Virbaliečių turtas – darnaus gyvenimo dešimtmečiai

Birutė Nenėnienė

Virbaliečių turtas – darnaus gyvenimo dešimtmečiai

Gegužė – jų mėnuo

Virbaliečiai Viktorija ir Vincas Juškevičiai prieš šešiasdešimt metų gegužės 30 dieną Pajevonio bažnyčioje prisiekė amžiną meilę. Dėl to daug kartų gegužę buvo priežastis susieiti artimiausiems žmonėms ir pasidžiaugti gyvu gražaus bendro gyvenimo pavyzdžiu.

Gegužės pirmą šeštadienį trijų sūnų šeimų dėmesiu ir rūpesčiu apgaubti, artimiausių giminių bei bičiulių ratelyje senoliai šventė deimantines vestuves. Išpuoštoje Virbalio bažnyčioje jaudindamiesi pakartojo santuokos priesaiką, paskui smagiai praleido laiką prie klebonijoje paruošto vaišių stalo. Tai buvo neeilinis įvykis Virbalio parapijai ir miesteliui. Sutuoktinius sveikino Virbalio seniūnas, miesto bendruomenės atstovai, klebonas kun. Vitas Eidukaitis, bažnyčios choristai, kaimynai. Svečiai pasižiūrėjo filmuotų kadrų iš ankstesnių šeimos švenčių ir jubiliejų, galėjo palyginti, kaip kas pasikeitė, kiek pagausėjo ar praretėjo jų gretos.

Muziejininko dovana

Bronius VERTELKA

Muziejininkas Antanas Stapulionis

Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnų kolekcijos savininkas Antanas Stapulionis tai, ką turi surinkęs per kelis dešimtmečius, nusprendė dovanoti Pasvalio krašto muziejui. Bėga metai, prastėja sveikata, gali atsitikti taip, jog prižiūrėti unikalios dubenuotųjų akmenų ir girnų kolekcijos nebebus kam. Savo šeimos rate nutarė, jog geriausia ją atiduoti valstybės, tai yra muziejaus, priežiūrai. Tai suteiks garantiją, jog kolekcija nebus palikta likimo valiai.

Meldėsi už dviejų prelatų motiną

Virginija LAPIENĖ

Marija Šiurienė, dviejų prelatų mama, džiaugiasi visais savo vaikais

Gegužės 16-ąją, šeštadienį, Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje susirinko vėžaitiškiai bei garbūs svečiai pasveikinti Mariją Šiurienę, šventusią 85-ąjį gimtadienį. Pasveikinti dviejų kunigų motiną atvyko ir Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ. Ta proga iš Romos sugrįžo jos jauniausias sūnus prelatas Petras Šiurys, Popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos rektorius, Italijos lietuvių kapelionas, Telšių vyskupo generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, Vėžaičių parapiją aptarnaujantis Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas bei kiti svečiai kunigai.

Antanas Čiplys iš Čiplių

Bronius VERTELKA

Panevėžietį Antaną Čiplį vilioja geri darbai

Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčioje yra paveikslas, rodomas per Didžiąją savaitę prieš šv. Velykas. Jo autorius – savamokslis dailininkas Antanas Čiplys. Nutapyti tokį kūrinį jo paprašė tuo metu Miežiškių klebonu dirbęs šviesaus atminimo kun. Kostas Balsys. Prie paveikslo panevėžietis darbavosi apie tris mėnesius. Klebonas paveikslu liko patenkintas. Už savo triūsą Antanas nepaėmė nė cento – tai buvo jo dovana gimtajai parapijai (Velykiuose Antanas buvo krikštytas, priėjo prie Pirmosios Komunijos, Velykių kapinėse palaidoti jo seneliai).

Tiltagalių Žemaitė rašo ir apie meilę

Bronius VERTELKA

Liuda Karpuškienė rašyti pradėjo brandaus amžiaus

Kovo 28-ąją Tiltagaliuose gyvenanti Liuda Karpuškienė minėjo savo 90-ąjį gimtadienį. Šią senolę išgarsino jos kūryba. Rašyti ji pradėjo sulaukusi maždaug tokio pat amžiaus kaip ir mūsų klasikė Žemaitė. Iš pradžių savo naują užsiėmimą tiltagalietė bandė slėpti, bet vaikai, iššniukštinėję, kad mama rašo, patarė siųsti į rajoninį laikraštį. Netrukus jos kūrinys pasirodė „Tėvynėje“. Išspausdinta žinutė moteriai tarsi užaugino sparnus.

Nesigaili didmiestį iškeitusi į kaimą

Jolita Žurauskienė

Gydytoja Gražina Šaulienė su vyru Romu Petru

Ukmergės rajono Veprių ambulatorijos gydytoja Gražina Šaulienė čia dirba jau trisdešimt vienerius metus. Nors, pasak gydytojos homeopatės, baigusi medicinos mokslus Vilniuje, ji Vepriuose dirbti planavo tik trejus metus. Gražina prisipažįsta, jog į Veprius atvyko draugų medikų patarimu. „Tais laikais poliklinikų gydytojai privalėdavo budėti ligoninėse. Didmiesčiuose gydytojai budėdavo po tris, rajonuose po penkis kartus per mėnesį. Kadangi turėjau šeimą ir sūnų – budėjimas man buvo neįsivaizduojamas dalykas. Todėl draugai ir patarė važiuoti į kaimo ambulatoriją, jei tik bus galimybė“, – mena sostinėje užaugusi Gražina. Vilniuje teko atsisveikinti su keturių kambarių butu, visais patogumais. „Kai į kiemą atvažiavo sunkvežimis išvežti į kaimą, pasidarė liūdna. Nors tuo metu planavau išvykti tik trumpam, trejiems metams, bet širdį suspaudė“, – sakė G. Šaulienė.

Chorvedys

Bronius VERTELKA

Panevėžio muzikų patriarchas Juozas Bagdonas

Panevėžio muzikų patriarchas Juozas Bagdonas, neatlaikęs kasdieninių rūpesčių naštos, apsigyveno Panevėžio Šv. Juozapo senelių globos namuose, bet ir čia randa galimybių kurti. Dar vaiką jį iki širdies gelmių sužavėjo bažnyčioje skambėjusi giesmė „Pulkim ant kelių“ – tiesiog užbūrė giedojęs choras ir groję vargonai. Pats panoro išsiaiškinti, kaip išgaunami tokie garsai. Klykoliuose Juozui teko gyventi viename kambaryje su zakristijonu, kuris ir pamokino groti. 16 sulaukęs Juozas jau mokėsi groti pas Luokės vargonininką Joną Batorą, tikrą muzikos virtuozą, kurį kviesdavosi į dvarus. Savarankiškai išbandytas vargonavimas Juozukui paliko neapsakomai gerą įspūdį, tik prasidėjęs karas sujaukė planus. Paimtas į kariuomenę Smetonos laikais, tarnavo prie rusų, o vokiečiams užėjus pateko nelaisvę. Iš Pabradės pėsčiomis atvarė į Vilnių, vokiečiams sugalvojus iš lietuvių sudaryti dalinį, kuris kariautų su rusais. Nenorėdamas valgyti okupantų siūlomos duonos Juozas nuėjo pas kuopos vadą lietuvį ir pasiskundė, kad tėvas serga, šeimai reikia padėti. Šis pasiūlė rasti kitą žmogų vietoj savęs. Juozas pasimeldė, o grįždamas iš bažnyčios sutiko pažįstamą, kuris su džiaugsmu sutiko būti jo vietoje, kad tik gautų valgyti.

Juozo Barisos istorija: kovok ir laimėsi

Jurgis Pekarskis

Buvęs tremtinys, Laisvės kovų dalyvis Juozas Barisa į bėdą pateko, kai nutarė aplankyti Austrijoje, Zalcburge, gyvenančią savo dukrą. „Dvejus metus nemačiau savo dukters, tad nors metai ir slegia pečius, išsiruošiau į tolimą kelionę“, – pasakojo J. Barisa.

Tačiau tai, ką jis grįždamas iš Zalcburgo patyrė Lenkijoje, jam ligi šiol primena košmarą. Bilietą dukra tėvui nupirko iš Zalcburgo iki Vilniaus, tačiau Varšuvoje reikėjo persėsti į autobusą. Iš Zalcburgo J. Barisa išvyko gegužės 28 dieną 11 valandą, Varšuvoje turėjo būti 22 val. 15 min., tačiau traukinys vėlavo 20 min., todėl sunkiai rado autobusą. Kai po nervingų klajonių galiausiai jį rado, dvi autobusą išlydinčios damos pareiškė, kad bilietas negalioja. Iki autobuso išvykimo buvo likusios penkios minutės, o reikėjo dar spėti kasoje nusipirkti bilietą. Autobuso vairuotojas pasisiūlė padėti. Nuėjus į kasą bilieto už eurus nepardavė – liepė pasikeisti į zlotus.

Globalaus pasaulio iššūkiai pagyvenusiems žmonėms

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Konferencijos svečias Alekos Tringides (viduryje), SDMC direktorė Danguolė Boguševičienė (antra iš kairės) ir Ignalinos rajono verslo informacijos centro vadovė Ligita Smagurauskienė

Pasaulis vis labiau sensta

Kaip rodo Lietuvos ir tarptautinės statistikos specialistų atlikti tyrimai, pasaulio visuomenė sparčiai senėja. Daugelyje valstybių vyresnio amžiaus žmonės sudaro vis didesnę gyventojų dalį.

Vien mūsų šalyje praėjusiais metais pagyvenusių žmonių (nuo 60 ir vyresnio amžiaus) buvo 696 tūkst. (arba kas penktas šalies gyventojas). Daugiausia pagyvenusių žmonių Lietuvoje užfiksuota Utenos apskrityje – 23,8 proc. nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, Alytaus apskrityje – 22,5 proc. Jauniausios apskritys – Vilniaus (17,2 proc.) ir Telšių (18,1 proc.)