Gajus kūnas – budri dvasia

Medicinos studentų ateitininkų korporacijai „Gaja“ – 80 metų

Prof. habil. med. dr. Leonas Laimutis Mačiūnas,

Lietuvių katalikų mokslo akademijos medicinos skyriaus pirmininkas,
Pasaulinės gydytojų katalikų federacijos Europos asociacijų valdybos narys

Lapkričio 22 dieną Kauno medicinos universiteto studentų ateitininkų korporacija „Gaja“ pažymėjo savo įsikūrimo 80-metį. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo KMU kapelionas kun. R. Banys ateitininkų būstinės koplyčioje. Jis linkėjo korporantams vadovautis korporacijos steigėjų idealais, ragino jų neužmiršti savo studijose, darbo aplinkoje, universitetinėje bendruomenėje, tarp studentų ar bendradarbių būti „žemės druska ir pasaulio šviesa“ (pagal Mt 5, 13-14).  Po mišių, sugiedojus ateitininkų himną, korporaciją sveikino kitų universitetų ateitininkų korporacijų atstovai – „TauTiTo“, „Vyties“, „RePublikos“, rezidentų tarybos atstovė M. Birmontaitė, universiteto sielovados koordinatorė S. Adler.

Šių eilučių autorius trumpai priminė „Gajos“ korporacijos istoriją. Gydytojai įnešė nemažą indėlį į visuomeninį tautos gyvenimą, dalyvavo  1831 ir 1863 metų sukilimuose, plačiai reiškėsi spaudos draudimo metais (V. Pietaris, V. Kudirka, J. Basanavičius, J. Šliūpas ir kiti), atkuriant nepriklausomybę ir valstybingumą tiek 1918, tiek 1990 metais.

Siekiant, kad inteligentai būtų ne tik geri specialistai, bet ir iškilios asmenybės, 1909 metais įsikūrė ateitininkų organizacija. Ji aktyviai įsijungė į okupuotos Lietuvos visuomeninį gyvenimą, o vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, aukštosiose mokyklose steigė savo korporacijas. Viena iš jų ir buvo „Gaja“. Ji suvaidino svarbų vaidmenį ugdant gydytojus katalikus prieškarinėje Lietuvoje. Gydytojai katalikai ateitininkai, norėdami pakeisti Kauno universiteto medicinos fakultete vyravusią materializmo ir indiferentizmo dvasią, atėjusią iš Rusijos universitetų, 1928 m. gegužės 3 dieną įsteigė medicinos studentų korporaciją „Gaja“. Ji faktiškai jau veikė nuo 1925 metų kaip medikų sekcija tarp kitų 14-os ateitininkų draugijos sekcijų. Ateitininkai siekė suburti lietuvišką, naują, aiškios religinės pasaulėžiūros studentų organizaciją, kuri nuslopintų atkeliavusią iš Rusijos universitetų materialistinę-ateistinę dvasią, paskatintų formuoti lietuvio gydytojo kataliko tipą, ragintų moksleivius gausiau studijuoti mediciną (tuo metu medicinos fakultete apie 60 proc. studentų buvo kitataučiai), teikti jiems moralinę ir materialinę pagalbą.  

Nors iš pradžių „Gaja“ susidūrė su organizaciniais sunkumais, tačiau savo tikslus pamažu įgyvendino. Jos narių skaičius kasmet augo ir 1939 metais jau siekė apie 160. Korporacija, išugdžiusi daug gydytojų katalikų, kurie rėmėsi savo gyvenime krikščioniškosiomis dvasinėmis vertybėmis, sėkmingai veikė iki 1940-ųjų – Lietuvos okupacijos. Baigę studijas šios korporacijos nariai tapo ne tik gerais specialistais, bet ir aktyviai įsijungė į visuomeninį gyvenimą. Dėl to jau sovietinės okupacijos pradžioje dalis jų buvo ištremti į Sibirą, kita dalis, pasitraukusi į Vakarus, ten aktyviai siekė Lietuvos laisvės. Beje, Vakaruose (iš pradžių Vokietijoje, o vėliau JAV) „Gajos“ korporacija išliko gyva visą okupacijos metą ir veikia iki šiolei. Tai liudija ir 2005 metais gydytojų V. Šaulio, J. Meškausko, K. Ambrozaičio išleista monografija „Gaja“ su daugybe nuotraukų, iliustruojančių korporacijos veiklą nuo jos įsikūrimo iki 2000-ųjų metų.  

Kita dalis korporacijos narių, okupantams uždraudus visuomeninių organizacijų veiklą, savo darbu ir asmeninio gyvenimo elgesiu išliko  pavyzdžiu jaunesniesiems gydytojams. Kalbant apie gydytojus visuomenininkus, tenka paminėti, kad jau pirmosios okupacijos metu, 1947 metais, Panevėžyje sovietų kariai nužudė operacinėje dirbusius gydytojus  A. Gudonį, S. Mačiulį, J. Žemgulį ir medicinos seserį Z. Kunevičienę. Vokiečių okupacijos metais naciai, žudydami žydus, išžudė ir gydytojus. Antrosios sovietinės okupacijos metu nemažai gydytojų buvo ištremti į Sibirą, dalis jų kalėjo lageriuose.  

Prasidėjus Atgimimui, 1989 metais atsikūrė ateitininkų organizacija. Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvoje atkurti „Gajos“ veiklą ragino iš Čikagos atvykę gydytojai V. Šaulys, E. Baltrušaitienė, vėliau ir kiti (K. Ambrozaitis, Z. Brinkis, P. Kisielius, P. Rasutis, A. Razma). Dirbdamas VU Medicinos fakulteto Hospitalinės chirurgijos katedroje, padedant gydytojai L. Stankūnaitei, 1996 m. vasario 26 dieną atkūriau „Gajos“ korporaciją. Į jos atkūrimo šventę atvyko ir ateitininkų federacijos pirmininkas dr. V. Rastenis. Įsigijome „Gajos“ vėliavą, pagaminome ženkliukus, parengėme įstatus, sudarėme veiklos planą, dalyvavome Medicinos fakulteto renginiuose. Kasmet skelbėme ir narių priėmimą, tačiau naujų narių neatsirado. Taigi, studentėms gajininkėms baigus studijas ir daugumai jų išvykus į užsienį, po 5-6 metų „Gajos“ veikla nutrūko. Tuo pat metu KMA buvo įsikūrusi pasaulietinio tipo „Gaja“, vadovaujama prof. A. Purtoko. Su ja dėl pasaulėžiūrinių skirtumų bendros kalbos neradome, nors gajininkai iš JAV ją rėmė. Bandžiau atkurti ateitininkišką „Gają“ KMA, tačiau studentai medikai, tuo metu užėmę vadovaujančius postus ateitininkų federacijoje, neparodė pakankamos iniciatyvos ir „Gajos“ veikla, dar jai ir neprasidėjus, nutrūko.

2005 m. gruodžio  pradžioje susitikau su KMA studentėmis Lina Taparauskaite  ir Audra Mundinaite  aptarti „Gajos“ korporacijos atkūrimo ir jau gruodžio 16 dieną įvyko steigiamasis „Gajos“ korporacijos susirinkimas, o  2006 m. kovo 21 dieną KMU klinikų koplyčioje – krikštynos. Šv. Mišias aukojo universiteto kapelionas kun. Ričardas Banys. Džiugu, kad „Gaja“ įsitraukė ir į visuomeninę veiklą, dalyvaudama net Vilniuje Seime vykstančiose konferencijose gyvybės kultūros klausimais, parašė kreipimąsi į Seimą,  remdama „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą“. „Gaja“ buvo vienintelė studentų organizacija, dalyvavusi susitikime su atstovais iš Lenkijos, kurioje jau 10 metų galioja abortus ribojantis įstatymas, pasisakiusi už jo įgyvendinimą Lietuvoje. Taigi „Gajos“ veikla tęsiasi.

Korporacijos „Gaja“ pirmininkė Viktorija Čirvinskaitė pranešė apie nuveiktą darbą 2007–2008 metais, pabrėždama, kad narių skaičius jau išaugo iki 18. Be tradiciniais tapusių renginių (pasaulinės ligonių ir gyvybės dienų minėjimo, pavasarinio žygių į prof. P. Dovydaičio, prof. A. Maceinos gimtines ir kt.) ypatingas dėmesys buvo skirtas žmogaus gyvybės klausimams, dalyvauta Seime vykusioje konferencijoje „Žmogaus prenatalinės fazės raida“.

Korporacijos junjorė Lina Kasparaitytė buvo iškilmingai pervesta į senjores. Paskui filisteris R. Aušrotas pravedė disputą „Ori mirtis“, dalyvaujant gydytojui-reanimatologui A. Macui, KMU IV kurso studentui senjorui G. Šemekliui.

Šventė baigėsi bendraujant prie arbatos puodelio. Korporacijos nariai nusifotografavo prie „Gajos“ vėliavos, korporacijos senjorų sueiga patvirtino įstatus ir išrinko naują valdybą, į kurią įėjo IV kurso studentai  V. Baltušytė, V. Čirvinskaitė ir G. Šemeklis.

Gaila, kad šioje šventėje nedalyvavo nei KMU vadovybė, nei profesūra ir dėstytojai. Juk „Gajos“ šūkis: „Gajus kūnas – budri dvasia“ – skatina ir studentus, ir dėstytojus rūpintis ne tik kūno, bet ir dvasios reikalais.

© 2008 „XXI amžius“