Pavasaris su gruodžio įšalu

Valdančioji partija surengė eilinį, berods vėl istoriniu vadinamą savo suvažiavimą. Pasirodo, per dvejus pastaruosius „susijungusios“ partijos valdymo metus, pasiekta didelių, vos ne istorinių laimėjimų, o dabar tuos laimėjimus reikia dar labiau įtvirtinti. Partijos suvažiavimo delegatai, suvežti iš visos Lietuvos, vieningai perrinko savo pirmininku A.Brazauską, nors dėl akių vaizduojant demokratiją į „genseko“ vietą buvo iškeltos Č.Juršėno, V.Andriukaičio ir J.Paleckio kandidatūros. Visi jie savo kandidatūras atsiėmė, nes, anot Č.Juršėno ir J.V.Paleckio, atmetusių kai kurių bičiulių priekaištus, kad A.Brazauskas vadovauja partijai diktatoriškais metodais, partijai dabar kaip niekada reikia tvirtos rankos. Apskritai visas suvažiavimas vyko pagal iš anksto surašytą įprastą komunistų partijos suvažiavimų scenarijų, nurodant, kada reikia ploti ar atsistojant sveikinti vadą „ilgomis, audringomis ovacijomis“. Nepasitvirtino prognozės, kad jaunesnysis valdančiosios koalicijos partneris socialliberalų lyderis A.Paulauskas, įsižeidęs dėl valdančiosios partijos visiško nesiskaitymo su „jaunesniaisiais broliais“, pareikš, jog neketina jungtis su socialdemokratais. Tačiau, A.Paulausko partijai neišvengiamai nueinant nebūtin arba, geriausiu atveju, tampant panašiems į kokius nors tautos pažangiečius, kitos išeities nėra. A.Paulauskas tai puikiai supranta, nes gudresnieji jo partijos nariai, tarp jų ir tokie kaip G.Dalinkevičius, laikomas vienu Naujosios sąjungos (socialliberalų) partijos kūrėjų, jau prisiglaudė prie socialdemokratų. Iš tiesų socialliberalams liko du keliai - arba prisijungti prie „prezidentinių“ liberalų demokratų, arba glaustis prie A.Brazausko partijos. A.Paulauskas bei jo artimiausi bendražygiai suvokia, jog tie „prezidentiniai“, ypač žinant, kokie žmonės susibūrė į šią grupuotę, neturi politinės ateities.
Todėl A.Paulauskui neliko nieko kito, kaip „eiti į Kanosą“ ir nuolankiai sutikti su savo partijos prijungimu. Tokiu atveju, aišku, gautų vieno A.Brazausko pavaduotojų postą bei aukštą vietą būsimųjų Seimo rinkimų Socialdemokratų partijos sąraše. Taigi bent jau eilinio Seimo nario vieta beveik garantuota. Tuo labiau kad socialdemokratų pirmininkas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad socialliberalų prijungimui nėra jokių kliūčių, nes abiejų partijų programos beveik identiškos. Tai irgi skamba gana kurioziškai. Galima sutikti tik dėl identiškumo, nes tos programos egzistuoja tiktai popieriuje. Pagrindinis dalykas - įsitvirtinti ir ilgam visose valdžios grandyse. Štai ir visos programos.
Tiesa, kai kurie suvažiavimo dalyviai A.Paulausko partijos prijungimą vertino skeptiškai, nors sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas aiškino, kad „Lietuvos pažangos vardan galime dirbti ir su pačiu velniu“. Tai buvo bene pats ryškiausias vieno partijos vadų pareiškimas, puikiai atspindintis valdančiosios partijos generalinę liniją - valdžia bet kokia kaina.
Aišku, abi šios grupuotės prieš Seimo rinkimus tikrai susijungs. Nes, kaip suvažiavime pasakė A.Paulauskas, „jūs esate mūsų vienminčiai ir bendražygiai, per penkerius socialliberalų gyvavimo metus padėję greičiau užaugti, subręsti ir daug ko išmokti“. Taigi mokslai baigti, brendimo procesas taip pat, todėl belieka oficialiai prisijungti prie „gimdytojų“. Tuo labiau kad eilės prisijungti laukia „prezidentiniai“ liberalai demokratai. Pastarieji gali net aplenkti socialliberalus. Juk neatsitiktinai politikos apžvalgininkai pastebi, jog R.Paksas tapo A.Brazauskui kur kas artimesnis nei A.Paulauskas. O iš tiesų negi A.Brazauskas, Č.Juršėnas, J.V.Paleckis ir kiti mano, jog tas „jungimasis“ padės valdančiajai nomenklatūrai vėl laimėti Seimo rinkimus? Juk visiems pakankamai aišku, kad visos tos naujosios sąjungos, naujosios demokratijos, valstiečiai, liberalai demokratai tėra tik to išsikerojusio nomenklatūrinio auglio metastazės.
Valdančiosios partijos ciniškumą akivaizdžiausiai parodo praėjusią savaitę Socialdemokratų frakcijos nario Jono Korenkos iniciatyva Seimo rūmuose surengta konferencija „Medikamentinis abortas. Medicininiai aspektai“. Šią konferenciją buvo sumanyta surengti Didįjį penktadienį, bet, vyskupams ir Tėvynės sąjungos atstovams Seime prieštaraujant, buvo perkelta vėlesniam laikui. Nukėlė prieš pat Motinos dieną. Kyla klausimas, ką bendra turi buvęs „kultmasovikas“, sovietiniais laikais dar vadintas „masovik-zateinik“ (kultūrinio „masinio“ darbo aktyvistas-sumanytojas) J.Korenka ir medicina. Ogi labai paprasta. Pakvipo didžiuliais pinigais. Sumanytojas buvo paskirtas vadovauti vadinamajai Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinei grupei, kuri, kartu su kita panašia Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, ir surengė minėtą konferenciją. Beje, šios asociacijos prezidentu buvo dabartinis sveikatos ministras, Socialdemokratų partijos veikėjas Juozas Olekas. Taigi pakankamai aišku, kas yra tos konferencijos organizatoriai. Jų tikslas - propaguoti Lietuvoje neregistruotą medikamentą mefipristoną, sukeliantį abortą. Tai dar vienas grubus galiojančių įstatymų pažeidimas, nes Farmacinės veiklos įstatymas ir J.Oleko dar nespėtos atšaukti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos taisyklės draudžia reklamuoti Lietuvoje neregistruotus medikamentus ir numato už tokią veiklą pinigines baudas iki 20 tūkst. litų. Tik kas iš to! Valdančioji dauguma jau įpratusi vykdyti teisinio nihilizmo politiką. Na, o kaip jau įpratęs, naujasis sveikatos apsaugos ministras J.Olekas aiškino nemanąs, jog konferencija pažeidžia kokius nors įstatymus. Mat, anot jo, diskusijos gali vykti ir dėl neregistruotų medikamentų. Diskutuokit sau į sveikatą, tik kodėl tai vyksta Seimo Konstitucijos salėje, siekiant įteisinti cheminius abortus? Visai nesvarbu, kad Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos docentas Bronius Domža pabrėžė, jog mefipristono vartojimas gali sukelti moterims ne tik skausmą ir įvairias neprognozuojamas komplikacijas, bet ir nevaisingumą. Tačiau kas kreipia dėmesį į specialisto nuomonę. „Kultmasovikas“ ir tie, kas moka už savo vaistų reklamą nemažus pinigus, į tokius dalykus nekreipia dėmesio. Tuo labiau kad vadinamoji Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, tiksliau, jos vadovai, propaguojantys abortą sukeliančius vaistus, jau gauna nemažą pelną iš prezervatyvų prekybos. Ir dar drįsta aiškinti, jog yra vienintelė nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, besirūpinanti ypač jaunimo seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis bei sveikata. Dargi siekianti, jog Lietuvoje būtų kuo mažiau abortų. O kaip tada su demografinėmis problemomis? Įdomu, kad vienas socialdemokratų lyderių V.Andriukaitis, kalbėdamas konferencijoje, taip ir nepasakė savo nuomonės tuo klausimu. Užtat kiti jo kolegos nusišnekėjo iki to, jog šio vaisto - mefipristono, sukeliančio cheminius abortus, įteisinimui priešinasi… euroskeptikai! Beje, šių tik savomis piniginėmis besirūpinančiųjų cinizmą rodo ir tai, jog tais vaistais pašalintas kūdikis vadinamas „išsiskiriamąja medžiaga“… Taigi Motinos dienos išvakarėse šventas žodis motinystė buvo faktiškai išniekintas.
Pagaliau valdžioje ir šalia jos esantieji dar kartą parodė savo gobšumą. Trylika Seimo deleguotų parlamentarų jau išvyko dirbti į Europos Parlamentą. Šiai grupei vadovauja be paliovos įvairiais juoką keliančiais pareiškimais save reklamuojanti socialdemokratė B.Vėsaitė. Pastaruoju metu ši partijos aktyvistė nurungė netgi nuošalėn pasitraukusį garsųjį „ubagų karalių“. Kalbama, jog ši garbė atstovauti Lietuvai Briuselyje jai buvo suteikta kaip kompensacija, nepaskyrus jos viena partijos pirmininko pavaduotojų. Tačiau, pasirodo, šiems tautos atstovams labiausiai rūpi ne Lietuvos reikalai, o sava kišenė. Antai (kol kas) liberalas Arminas Lydeka, aukštuomenės etiketo žinovas, ta tema nuolat rašinėjantis straipsnelius „Stiliaus“ žurnalo tipo leidiniuose, skundėsi, jog kiekvieną darbo dieną parlamentarams skirti 250 eurų (beveik 863 litų) kišenpinigiai yra vos ne ubagiški. Mat, anot A.Lydekos, pigiausias Briuselio viešbutis kainuoja apie 180 eurų per parą, o „kukli“ vakarienė restorane - 17 eurų. O „kukliai“ vakarieniauti ar pietauti A.Lydeka, jau turintis savo vilą prie vandenyno Ispanijoje, nepratęs… Be to, Lietuvos parlamentarai, atstovausiantys valstybei, skundžiasi, jog į Briuselį teks skraidyti Lietuvos avialinijų lėktuvu SAAB. Pasak jų, šis lėktuvas nesaugus. Reikia suprasti, jog norėtų skraidyti „Boeingu“. Po tokių „tautos atstovų“ pareiškimų nebūtų keista, kad referendumas dėl narystės ES pralaimėtų. Neduok Dieve, kad taip atsitiktų, tačiau tokie pareiškimai daugelį žmonių varo tiesiog į neviltį.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"