daugiau negu klausytojų), kurią vainikavo rezoliucija, nukreipta prieš Lietuvos sąjungininkę NATO aljanse – Turkiją.

Tad peno pamąstymams, kam labiausiai kenkia slaptai.lt publikacijos, užtektinai. Akivaizdu, jog programišių antpuolių padaugėjo, kai svetainė ėmė gilintis į Azerbaidžano ir Armėnijos tarpusavio santykius bei pradėjo analizuoti, kam iš tiesų neparanki Turkijos narystė NATO aljanse. Akivaizdu, kad savo kryptingais išpuoliais programišiai tarsi išsiduoda, jog jų kenkėjiška veikla – politinio pobūdžio.

Beje, pastaraisiais mėnesiais žymiai padaugėjo portalo skaitytojų, susilaukta kai kurių patrauklių finansinių pasiūlymų. Tiesiog dabar vyksta derybos, kokiomis sąlygomis bus įgyvendinami keli projektai. Prieš dvi savaites portalas buvo reklamuotas per „Žinių radiją“. Akivaizdu, kad kai kurioms prorusiškoms jėgoms Lietuvoje ir jų šeimininkams principinga slaptai.lt autorių pozicija tampa it rakštimi.  

Kita vertus, ar gali būti geresnis mūsų veiklos pripažinimas, negu nuožmaus priešo „kontrpriemonės“? Ačiū ir už tai.

© 2009 „XXI amžius“