Keista tardytojo ir aukos meilė Vokietijoje

Gintaras Aukštuolis

Buvusios Rytų Vokietijos slaptosios saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas Uvė Karlstedtas nusprendė vesti Reginą Kaizer, kurią kažkada asmeniškai sekė, o paskui ir tardė.

„Stasi“ ją sulaikė 1981 metais kaip nelegalaus demokratinio judėjimo aktyvistę. Tada jai buvo 31-eri. Tiek sovietinės Vokietijos saugumo karininkas, tiek disidentė tvirtina, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tardymai buvo labai intensyvūs ir ilgi. Nepaisant užplūdusių jausmų „Stasi“ karininkas U. Karlstedtas sugebėjo išgauti iš savo aukos žinių ir ją įkalinti trejiems metams. Tardymai vyko Berlyne, 770-ajame „Stasi“ būstinės kambaryje.

 Atlikusi bausmę R. Kaizer išsiunčiama į Vakarų Berlyną. Po aštuonerių metų griuvo Berlyno siena. 1997 metais R. Kaizer lankėsi buvusiame Rytų Berlyne ir grupei turistų rodė kamerą, kur buvo tardoma. Ten ji ir aptiko tardytojų sąrašą, tarp kurių buvo ir Uvės pavardė. Ji susirado buvusį savo budelį. Svarbiausias jos tikslas – išsiaiškinti, ar „Stasi“ tyčia stengėsi, jog ji įsimylėtų savo tardytoją. Regina įtarė, kad ja galėjo būti sumaniai manipuliuojama, gal net duodama stipriai veikiančių narkotikų.

Iš pradžių Uvė nenorėjo susitikti, apsimetė, jog jis niekad nedirbo „Stasi“, bet Regina buvo atkakli, ir jie vėl susitiko. Nors abu jau buvo sukūrę šeimas, tačiau išsiskyrė ir ėmė gyventi kartu. Regina galėjo 1992 metais susipažinti su savo byla, bet tai padarė tik 1995 metais. Ir buvo apstulbinta – ją išdavė artimieji. Pasirodo, Rytų Vokietijos slaptosioms tarnyboms informaciją apie „antivalstybinę Reginos veiklą“ teikė jos motina, tėvas ir sesuo.

Vokietijos knygynuose net pasirodė knyga apie šią keistą meilę. Ši meilė neįprasta todėl, kad Vokietijoje dažniausiai būdavo atvirkščiai – sužinoję apie sutuoktinio priklausymą „Stasi“ vokiečiai skirdavosi, o ne tuokdavosi.

© 2011 „XXI amžius“