| Vilkaviškio
vyskupijoje
Vilkaviškio dekanate
 |
Iškilmingos šventės dalyviai (iš kairės):
kun. Vytautas Kajokas, mons. Vincentas Bartuška, vyskupas
Rimantas Norvila, kun. Vladas Bilius ir vyskupas Juozas
Žemaitis
Autorės nuotrauka
|
Ypatingas jubiliejus
Virbalis. Šiame
viename seniausių Vilkaviškio vyskupijos miestų, dar vadinamame
karališkuoju, nes prieš 500 metų Sūduvos girių glūdumoje, pačioje
Paprūsėje, Nova Volios vardu jį įkūrė karalienė Bona, per Sekmines
vyko neįprastos iškilmės. Parapiją lankė Vilkaviškio vyskupai Rimantas
Norvila ir Juozas Žemaitis. Jie aukojo dvejas šv.Mišias, Virbalio
ir aplinkinių parapijų jaunimui teikė Sutvirtinimo sakramentą.
Sumos šv. Mišios buvo ypatingai iškilmingos. Jų liturgiją atnašų
procesija ir įsitraukdami į visuotinę maldą, giesmėmis paįvairino
bažnytinės organizacijos, mokyklos bendruomenė ir sutvirtinamieji.
Kartu su vyskupais ir vyskupijos generalvikaru mons. kun. Vincentu
Bartuška už parapiją, jos žmones maldą aukojo Virbalio altaristas
kun. Vladas Bilius, minėdamas savo kunigystės 70ies metų sukaktį.
Unikaliu ir retu atveju, tiesiog rekordu Lietuvos Bažnyčios istorijoje
vyskupas R. Norvila pavadino tai, kad kun. V.Bilius vienos Virbalio
parapijos žmonėms ištarnavo jau 58-erius metus.
Ir patys vyriausieji turbūt sunkiai prisimenate jo kunigystės pradžią,-
šiai progai pritaikytame pamoksle kalbėjo vysk. R.Norvila. Jis kalbėjo
ir apskritai apie kunigo tarnystės kilnumą, pasišventimą tarnauti
ne sau, šeimai, bet visai bendruomenei, Dievo tautai, ypač tai parapijai,
kuriai kunigas paskirtas tarnauti. Kiek pakrikštytų, sutuoktų, kiek
palaidotų
Kunigas - tarsi parapijos Rūpintojėlis. Kas suskaičiuos
tas minutes ir valandas, sudėtas maldoje už parapijiečius, kas suskaičiuos,
kiek šeimų lankyta, kiek pokalbių turėta ir žmonių paguosta, paraginta,
padrąsinta, pakelta iš nevilties. Jubiliatas atidavė visą gyvenimą
tam, kad žmonės turėtų dvasios prieglobstį, kad gautų tų Viešpaties
malonių, kuriomis jis mus stiprina.
Vyskupas padėkojo jubiliatui už gražią tarnystę Bažnyčiai ir žmonėms,
už nuoširdų uolumą, įteikė Popiežiaus specialų palaiminimą liudijantį
raštą ir lazdą su įrašu 70, primenančiu ypatingos sukakties grožį
ir reikšmingumą. Palinkėjo tvirtos sveikatos ir toliau būti tokiu
tvirtu. Jubiliatą sveikino bažnytinių organizacijų, seniūnijos,
mokyklos, kaimo bendruomenių atstovai, šioje parapijoje klebonavęs
dabar Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius kan. Kęstutis Žemaitis.
Kun.V.Bilius palaimino visus susirinkusius žmones, padėkojo už sveikinimus.
Virbalio Tėvelis - taip jubiliatą vadina artimiausi žmonės, nors
jis prieš trejus metus minėjo gražų 90 metų gyvenimo jubiliejų,
tačiau yra žvalus ir supratingas daugelio pašnekovas, sielų ramintojas.
Paklaustas, iš kur turįs tvirtumo, sako, kad savo gyvenimo pavyzdžiu
yra pasirinkęs šv.kunigą Joną Boską, vadovaujasi jo gyvenimo moto:
Dirbk, būk užimtas, tada nebus galimybės kitiems tavęs kuo nors
kitu užimti. Malonės savo sielai ir tvirtybės semiasi maldose į
Dievo Motiną Mariją, šia intencija melstis skatindamas ir sielos
paguodos ieškančius pašnekovus.
Kunigas V.Bilius augo gausioje religingoje šeimoje Miroslavo parapijoje,
Alytaus apskrityje. Kaip jauniausias vaikas, nuo mažens savųjų buvo
paaukotas Dievo tarnystei. Dvasiniam brendimui ir tolimesniam apsisprendimui
įtakos turėjo ne tik pamaldi mama, bet ypač kilnus pamaldaus tėvo
pavyzdys. Visam gyvenimui įstrigo, ir tai kunigas dabar pasakoja
kelintai virbaliečių kartai, kaip jo tėvelis sekmadieniais, likęs
saugoti namų, šv. Mišių laiku visus namiškius suburdavo maldai.
O iš pamaldų grįžusi mama, paprasta dzūkė kaimietė, šeimynai papasakodavo,
kokias mintis girdėjo pamokslo metu, visi drauge aptardavo.Tai švenčiausios
ir tyriausios jubiliato vaikystės prisiminimų akimirkos.
Kunigystei V.Bilius rengėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje, kuri
pirmaisiais jo studijų metais buvo įsikūrusi dar Gižuose. Vėliau
persikėlė į Vilkaviškyje pastatytus naujus rūmus. Į kunigus įšventintas
1933 m. birželio 11 d. Dvylika metų dirbo vikaru, buvo kilnojamas
iš parapijos į parapiją - Alytus, Daukšiai, Veiveriai, Rumbonys,
Igliauka
1945-ųjų gegužę vyskupas paskyrė į Lankeliškius. Tačiau ten teišbuvo
porą savaičių. Būtų gal ir mane ištikęs kunigo Justino Lelešiaus,
kuris žuvo laisvės kovotojų gretose, likimas, - yra sakęs kun.
V.Bilius, pasakodamas apie savo gyvenimo kelią. Bet, matyt, jam
Dievas skyrė kitą misiją.
Tų pačių metų gegužės 17 dieną vyskupo Antano Karoso nurodymu pradėjo
klebono tarnystę Virbalyje. Vietoje prieškaryje buvusios gražiosios,
dar dominikonų statytos bažnyčios rado tik karo audros paliktą griuvėsių
krūvą. Jau pirmąją vasarą iš buvusio dominikonų vienuolyno ūkinio
pastato (irgi gerokai apgriauto) pradėjo įrengti bažnyčią, kurioje
ir dabar meldžiasi virbaliečiai. Sudėtingi pokario metai pareikalavo
atiduoti daug dvasinių jėgų ir diplomatijos, išsisukant iš sudėtingiausių
situacijų.
Pablogėjus sveikatai, po beveik 22 klebonavimo metų, kun. V. Bilius
pasiprašė liksiąs altaristu. Juo tapęs nuo 1966-ųjų gegužės 7 d.
uoliai patarnauja žmonėms ir talkina besikeičiantiems klebonams.
Ne kartą yra pajuokavęs, jog jau vis rečiau pamato pažįstamų veidų.
Pasidžiaugia, kad į mokslus išleido du profesorius- pusantrų metų
Virbalyje klebonavusį dabartinį Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorių
kun.K. Žemaitį ir pavaduodavo universitete studijavusį dabartinį
kleboną kun.Vitą Eidukaitį.
Virbalio klebonas kun.V.Eidukaitis padėkojo iškilmėse dalyvavusiems
vyskupams, generalvikarui, seminarijos rektoriui kan.K. Žemaičiui
ir dvasios vadui Arūnui Poniškaičiui, kaimyninių Kybartų ir Alvito
parapijų klebonams kunigamsVaclovui Stakėnui ir Vytautui Kajokui,
choristams, mokyklos bendruomenei ir visiems, prisidėjusiems surengti
Virbalyje neįprastai iškilmingą šventę.
Birutė NENĖNIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|