Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šventieji rodo kelią

Popiežiaus Pranciškaus vadovautos kanonizacijos iškilmės Romoje

Mindaugas BUIKA

Jauna maldininkė iškėlusi laiko kanonizuoto pijorų kunigo Manuelio Migeso figūrėlę

Kviesdamas visus tikinčiuosius kasdien ištikimai praktikuoti krikščionišką meilę, popiežius Pranciškus paskelbė 35 naujus šventuosius – dauguma jų buvo Lotynų Amerikos kankiniai – ir tvirtino, kad jų pavyzdžiai „rodo mums kelią“. Spalio 15 dieną, sekmadienį, Romos Šv. Petro aikštėje vykusiose kanonizacijos šv. Mišiose dalyvavusiems dešimtims tūkstančių maldininkų Šventasis Tėvas sakytoje homilijoje aiškino, kad į Bažnyčios Altorių garbę iškelti katalikai nesakė paviršutiniškų „taip“ meilei, bet tą „taip“ patvirtino visu savo gyvenimu iki pabaigos.

Tarp paskelbtų naujų šventųjų, 30 kankinių (kunigų ir pasauliečių), kurie patyrė smurtinę mirtį 1645 metais Brazilijoje nuo įsiveržusių olandų kalvinistų rankų. Kiti trys kanonizuoti kankiniai buvo XVI amžiuje Meksikoje nužudyti trys vaikai dėl ištikimybės priimtam katalikiškam tikėjimui ir atsisakymo sugrįžti į pagonybę. Šventuoju paskelbtas ir XX amžiaus pirmoje pusėje miręs ispanas kunigas, pijorų vienuolis, žymus išpažinėjas, moterų vienuolijos kūrėjas ir vargšų globėjas bei 1739 metais miręs italas kunigas kapucinas, garsus pamokslininkas, nuodėmklausys ir mistikas.

Esminė Dievo vaikų siekiamybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors sulaužydami Dievo meilės priesaką (žr. Rom 5, 12) praradome Rojų, bet dėl Jėzaus Kristaus ant kryžiaus įvykdyto didžiojo Žemės ir Dangaus sutaikymo Švč. Trejybė kasdien mums dovanoja daugybę galimybių su dėkingumu priimti viską, ką Ji teikia, idant mes pamiltume Ją, iš kurios išėjome ir pas kurią turėsime sugrįžti. Dievą mylime ne vien už Jo malones, bet pirmiausia už tai, kad Jis visada yra ir bus Tas, kuris, dėl mūsų laikinojo gyvenimo įprasminimo ir būsimos antgamtinės laimės, tarnauja kiekvienam asmeniui.

Dievo Sūnaus tarnystės esmė – Jo mokinių kojų mazgojimo pavyzdys (Jn 13, 14). Nepaisydamas savo dieviškojo kilnumo, Jis lenkiasi prieš savo nuodėmingus kūrinius – apaštalus– ir plauna jų dulkėtas kojas, nušluosto rankšluosčiu ir sako: „Nuo šiol kiekvienas mano sekėjas bus tiek vertas krikščionio vardo, kiek stengsis panašiai kaip aš aplinkiniams plauti kojas – kad ir mažiausiu poelgiu patarnauti jiems“ (plg. Jn 13, 14–15). Čia slypi didžiausio Kristaus įsakymo prasmė: tiktai tas iš tiesų stengiasi mylėti Dievą, kurio nemato, kai Jėzaus pavyzdžiu, būdamas šalia kito žmogaus, išklauso jį, ir jam pagelbsti...

24 valandos vardan religijos laisvės Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje Paryžiuje vyko akcija „24 valandos vardan religijos laisvės“. Labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ po panašių akcijų Londone ir Rio de Žaneire spalio 12-osios pavakare apšvietė raudonai šviečiančiais žibintais garsiąją Monmarto (Montmartre) baziliką, dedikuotą Švč. Jėzaus Širdžiai. Bazilika buvo atvira tikintiesiems visą parą, spalio 12-ąją joje aukotos šv. Mišios. Popietę šventovės laiptinėje susirinkusieji dalijosi mintimis diskusijoje apie krikščionių persekiojimą ir kankinystę o, pritemus, apie 19 valandą, įžiebti simboliškai kankinių kraujo spalvą primenantys prožektoriai. Tuo metu šventovėje prasidėjo maldos vigilija, kuri tęsėsi visą naktį atminimui tų, kurie patyrė religinės laisvės suvaržymus. Atėję į Švč. Jėzaus Širdies baziliką galėjo adoruoti išstatytą Švč. Sakramentą.