Plačiaburniai ir „cezariai“

Buvęs Atkuriamojo Seimo narys rašytojas Saulius Šaltenis po pirmųjų atgimusios Lietuvos Prezidento rinkimų, kai buvo išrinktas LKP-LDDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas, rašė, ką papasakojo rašytojui jį aplankiusi buvusi Sibiro tremtinė. Ji džiaugėsi, kad prezidentu neišrinko ambasadoriaus Stasio Lozoraičio, nes jai būtų buvę gaila tokio inteligentiško žmogaus. „Juk suėstų mūsų plačiaburniai, kaip Dievą myliu, suėstų! Net bažnyčioj į minkštas mūsų tautiečių galvas pakuždom leido gandus, kad esą ponas Lozoraitis keturias žmonas turėjo ir atvažiavo, iššvaistęs visą Lietuvos auksą, apiplėšti paprastų darbo žmonių ir pensininkų! Bet kaip daugiau galima apiplėšti? Dabar atėjo tokie laikai, kad baisu ir numirti. Šitokios laidotuvių kainos! Štai jau iš ligoninės neatsiima mirusiųjų – juk kitam reikėtų viską iki paskutinio siūlo parduoti, kad bent kiek žmogiškiau artimą palaidotų, o ką paskui pačiam daryti plikam? Gal iš karto kapan irgi gult? Viešnia sapnuoja mirusius, ji labai nori juos užtarti, ji ir Vilniun atvažiavus bažnyčioj vis aukoja Mišioms už mirusiuosius. Ji purto galvą: ne, šita valdžia nieko gero nepadarys gyviesiems. Ji tik prašo pasakyt, kad jeigu valdžiai nemieli gyvieji, tai tegul nors mirusius gerbia… Skaitau Gogolio „Mirusias sielas“ – kur tu šitaip leki, Lietuva plačiaburne, kaip trikinkė, - su šitokiais vežikais, su mirusiom ir gyvom, priblokštom sielom?..“ (S.Šaltenis „Pokalbiai prieš aušrą“, Vilnius, 1995). Manau, atleis skaitytojai už tokią ilgą citatą, bet kitaip neišeina. Kaip šiandien parašyta. Tik rašytoją aplankiusi Sibiro golgotas perėjusi tremtinė nepasakė dar vieno dalyko. Plačiaburniai, dorodami Lietuvą, besiskelbiantys „socialiai orientuotos“ politikos šaukliais, paprastų žmonių gynėjais, pirmiausia nepamiršta savųjų, anot kito rašytojo, - grupės draugų. Antai Kalėdų išvakarėse Premjeras nusprendė dar kartą pamaloninti ištikimiausius ir didžiai nusipelniusius savo patarėjus ir šiaip padariusius Premjerui daug gerų darbų. Tik nežinia, kodėl tai buvo atlikta prieš Kalėdas. Galėjo tai padaryti kiek anksčiau – minint „didžiojo spalio“ metines. Juk daugeliui pamalonintųjų tai kur kas didesnė šventė, buvusi anksčiau. Ir mes labiau suprastume tą maloningą jo gestą. Taigi A.Brazauskas rėžė negailėdamas, įsakydamas išmokėti net 60 proc. pareiginės algos dydžio premijas, kažkodėl pavadintas priemokomis (gerai, kad ne pašalpomis socialiai remtiniems). Kas gi tie didžiai nusipelnę? Ogi visų pirma didžiausias NATO priešininkas patarėjas A.Juozaitis, visiems puikiai žinomas Maskvos informacijos organų „korespondentas“ JAV sovietmečiu Vilius Kavaliauskas, Vyriausybės kancleris A.Z.Kaminskas, buvęs saugumo šefas, to paties A.Brazausko pakeltas į generolus, Jurgis Jurgelis, patarėjai Salomėja Girijotienė, Renaldas Gudauskas, Saulius Spėčius, Algirdas Vapšys, aišku, ir Premjero spaudos atstovė Nemira Pumprickaitė. Žinoma, 60 proc. priemokų gavo ir naujoji Premjero sekretoriato vadovė, vos spėjusi apšilti kojas, Džiuljeta Žiugždienė (Lietuvos istoriją pagal Maskvos kurpalį perrašinėjusio Juozo Žiugždos marti). Netgi gruodžio pradžioje pradėję darbuotis Premjero aparate V.Šidlauskienė bei V.Naudužas, ir tie neliko nuskriausti. Pasirodo, pakanka tik įkelti koją į buvusius LKP CK rūmus, ir tapsi ne tik „elitu“, bet ir pinigais apipiltu. Apipildamas pinigais savo ištikimuosius iš senų ir naujų laikų premjeras A.Brazauskas demonstratyviai atkeršijo buvusiam premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui, kuris 1999 metų pabaigoje uždraudė mokėti premijas valdininkams. Kaip A.Kubilius galėjo pasikėsinti į nomenklatūros „užtarnautas“ privilegijas! Juk tai tolygu vos ne valstybės griovimui. Ir dar drįstama kalbėti apie lėšų taupymą. Štai VRK komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas giriasi, kad dėl valdančiosios daugumos sugalvotų sudvejintų rinkimų sutaupyta net… vienas milijonas litų. O 2003 metų biudžete vien apskričių nepaprastai išpūsto aparato atlyginimams skirta 146 mln. litų iš viso beveik 300 mln. apskričių biudžeto. Kurgi tas žadėtas prieš Seimo rinkimus apskričių institucijų panaikinimas? O kurgi pašalpos ar paramos tiems vargšams bedarbiams ir benamiams, kuriais pasirūpinti žadėjo socialdemokratų Vyriausybė? Jie prisimenami prieš rinkimus, už balsavimą paštu “pamaloninami“ prasto alaus plastmasiniais buteliais ar keliais litais. Rūpestis alkanaisiais ir nuskriaustaisiais paliekamas Bažnyčiai, „Caritas“, gailestingiems žmonėms. Negi „elitas“, gavęs „tryliktąjį“ papildomą atlyginimą, negalėjo skirti nors dalies tų tūkstančių vargstantiesiems?
Pasidžiaugę premijomis, neuždirbtais pinigais, gavę daugiausia balsų savivaldybių rinkimuose, socialdemokratai neužmigo ant laurų. Visai nesvarbu, kad jų kandidatas į Prezidento postą stipriai prakišo. Bet juk to ir buvo tikėtasi. Tačiau, atrodo, kad neokomunistai labiausiai patenkinti koalicijos partnerių socialliberalų ir jų lyderio nokdaunu, nors iki šiol paulauskininkai retsykiais dar drįsdavo spyriotis Seime, vaidindami lygiaverčius partnerius. Tiesa, papurkštaudavo ne dėl esminių klausimų, o tik dėl šiltų vietų. Vos pasibaigus pirmajam Prezidento rinkimų ratui, socialliberalams buvo aiškiai pasakyta – saviveikla baigėsi! O apskritai, sprendžiant iš Premjero pareiškimo, socialliberalų, kaip partijos, dienos jau suskaičiuotos. Mat, anot A.Brazausko, koalicija – geras dalykas, bet viena partija – nepalyginamai geresnis. Taigi rengiamasi „suvalgyti“ ir A.Paulausko partiją, kaip buvo padaryta su A.Sakalo ir V.Andriukaičio socialdemokratais. Išties partija, sukurta vienam žmogui, ilgai egzistuoti negali. Gruodžio 22-osios rinkimai tą akivaizdžiai patvirtino. Ir ne tik A.Paulausko partijos atžvilgiu.
Dėl savivaldybių rinkimų rezultatų socialdemokratai gali pagrįstai džiūgauti. Jie kartu su K.Prunskienės ir R.Karbauskio satelitais karaliaus Birštone, Druskininkuose, Ignalinos, Biržų, Jonavos, Kaišiadorių, Kelmės, Kretingos, Kupiškio, netgi K.Bobelio buvusioje tvirtovėje Marijampolėje, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šiaulių (ir Šiaulių mieste), Šilalės, Širvintų, Tauragės, Ukmergės, Vilkaviškio, Zarasų rajonuose. Visa laimė, kad neokomunistams nepasisekė sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. Taigi didžiųjų miestų gyventojai pasirodė kur kas protingesni už provincijoje gyvenančiuosius.
Labai autoritetingi politologai įspėja, kad sausio 5-ąją Lietuvos laukia dar vienas išmėginimas. Rengiasi ateiti į Prezidentūrą pats didžiausias per dvylika nepriklausomybės metų kailių (arba, kaip viešai sakoma, partijų) keitėjas R.Paksas. Kaip dabar visiškai aišku, jo rinkimų kampanija vyko pagal Rusijos scenarijų. „Argumentai“ lygiai tokie patys, kuriuos naudojo V.Putinas, o ypač V.Žirinovskis. Todėl naivu būtų manyti, kad tą kampaniją organizavo jo dvaro damos – D.Kutraitė-Giedraitienė ar O.Valiukevičiūtė. Buvo pasitelkti specialistai iš Maskvos. Tuo neabejoja rimti politikos apžvalgininkai.
Akivaizdu, kad socialdemokratai atvėrė kelią R.Paksui, kad ir ką kalbėtų A.Brazauskas ir jo padėjėjai. Jis kur kas artimesnis valdančiajai partijai už dabartinį prezidentą V.Adamkų. Be to, Premjeras po pirmojo rinkimų rato be skrupulų demonstruoja savo vienvaldystę ir tai, kad jam visiškai nesvarbu, kas taps Prezidentu.
Visai kitas dalykas, kaip pažiūrėtų į tai Europa, jeigu R.Paksas taptų oficialiu Lietuvos valstybės vadovu. Briuselyje puikiai žinoma apie R.Pakso partijų keitimą. Taip pat apie jo naudojamą fašistinę simboliką. O ta simbolika ypač nepriimtina Europai. Jeigu Prancūzija ir Austrija, būdamos ES narės, po ultradešiniųjų Le Peno ir J.Haiderio laimėjimų, šiaip taip išsisuko ir rinkėjai greitai atsikvošėjo, tai Lietuvai, dar stovinčiai prie ES slenksčio, R.Pakso atėjimas būtų katastrofa.
Jau įsitikinęs savo galutine pergale R.Paksas vėl akiplėšiškai vilioja rinkėjus, skelbiasi vos ne kryžium gulsiąs už pensininkų interesus. Betgi kas kitas, jeigu ne jis, būdamas Premjeru, atėmė pensijas iš dirbančių pensininkų? Dabar nė nerausdamas aiškina, jog, neapiplėšus pensininkų, būtų žlugusi „Sodra“. Tai aiškus melas. Teisinimasis, kad „Sodrai“ būtų pritrūkę pinigų – nesąmonė. Juk visą gyvenimą sąžiningai dirbę darbininkai, gydytojai, mokytojai gauna varganas pensijas, palyginti su buvusiais sovietinių represinių struktūrų darbuotojais, partiniais veikėjais. O kiek yra gaunančių po dvi, tris ar net keturias pensijas? Štai kur reikia ieškoti rezervų. Negi R.Paksas, du kartus buvęs Premjeru, to nežinojo?
Ir dar. Pretendentas pareiškė, kad jis ir jo grupuotė nesitars tik su tomis partijomis, kurios anksčiau turėjo ryšių su JAV bendrove „Williams International“. Prie tokių jis pirmiausia nurodė Tėvynės sąjungą, Liberalų sąjungą, moderniuosius krikščionis demokratus, nuosaikiuosius konservatorius ir, žinoma, V.Adamkaus šalininkus. Tad su R.Paksu lieka tik socialdemokratai, K.Prunskienė su R.Karbauskiu, Rusų sąjunga, Pietryčių Lietuvos autonomininkai, na, ir nueinantis užmarštin V.Šustauskas. Smagi kompanija „dešiniajam“ R.Paksui. Na, o jo savireklama jau peržengė visas sveiko proto ribas. Paskutiniame reklaminiame klipe Rolandas lyginamas ne su Žirinovskiu, o su… Kolumbu, Bethovenu, netgi Einšteinu! Tik pagalvokite, kaip skamba: R.Paksas – Kolumbas! Ir to, pasirodo, dar per maža. Aišku, dar ne paskutiniame savęs šlovinimo vaizdo klipe Kalėdų švenčių dienomis Rolandas pasirodė televizorių ekranuose ant balto žirgo su riterio šarvais. Tik tie šarvai kaip rusų Iljos Muromiečio. Tai dar kartą įrodo, kas yra tų klipų kūrėjai. Tie patys, kurie beveik lygiai taip pat kūrė V.Putino rinkimų klipus. Štai ir atsiskleidė visos lakūno kortos: tarsis ir bendradarbiaus tik su tais, kas atvedė į Mažeikius Rusijos kompaniją „Jukos“. Atvedė kur kas blogesnėmis sąlygomis Lietuvai nei „Williams“. Tą akivaizdžiai rodo faktas, jog per devynis 2002 metų mėnesius „Mažeikių nafta“ patyrė 174,8 mln. litų nuostolį – 6,8 proc. didesnį nei 2001 metais tuo pat metu. O pagal Lietuvos apskaitos principus, bendrovės audituotas nuostolis 2002 metais buvo 269,4 mln. litų (2001 m. per tą laikotarpį nuostoliai buvo beveik dvigubai mažesni - 151,9 mln. litų).
Aišku, R.Paksas ir jo įvaizdžio kūrėjai, nukopijavę V.Putino ir V.Žirinovskio įvaizdžių kūrimo klišes, žino, ką daro. Jie puikiai išmano apie trumpą nemažos dalies rinkėjų atmintį, kurią būtų galima pavadinti „politine skleroze“. Galima priminti dar vieną „gerą“ R.Pakso darbą jam būnant Premjeru. Kai 1999 metais bendrovė „Lietuvos energija“ pasiūlė visą Baltarusijos 200 mln. litų skolą už pateiktą elektros energiją grąžinti mazutu, dešiniosios R.Pakso rankos, buvusio ūkio ministro E.Maldeikio, sudaryta komisija atmetė šį pasiūlymą. Neva baltarusiško mazuto kaina buvo per didelė (58 JAV doleriai už toną). Tačiau netrukus tais pačiais metais Vilniaus ir kitų miestų savivaldybės mazutą iš Baltarusijos pirkdavo dvigubai brangiau – jo kaina siekė 120 JAV dolerių už toną. Beje, už tokią kainą valstybinėms įmonėms tais metais mazutą pardavė Panevėžio bendrovė „Ksilenas“, įvardijama kaip Lietuvoje žiauriausios „tulpinių“ grupuotės priedangos firma. Todėl nereikia stebėtis žiniasklaidos pranešimais, jog prieš keletą mėnesių R.Pakso gerbėjai Panevėžyje ūžė kavinėje, priklausančioje vienam „tulpinių“ lyderių.
Pabaigai dar dėl to „ūžimo“. TV-4 laidos „Sąmokslo teorija“ vedėjas A.Klevečka pusiau rimtai, pusiau juokais sakė, jog dėl užsitęsusio švenčių maratono ir linksmybių R.Pakso elektoratas paprasčiausiai nebeturės sveikatos ateiti balsuoti. Tuo labiau kad dovanos jau išsidalytos. Reikia tikėtis.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"