Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šviesos ir pilietiškumo šauklė
Apie Lietuvos moterų lygos pirmininkę prof. Oną Voverienę

Ona Voverienė

Pirmieji gyvenimo siekiai

Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose, darbininkų šeimoje. 1956 metais eksternu baigė vidurinę mokyklą Tytuvėnuose.
Jau 1958 metais, baigusi technikos mokyklą, dirbo ir 1962-aisiais įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vakarinį skyrių studijuoti romanų germanų filologiją. Pažymėtina, kad, esant sunkioms materialinėms sąlygoms, visą laiką dirbo ir mokėsi.
1968 metais baigė Vilniaus universitetą. Jai pripažinta filologės, anglų kalbos mokytojos kvalifikacija. 1971-aisiais pasirodė Onutės pirmosios publikacijos.
Tai sausi autobiografiniai žodžiai. Už jų slypi nelengva buities kova, kupina tolesnių gyvenimo ir darbo apmąstymų.

Pirmieji darbai

Nepaisant, kad pokario metai buvo sunkūs, reikėjo ir mokytis, ir užsidirbti pragyvenimui, tad nutarė ir toliau gilinti savo žinias. Susirgusi tuberkulioze, Onutė nepasidavė pesimizmui. Ji dar su didesniu atkaklumu derino jai artimas žmogiškąsias savybes: dvasios ir gėrio siekimą.
1958-1966 metais dirbo Vilniaus miesto centriniame pašte – pašto telegrafo operatore.
1966-1969 metais ji – Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto Mokslinės informacijos skyriaus inžinierė–vertėja ir 1969-1980 metais – Lietuvos buitinės chemijos projektavimo-konstravimo biuro vertėja-referentė; 1970-aisiais - šio instituto Mokslinės informacijos sektoriaus vedėja, o nuo 1974-ųjų – Mokslinės informacijos, patentų ir standartų skyriaus vedėja.

Moksliniai pasiekimai bei jų apibendrinimai

Išvardijus prof. O.Voverienės atliktus darbus vien mokslinių interesų kryptyse 1971-1997 metais, gali atrodyti, kad tai jos siekių įgyvendinimas. Nenuvertinkime taip sakydami. Kiek pastangų ir mokslininkės energijos bei ištvermės reikėjo keliamiems tikslams įgyvendinti. Profesorė nuosekliai siekė savo gyvenimo prasmės – meilės mokslui, knygai ir pačiam gyvenimui.
Mokslotyrininkės doc. dr. Inos Dagytės 1998 metais išleistoje knygelėje apie prof. O.Voverienę (literatūros rodyklėje – 119 p.) pripažinta, kad jos moksliniai darbai žymūs, parengti informatikos ir mokslotyros sandūroje bibliometrijos kryptimi. Tai mokslinės mokyklos identifikavimo teorinis modelis ir jo realizavimas.
Prof. O.Voverienė ir jos mokinės identifikavo chemijos, fizikos, medicinos, biologijos, technikos, kalbotyros, filosofijos, mokslinės mokyklos sritis. Ypač profesorė daug dėmesio skiria informatikos, bibliografijos ir mokslotyros metodologinėms problemoms. Minėtos problemos užima kelių šimtų pozicijų jos darbų bibliografinėje rodyklėje.
Parengti ir išleisti prof. O.Voverienės darbai: monografijos „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957-1990 metais“ (V., 1996); „Bibliometrija“ (V., 1999); „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (V., 2002). Taip pat išleista bibliografinių personalinių rodyklių Lietuvos mokslininkams „Akademikas Kazimieras Ragulskis“ (K., 2001); „Vytautas Landsbergis. Darbai – bibliografija (1956-1996)“ (V., 1999); „Lietuvos moterys: mintys, svajonės, problemos 1989-2000 m.“ (V., 2000).
Be to, buvo paskelbta per tris šimtus mokslo ir mokslo populiarinimo darbų Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, mokslinėse konferencijose Rygoje, Taline, Prahoje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Berlyne, Čikagoje, Stokholme.
Profesorė mėgstama studentų. Vilniaus universitete, be išankstinių direktyvų, ji sieja savo mokslinę ir pedagoginę veiklą, drąsiai pasisako mokslo etikos klausimais. Nemažai studentų, vadovaujamų prof. O.Voverienės, rašo kursinius bei diplominius darbus.

Brandos darbai

1975-1976 metais Vilniaus universiteto fakultetuose profesorė dėstė informatikos pagrindų kursą. 1979-aisiais apgynė pedagogikos mokslo kandidato disertaciją tema „Bibliografinių nuorodų statistinės analizės metodo taikymas, vertinant mokslo darbų informacinio aprūpinimo efektyvumą“. 1980 metais išleista jos pirmoji knyga rusų kalba.
1980-1998 metais O.Voverienė dirbo Vilniaus universitete vyr. dėstytoja, docente, profesore. Per šį laikotarpį išleido pirmąją informatikos knygą „Informatikos teorija ir metodologija“. Tai mokymo priemonė bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės studentams. 1990 metais Vilniaus universiteto leidykla išleido jos knygą „Informatikos metodologija“.

Vėlesnieji mokslo darbai ir įvertinimai

Prof. O.Voverienė 1992 metais Maskvos valstybiniame kultūros institute apgynė pedagogikos mokslo daktaro disertaciją „Informatikos teorija - bibliotekininkų ir bibliografų ruošimo metodologinis pagrindas“.
1994 metais pedagogikos mokslų daktaro laipsnis nostrifikuotas Lietuvoje, suteikiant O.Voverienei socialinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1994-aisiais tarptautinis biografų centras Kembridže apdovanojo O.Voverienę diplomu už žymius laimėjimus informacijos ir bibliotekininkystės moksluose.
1995-aisiais ji buvo paskirta Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informatikos sistemų katedros profesore ir 1996 metais laimėjo konkursą profesorės pareigoms užimti. 1995–aisiais tapo Tarptautinio biografų centro garbės nare Kembridže ir 1996-aisiais suteiktas ABI – Amerikos biografų instituto mokslinės bendradarbės statusas. 1997-aisiais suteiktas profesorės vardas.

Visuomeniškumo, aplinkos ir visumos kultūros bendrumas

Profesorė O.Voverienė, gyvendama vienovėje su aplinka, mokslu, aktyvi ne vien mokslinių tyrinėjimų srityje. Jai svarbi ir visuomeninė veikla. 1992 metais tapo Lietuvos moterų lygos nare, o kiek vėliau išrinkta jos pirmininke. Skaitė pranešimus Vienos, Bratislavos, Kemeri, Helsinkio, Talino tarptautinėse moterų konferencijose.
1994-1995 metais ji – Lietuvos nacionalinio pasirengimo IV pasaulio moterų konferencijai komiteto narė. Publikavo per šimtą straipsnių moterų problemoms Lietuvoje nagrinėti. 1995-aisiais dalyvavo IV pasaulio moterų konferencijoje Pekine. Pasaulio moters vardas prof. O.Voverienei suteiktas 1995-aisiais ir 1997-aisiais.
Profesorė sielojasi, kad V.Šilerio žodžiai: „Tėvynė – tai šventas žodis, kuris visus surenka prie vienos vėliavos“, - nevykdomi. Savo kalbose, įvairiuose pasisakymuose, konferencijose ji apgailestauja, kad, nesulaukę greitos materialinės gerovės, nemažai žmonių pamiršta idealus ir net žmogiškuosius jausmus. Ji ypač džiaugiasi, kai sutinka nepalaužtų, užsigrūdinusių žmonių, kuriems brangūs žodžiai Tėvynė, Laisvė ir svarbios žmogiškosios vertybės. Tą ji pabrėžia visose kalbose ir pasisakymuose spaudoje.
Asmeniniame gyvenime prof. O.Voverienė orientuojasi į tradicines mūsų tautos vertybes – šeimą ir darbą. Jos gyvenimo bendražygis Vladas Voveris, mokslų daktaras, kaip ir ji, - aukštosios mokyklos pedagogas. Duktė Zita – gydytoja, kurios šeimoje du vaikai: Milda ir Donatas. Močiutė ugdo savo vaikaičiuose tradicijų tęstinumą ir meilę darbui. Prof. O.Voverienės asmeninis gyvenimas, neatsiejamas nuo mokslo siekių, yra charakteringas, anot A.Maceinos, „moteriškosios kultūros propaguotojos, nešėjos – kai kultūra visada yra bendrumas su visumos kultūra“. Profesorė stengiasi pagražinti svetimą gyvenimą, padarydama jį laimingesnį, gražesnį. Skatina neužmiršti aukštųjų mokyklų akademinių tradicijų – mokslinio kūrybiškumo ugdymo, susitelkimo, inteligentiškos tolerancijos, pilietiškumo, plačios erudicijos. Esant tokiam maksimalizmui, idealistinėms nuostatoms ir pasiaukojančiam darbštumui, nėra lengva šių dienų akademinėje bendruomenėje.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ir vėliau prof. O.Voverienė pasisako kaip konservatoriškosios orientacijos žmogus. Ji turi tvirtas politinę ir pilietinę pozicijas. Ypač svari profesorės veikla Lietuvos moterų lygoje, kurios pirmininke būdama ji su bendražygėmis orientuoja dešiniosios politikos kryptį. Lietuvos moterų lygoje aptariamos politikos, švietimo, kultūros ir socialinių reikalų kryptys. LML skyrių Lietuvoje yra dešimtyje miestų. Lietuvos moterų lyga rengia konferencijas, dalyvauja sprendžiant aktualiausias problemas. Atgaivintas žurnalas „Lietuvaitė“ ir bendromis jėgomis su vienmintėmis parengta knyga „Žymiausios XX amžiaus Lietuvos moterys“, kuri išleista „Naujojo amžiaus“ leidykloje Kaune.
Prof. O.Voverienė, ir toliau aktyviai dirbdama įvairiose veiklos srityse, tarsi šauklė kviečia visus dirbti lietuviškosios kultūros bei pilietiškumo dvasia.

Laima SKUODIENĖ

© 2003 "XXI amžius"