Plačiaburniai
ir cezariai
Buvęs Atkuriamojo Seimo narys
rašytojas Saulius Šaltenis po pirmųjų atgimusios Lietuvos Prezidento
rinkimų, kai buvo išrinktas LKP-LDDP pirmasis sekretorius A.Brazauskas,
rašė, ką papasakojo rašytojui jį aplankiusi buvusi Sibiro tremtinė.
Ji džiaugėsi, kad prezidentu neišrinko ambasadoriaus Stasio Lozoraičio,
nes jai būtų buvę gaila tokio inteligentiško žmogaus. Juk suėstų
mūsų plačiaburniai, kaip Dievą myliu, suėstų! Net bažnyčioj į
minkštas mūsų tautiečių galvas pakuždom leido gandus, kad esą
ponas Lozoraitis keturias žmonas turėjo ir atvažiavo, iššvaistęs
visą Lietuvos auksą, apiplėšti paprastų darbo žmonių ir pensininkų!
Bet kaip daugiau galima apiplėšti? Dabar atėjo tokie laikai, kad
baisu ir numirti. Šitokios laidotuvių kainos! Štai jau iš ligoninės
neatsiima mirusiųjų juk kitam reikėtų viską iki paskutinio siūlo
parduoti, kad bent kiek žmogiškiau artimą palaidotų, o ką paskui
pačiam daryti plikam? Gal iš karto kapan irgi gult? Viešnia sapnuoja
mirusius, ji labai nori juos užtarti, ji ir Vilniun atvažiavus
bažnyčioj vis aukoja Mišioms už mirusiuosius. Ji purto galvą:
ne, šita valdžia nieko gero nepadarys gyviesiems. Ji tik prašo
pasakyt, kad jeigu valdžiai nemieli gyvieji, tai tegul nors mirusius
gerbia
Skaitau Gogolio Mirusias sielas kur tu šitaip leki,
Lietuva plačiaburne, kaip trikinkė, - su šitokiais vežikais, su
mirusiom ir gyvom, priblokštom sielom?.. (S.Šaltenis Pokalbiai
prieš aušrą, Vilnius, 1995). Manau, atleis skaitytojai už tokią
ilgą citatą, bet kitaip neišeina. Kaip šiandien parašyta. Tik
rašytoją aplankiusi Sibiro golgotas perėjusi tremtinė nepasakė
dar vieno dalyko. Plačiaburniai, dorodami Lietuvą, besiskelbiantys
socialiai orientuotos politikos šaukliais, paprastų žmonių gynėjais,
pirmiausia nepamiršta savųjų, anot kito rašytojo, - grupės draugų.
Antai Kalėdų išvakarėse Premjeras nusprendė dar kartą pamaloninti
ištikimiausius ir didžiai nusipelniusius savo patarėjus ir šiaip
padariusius Premjerui daug gerų darbų. Tik nežinia, kodėl tai
buvo atlikta prieš Kalėdas. Galėjo tai padaryti kiek anksčiau
minint didžiojo spalio metines. Juk daugeliui pamalonintųjų
tai kur kas didesnė šventė, buvusi anksčiau. Ir mes labiau suprastume
tą maloningą jo gestą.