Kerintys gimnazisčių balsai

Bronius VERTELKA

Subačiaus gimnazijos vokalinio giedojimo būrelio dalyvės su vadove Irena Balčiūniene

Į Subačių užsuko misionierė iš Briuselio, lydima vertėjo, Naujamiesčio klebono kun. Algirdo Dauknio. Išgirdusi tyrus, į upelio čiurlenimą panašius vietos moksleivių giesmininkių balsus, viešnia pažadėjo pasikviesti jas pas save. Mažai kas tikėjo, kad tai įvyks, nes žadėti ir neištesėti daug kur atėjo į madą. Tačiau po kurio laiko atėjo kvietimas iš Briuselio – grupei moksleivių dalį kelionės išlaidų apmokėjo misionierė.

Švenčiant Vasario 16-ąją jaunosioms giesmininkėms buvo suteikta garbė giedoti Briuselio Katedroje. Bet didžiausias siurprizas joms buvo priėmimas pas Europos Parlamento pirmininką Hansą Gertą Pioteringą, kuris su viešniomis bendravo daugiau nei pusę valandos. Pokalbio metu aukštas pareigūnas sakė, jog jis pats yra giliai tikintis, o krikščioniškosios vertybės – labai didelis dalykas.

Praėjusius Naujuosius metus Subačiaus giesmininkės sutiko Zagrebe. Ten jas sužavėjo šventė be alkoholio – pasijuto tarsi būtų patekusios į kitokį pasaulį, kuriame yra daug gero jaunimo. Vasarą giesmininkės dalyvavo Klaipėdoje vykusio Lietuvos katalikiško jaunimo dienose, iš kur irgi parsivežė gausybę įspūdžių.

Pripažinimą įgijusį Subačiaus gimnazijos vokalinio giedojimo būrelį subūrė ir jam vadovauja tikybos mokytoja Irena Balčiūnienė. Jo nariais tampa balsingi moksleiviai. Būrelio dalyvių skaičius neribojamas, bet nuolat jame gieda apie 20 vaikų. Tik neužsilaiko tokie, kuriems čia nepatinka ar nėra stipraus tikėjimo. Gieda ne vien giesmes, bet ir liaudies dainas, stato spektakliukus, su kuriais išvažiuoja ir už Subačiaus ribų. Scenarijus rašo būrelio vadovė, sugebanti eiliuoti bei groti. Giedant I. Balčiūnienė pritaria vargonais. Jeigu nėra tokio muzikos instrumento, imasi gitarų. Groti gitara ne viena lankanti būrelį moksleivė išmoko pas muzikos mokytoją Vidmantą Paliulį, dabar Subačiaus seniūną.

Kodėl traukia šis būrelis, pasakė pačios vienuoliktokės. „Mano močiutė buvo dainininkė. Mokykloje į vokalinio giedojimo būrelį mane pakvietė tikybos mokytoja Irena Balčiūnienė. Turiu rimtą užsiėmimą“, – sakė antri metai jame giedanti Rūta Dargužytė. „Gaunu čia bendrą meninį išprusimą, tai daryti man malonu“, – bendraklasei pritarė Raminta Morkūnaitė. Evelina Baranauskaitė prisipažino, jog vos ne nuo gimimo dainuoja. Gimnazistę vilioja scena. Jų būrelio vadovė ypatinga tuo, jog sugeba sukviesti į repeticijas po pamokų ar net per ilgąsias pertraukas. O Modesta Čeponytė ne tik pati gieda, bet ir į būrelio veiklą įtraukė savo seserį bei dar dvi savo kaimynes. Visos jos į gimnaziją važiuoja mokykliniu autobusiuku iš Pavašuokių kaimo, esančio už dešimties kilometrų nuo Subačiaus. Modestą paskatino Jasvilonių pradinės mokyklos, kurioje mergaitė mokėsi, mokytoja. Uždarius mokyklą, M. Čeponytė su savo bendraamžėmis savarankiškai sugebėjo statyti spektakliukus, kurių pažiūrėti per šv. Kalėdas, kitas katalikiškas šventes jos kviesdavosi suaugusiuosius – savo tėvus, kaimynus.

Gimnazistės girdėjo sakant, kad jos galėtų giedoti ir už pinigus. Tokie siūlymai buvo kategoriškai atmesti. Giedojimas negali virsti bizniu – tai šventas dalykas. Užtat giesmininkės neatsisako dalyvauti vietos bažnyčios, bibliotekos, kultūros centro renginiuose, mielai bendrauja su senelių globos namų gyventojais. Per Vėlines lankė kunigo Jono Morkūno, buvusio ilgamečio Vilniaus šv. Onos bažnyčios klebono, kurio palaikai ilsisi Stračnių kaimo kapinėse, kapą.

Subačius, Kupiškio rajonas

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“