|
Sąstingio periodas tęsiasi
Petras KATINAS
Laisvų Joninių šurmulys, didžiam laisvę iškovojusių aludarių nusivylimui, pagaliau baigėsi. Aišku, tą kelias dienas užsitęsusį siautėjimą galima pavadinti visuotiniu makabrišku šėlimu, prekeiviams, pramogų verslo šoumenams atnešusiu didelius pinigus. Tai, kas vyko tomis dienomis Lietuvoje, galima įvardyti kuo tiktai nori, tik ne tradicinėmis Joninėmis. Po tų siautėjimų gelbėtojai skaičiuoja skenduolius, policija žuvusiuosius keliuose, gaisrininkai sudegusius pastatus ir t.t. Tiesa, per tas visuotines linksmybes bent kelias dienas buvo prislopę skandalai valdžios viršūnėse, kurios jau pradeda suvokti, kad visuomenei pakankamai įgriso įvairaus plauko apsišaukėlių gelbėtojų rietenos. Po šios dirbtinai sukurtos šventės maratono stengiamasi vaizduoti, jog, tariamai nuvarius nuo scenos vieną valdančiosios koalicijos šulų, oligarchą ir be penkių minučių premjerą, rietenos artėja į pabaigą, o atvykėlis iš Archangelsko užsiims verslu, pramogomis, lankys mamytę Rusijoje ir niekur nesikiš. Nežinia kam skirtos tokios pasakėlės, jog Kėdainių valdovas nuėjo nuo politinės scenos. Juk net valdančiosios koalicijos partneris, Socialdemokratų frakcijos narys A.Salamakinas, puikiai pažįstantis pokiliminius nomenklatūrinių partiečių žaidimus, įsitikinęs, kad darbiečių vadas pasitraukia tik laikinai. Pasak jo, V.Uspaskichas jau dabar rengia savo triumfališką grįžimą į Seimą, t.y. į valdžią. O atsitraukė tiktai taktiniais sumetimais, nenorėdamas, kad išaiškėtų ne tik suklastoti ar nupirkti jo mokslų diplomai, bet ir kitos šio veikėjo suktybės. Visų pirma jo ryšiai su Maskva. Ir ne tik A.Salamakinas, bet ir kiti politikos žinovai įsitikinę, kad lapkritį, renkant naują Seimo narį vienmandatėje Kėdainių rinkimų apygardoje, vietoje atsistatydinusio V.Uspaskicho jis vėl iškels savo kandidatūrą ir užtikrintai laimės rinkimus. Kitaip ir būti negali, nes Kėdainiai jau seniai tapo jo asmeniniu dvaru, o visos šio miesto ir rajono valdžios institucijos, tarp jų policija, prokurorai ir teisėjai, vykdo tiktai savo šeimininko ukazus. Apie vietinę žiniasklaidą net nėra ko kalbėti. Liaupsės geradariui ne tik vietinėje žiniasklaidoje, bet ir tam tikrose leidinių grupėse liejasi kasdien. Kita vertus, negalima pamiršti, jog, neilgai buvęs ūkio ministru, darbiečių vadas dar nespėjo padaryti viso to, dėl ko ir buvo atėjęs. Ir ne tik dėl ES fondų pinigų, bet ir tų, kuriuos išleido savo iškilimui.
Pasitraukusio ūkio ministro stojo ginti ne tik papirkti plunksnagraužiai, bet ir kur kas stambesnės žuvys. Antai Rusijos laikraščiai rašo, kad ūkio ministras neįsirašė į Lietuvos politinio elito luomą, todėl ir susilaukė Rolando Pakso, irgi Maskvos bičiulio, likimo. Tą teiginį bemat pasičiupo ir opozicijoje esantys liberaldemokratai. Jų lyderis V.Mazuronis iškart apkaltino VSD, kad tas, Seimo laikinosios komisijos nariams leisdamas susipažinti su V.Uspaskicho aplinkos žmonių ir buvusių pavaldinių telefoninių pokalbių su Maskvos vadais įrašais, įsivėlė į politinius žaidimus.
Įdomiausiai V.Uspaskichą įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, kaip teigiama, vienas turtingiausių Baltijos šalių oligarchų (turtas 110 mln. eurų) B.Lubys. Galima pridurti, kad jo įtaka Lietuvoje (ir ne tik) kur kas didesnė netgi už buvusio ūkio ministro. Šis naujasis lietuvis turi kontrolinį Achemos grupės akcijų paketą, valdo KLASCO kompaniją, vieną Lietuvos dienraštį, dvi radijo stotis, vieną TV kanalą, Russkoje radijo Baltija ir dar mažiausiai 30 įmonių. Taigi B.Lubys pareiškė, kad būdamas ūkio ministru V.Uspaskichas nespėjo pademonstruoti, ką iš tiesų gali. Štai ką pareiškė vienam rusų savaitraščiui didžiausias Lietuvos oligarchas: Kaip žmogus, jis man labai imponuoja. Vien tuo, kad finansuoja savo dviejų vaikų iš pirmosios santuokos mokslus, taip pat daug padėjo tėvui Stanislovui. Kaip apie verslininką, taip pat esu kuo geriausios nuomonės. Be abejonės, jis yra labai talentingas, nes sugebėjo taip aukštai iškilti iš žemiausio sluoksnio. Na ir kas, kad jis nebaigė aukštųjų mokslų, kaip dabar tvirtinama. Jeigu prisimenate, Bobis Fišeris (buvęs pasaulio šachmatų čempionas P.K.) irgi nebaigė koledžo. Manau, kad viską jis pasiekė dėl savo organizacinių gabumų, kažkokios bioenergetikos. Tai Dievo dovana. Jam visą laiką reikėjo atsimušinėti nuo politinių oponentų išpuolių, laviruoti užuot užsiiminėjus tikrais darbais. Kiek kukliau tame pačiame rusiškame savaitraštyje V.Uspaskichą įvertino rusų kunigaikštiene dabar tapusi žemės ūkio ministrė K.Prunskienė: Žmogus kaip žmogus. Malonios, simpatiškos išvaizdos, lengvai bendraujantis, o žmonėms tai patinka. Šiomis dienomis aš daug galvojau ir priėjau išvadą, kad žmogus negali pasirodyti toks, koks jis iš tiesų nėra. Taip kalbu apie jo aukštojo mokslo diplomą, nors neturiu jokių įrodymų nei už, nei prieš. Kaip biznierius, jis neabejotinai gabus. Kaip ministras irgi ne kvailas.
Kad ir kaip kalbėtume dėl V.Uspaskicho išėjimo, labiausiai išlošė vėl tas pats fortūnos numylėtinis premjeras A.Brazauskas. Dabar koalicijos partneriai, netekę pagrindinio savo atramos stulpo, nedrįs nė cyptelėti. Ir visai nesvarbu, kad naujuoju ūkio ministru darbiečiai pasiūlė savo partietį Kęstutį Daukšį. Beje, Atgimimo metais irgi gilinusį savo žinias toje pačioje Maskvos G.Plechanovo akademijoje, kurios diplomą neva turi ir jo pirmtakas. Be to, nuo jaunumės buvęs šlovingosios SSKP narys, kaip ir jo tėtušis, vienas iš sovietmečio ūkinio-partinio aktyvo veikėjų, vadovavęs dabartinei Alitos gamyklai, buvęs aktyvus medžiotojas. O tai A.Brazausko aplinkoje labai daug ką reiškia. Neatsitiktinai, vos tik pradėjus kalbėti apie naujojo ūkio ministro kandidatūrą, Premjeras bemat iš visų darbiečių pretendentų pasirinko K.Daukšį ir faktiškai palaimino jį žengiant į elito gretas. Pakankamai aišku, kad, nepaisant, jog naujasis ūkio tvarkytojas priklauso darbiečiams, jis kur kas priimtinesnis už Dievo dovaną turintį V.Uspaskichą ir klusniai vykdys visus Premjero nurodymus.
Neatsitiktinai vėl atgavęs visagalybę Premjeras labai supyko ant Seimo Audito komiteto pirmininko socialliberalo Artūro Skardžiaus, drįsusio pakišti koją Vyriausybės pateiktoms Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisoms. Jomis siūloma įteisinti galimybę už atliktus darbus atsiskaityti nekilnojamaisiais daiktais (valstybiniu turtu) (!). Akivaizdu, jog tuo stengiamasi pridengti naują prichvatizavimo bangą. Nors prichvatizuoti nedaug ko ir liko, tačiau žinant neregėtai išaugusias žemės ir kito nekilnojamojo turto kainas Vilniuje ir jo apylinkėse tokio riebaus kąsnio Premjeras iš principo paleisti negali. Juk dar ne viskas sutvarkyta taip, kaip reikia, dar ir artimų bičiulių ne visi norai patenkinti. Be to, Premjero rūstybę Seimo Audito komitetui irgi galima pateisinti. Juk seniai atprato, kad kažkas drįstų suabejoti ar kritikuoti jo darbus. Užtat A.Brazauskas ir parašė rūstų laišką Seimo Pirmininkui, kuriame išbarė Audito komitetą ir artimą Seimo Pirmininko bendražygį, šio komiteto pirmininką A.Skardžių. Pasirodo, niekas negali kištis į Vyriausybės reikalus ar suabejoti jos sprendimais. Aišku, A.Brazausko rūstybė irgi pagrįsta. Juk nuo jaunystės įpratęs, kad partijos ir jos vado įsakymas įstatymas, o jo žodis buvo šventas. Tiesa, Audito komiteto pirmininkas dar bando priešintis ir aiškinti, kad Seimas turi teisę kontroliuoti Vyriausybės darbus ir veiksmus, ir priminė, jog neketina grįžti į CK laikus. Grįš, niekur nesidės. Juk visiems, kurie bandė paprieštarauti nomenklatūrai ir jos vadovui, baigėsi blogai. Pakanka prisiminti buvusį finansų ministrą A.Butkevičių. Taigi dėl ūkio ministro laikino nusišalinimo nuo valdiškų darbų labiausiai išlošė ir taip jau sumaniai sukiršinta opozicija, o Premjeras, atsikratęs konkurento, vėl tapo vieninteliu gelbėtoju ir šeimininku. Todėl stagnacija ne tik valdžioje, bet ir valstybėje garantuota. Vadinasi, demokratinėje Lietuvoje, ES ir NATO valstybėje, kaip ir Rusijoje bei daugumoje NVS šalių pokomunistiniai veikėjai tvirtai tebelaiko vadžias savo rankose. Ir tai tęsis tol, kol visuomenei pagaliau pabos tas politinis cinizmas, užsitęsęs be galo ir krašto.
© 2005 "XXI amžius"
|