Ateitininkų įžodis: dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei

Rūta Miklaševičiūtė,

Šv. Kazimiero ateitininkų kuopos pirmininkė

Ateitininkų įžodžio šventė Šv. Dvasios bažnyčioje

Ateitininko įžodis – tai jo veiklos, saugojamų tradicijų ir Dievo mokslo skleidimo įprasminimas. Naujo nario įsiliejimas į gausią ateitininkų šeimą – didelis džiaugsmas mums visiems. Šios džiugios iškilmės vyksta kasmet, lapkričio mėnesį, per Kristaus Karaliaus šventę. Šiais metais ji vyko Šv. Dvasios bažnyčioje. Šventėje dalyvavo Kauno „Vyturio” vidurinės mokyklos Jono Pauliaus II kuopa, Noreikiškių kuopa, J. Grušo vidurinės mokyklos kuopa, Motinos Teresės kuopa, Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos kuopa, VDU „Rasos” gimnazijos kuopa ir Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės kuopos ateitininkai.

Įžodį pradėjome šv. Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Emilis Jotkus ir Šv. Kazimiero ateitininkų kuopos dvasios tėvas mons. Lionginas Vaičiulionis. Po Šv. Komunijos, priėmę Jėzų į savo širdis, stebėjome, kaip dvasios tėvas pašventina juosteles ir ženkliukus būsimiems ateitininkams. Pašventinęs mūsų garbingą uniformą monsinjoras priėmė su dideliu pasiryžimu ir tvirta dvasia iš kiekvieno ateitininko lūpų ištartą įžodį. Vėliau kiekvienas prieidamas prie altoriaus priklaupė dešiniu keliu ir pabučiavęs ateitininkų vėliavą gavo ženkliuką – jaunystės ir amžinos kovos dėl ateitininko principų simbolį. Iš viso įžodį davė 18 ateitininkų.

Klebonui palaiminus susirinkusiuosius, sugūužėjome į bažnyčios salytę, kur vyko antroji dalis, kurioje dalyvavo ir svečiai iš ateitininkų federacijos: ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas, moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininkė Vita Baltušytė ir jaunučių ateitininkų sąjungos valdybos narė Kristina Šmulkštytė.

Po jų kalbos vienas po kito rikiavosi ateitininkai ir susijaudinimo kupinomis akimis žvelgė i salę. Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas kiekvienam perrišo juostelę, kuri simbolizuoja perrištą diržą, prie kurio segamas kalavijas. Juostelė – tai kovos ženklas, bet ateitininkas kovoja ne ginklais, o savo dvasia, geru pavyzdžiu ir paguodos žodžiu, noru sukurti taikią ir gražią Lietuvą.

Po oficialiosios dalies prasidėjo meninė programa. Pirmieji pasirodė svečiai. Jie sužavėjo mus dainomis ir interpretuota kalėdine pasaka apie neturtingą išore, bet be galo turtingą savo vidumi paprastą indėnų mergaitę, kuri sugebėjo padaryti stebuklą. Vėliau atėjo eilė meninę programą parodyti ir mums, Šv, Kazimiero kuopos ateitininkams. Mes parengėme penkis trumpus sceninius vaizdelius pagal ateitininkų principus. Šelmiškumą atskleidė pasakojimas apie bulvytės Fri vestuves, inteligentiškumą – dviejų senolių nuotykiai operos ir baleto teatre, katalikiškumą interpretavo būrelis, kuris suvaidino LRT laidą „Klausimėlis”, parodydamas, ką Lietuvos žmonės žino apie Šiluvoje prieš 400 metų įvykusį Marijos apsireiškimą. Visuomeniškumas iškėlė pačias skaudžiausias šiuolaikinio žmogaus problemas, o tautiškumo būrelis visus mokino liaudies šokių.

Po tokios audringos programos, sukalbėję padėkos maldą, visi vaišinomės skanėstais ir dalijomės įspūdžiais. Tačiau viskas dar nesibaigė. Pavalgę, mokytojos Laimutės Kubilienės vedami, pradėjome vakaronę. Trypėm, šokom, šokinėjom gerą valandą, o vėliau teko atsisveikinti.

Džiugu susirinkti visiems kartu, pasidžiaugti, pasidalyti patyrimu bei pasisemti jėgų, kad galėtume visur ir visada „Visa atnaujinti Kristuje”.

Autorės nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“