Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2016 m. gruodžio 2 d., Nr. 23 (266)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai

Beveik milijardas tikinčiųjų perėjo pro šventąsias duris visame pasaulyje

Popiežius Pranciškus užveria
šventąsias Šv. Petro bazilikos
Gailestingumo metų duris

Apie krikščionių dalyvavimą Gailestingumo jubiliejaus renginiuose Romoje ir pasaulyje papasakojo arkivyskupas, Popiežiškosios Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas Rinas Fizichela (Rino Fisichella). Spaudos konferencijoje Vatikane jis sakė, kad norint suprasti Gailestingumo jubiliejaus reikšmę, jo pagrindinius siekius ir išliekamąją vertę, teks pasigilinti į du popiežiaus mokymo dokumentus – Jubiliejaus paskelbimo bulę „Misericordiae vultus“ ir laišką „Misericordia et misera“, kurį popiežius Pranciškus pasirašė pasibaigus Gailestingumo jubiliejaus uždarymo šv. Mišioms. Arkiv. R. Fisichela sakė, jog popiežius Pranciškus šio Jubiliejaus paskelbimu ir šventimu troško, kad krikščionys, patyrę gailestingumą, patys taptų gailestingumo įrankiais, padaryti taip, kad gailestingumas Bažnyčios gyvenime vėl taptų kažkuo nepaprastai skatinančiu ir veiksmingu. Anot arkivyskupo, negalima nuslėpti, jog įsivyravo tam tikra samprata, gailestingumą suvokianti kaip kažką neteikiančio naudos, tik kaip liaudiško pamaldumo išraišką, o ne kaip tikrą krikščioniško gyvenimo vertybę. Gailestingumo jubiliejus per praėjusius metus buvo pagrindinis krikščionių kasdienio gyvenimo veiksnys. Naujojo Evangelizavimo tarybai, kuriai buvo pavesta jubiliejų organizuoti, gailestingumo tema, kaip Evangelijos esmė, suteikė ir evangelizacinį tikslą sustiprinti tikėjimą, pakelti iš abejingumo ir paskatinti nuosaikesnį gyvenimo būdą. Tačiau nepamirština ir tai, kad jubiliejus iš principo yra religinė ir dvasinė patirtis. Romoje buvo sudarytos sąlygos milijonams piligrimų dvasiškai pasirengti žengimui pro šventąsias duris, pamaldžiai nueiti trumpu piligriminiu keliu iki šventųjų Šv. Petro bazilikos durų. Arkivyskupas pateikė statistinių duomenų apie piligrimų dalyvavimą tiek Romoje, tiek pasaulio vyskupijose ir šventovėse.


Pašnekesys su provincijos klebonu

Kun. Gintas LEONAVIČIUS: „Sekmadienį nuvažiuoju apie 90 kilometrų“

Betygalos, Paliepių
ir Vosiliškio parapijų klebonas
kun. Gintas Leonavičius

Kun. Gintas Leonavičius šiemet peržengė  50 metų slenkstį. Iš jų dar tik nepilnus penkerius yra atidavęs Dievo tarnybai. Betygaloje gyvenantis Šv. Mikalojaus parapijos klebonas dar aptarnauja Paliepių Šv. Kryžiaus, Vosiliškio Šv. Juozapo parapijas ir antrąją Betygalos parapijoje Ugionių Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Su šių parapijų klebonu kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

Turite aptarnauti kelias parapijas. Papasakokite apie kiekvieną. Kiek yra parapijiečių, kokia dalis jų sekmadieniais lankosi bažnyčioje? Kas tie aktyviausieji šventadienį švenčiantys žmonės?

Betygalos parapijoje gyvena daugiau kaip 1000, Paliepių – apie 500, Vosiliškio – maždaug 350 žmonių. Kaip ir visoje Lietuvoje  sekmadieniais bažnyčią lanko 5–7 proc. Betygalos ir Paliepių parapijų žmonių. Mažiausiai – apie 10 žmonių – ateina į Vosiliškio bažnyčią. Į antrąją Betygalos parapijos bažnyčią Ugioniuose nuvykstu tik per atlaidus ar kitas šventes. Tikėjimo Dievu neišsižada ūkininkai, mokytojai ir vaikai. Bet daugiausia – vyresnio amžiaus parapijiečiai.


Lietuvos vyskupų posėdyje

Lapkričio 21–22 dienomis Vilniuje vyko plenarinis Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Ivanauskas, Kęstutis Kėvalas, Rimantas Norvila, Arūnas Poniškaitis, Linas Vodopjanovas.

Lietuvos vyskupus pasveikino Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. P. Lopesas Kvintana ir pristatė lapkričio 21 dieną paskelbtą popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką Misericordia et misera.

Posėdyje daug dėmesio skirta Lietuvos Carito restruktūrizacijos klausimams. Apie įvairius Europos šalių Carito veikimo modelius, aspektus, iššūkius, su kuriais susiduriama, Lietuvos ganytojams išsamiai papasakojo iš Vatikano atvykęs Popiežiškosios tarybos Cor unum atstovas mons. Segundas Techadas Munjosas (Segundo Tejado Muńoz). Svečias gerai įvertino naujų Lietuvos Carito statutų projektą, kuriame atsižvelgta į tarybos Cor unum pastabas ir patikslinimus.


Apie vieno kunigo gyvenimą

Ramunė Sakalauskaitė su savo knyga
„Gyvenimas, koks jis buvo...“

Tytuvėnų bibliotekininkė Zita Deikutė pakvietė žingeidžius, neabejingus literatūrai ir pagarbiai žiūrinčius į neeilines asmenybes tytuvėniškius į susitikimą su Ramune Sakalauskaite. Šią moterį – žurnalistę, rašytoją, filmų kūrėją, visuomenininkę – išsamiai pristatė popietę-susitikimą vedusi Tytuvėnų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Zenta Mačiulaitienė. Ji vardijo Ramunės sukurtus dokumentinius filmus, jos knygas bei veiklos pavyzdžius: ji yra idėjos įrengti rašytojai J. Ivanauskaitei skirtą skverą sostinės Aguonų gatvėje ir ten pastatyti skulptūrą „Katinas“ autorė, mons. Kazimierui Vasiliauskui atminti skirto skvero prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios ir čia pastatytos skulptūros idėjos autorė ir projekto vadovė, padėjo rinkti lėšas labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ sumanytai Vilniaus krašto labdariams skirtai skulptūrai „Žaliasis obuolys“, prisidėjo prie Gruzijos karo pabėgėlių vaikams skirtos akcijos „Lietuva – Gruzija. Viena širdis “ ir atliko dar daug kitų visuomenei vertingų darbų.


Kai žodis tampa kūnu…

Kun. Algirdas Toliatas
su popiežiumi Pranciškumi
„L’Osservatore Romano“ nuotrauka

Prieš kelias savaites Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje buvo sutikta Algirdo Toliato, Lietuvos policijos kapeliono, knyga „Žmogaus ir Dievo metai“. „Tyto albos“ išleistoje knygoje – kun. A. Toliato pamokslai, sakyti per pastaruosius kelerius metus.

Kaip atsirado ši knyga ir kam jos reikia – juk pamokslai skirti sakyti ir klausytis bažnyčioje? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pirmiausia susipažinkime su kun. A. Toliatu. Ateikite sekmadienį 12 valandą į šv. Mišias Šv. Ignoto bažnyčioje ir įsitikinsite.

Prieš kelerius metus paskirtas Lietuvos policijos kapelionu kunigas Algirdas įtikino Bažnyčios ir policijos vadovybę, kad reikia bendrų policijos ir visuomenės Mišių. Į pirmąsias susirinko keliolika žmonių, gal kad buvo sausis, kaip tik užėję šalčiai. Paskui žmonių vis gausėjo, ir dabar turime stiprią bendruomenę, didelę jos dalį sudaro policijos darbuotojai.


Sakralinė poezija

Algis Barauskas (kairėje) dovanoja
kun. Algirdui Daukniui senosios
Berčiūnų bažnyčios paveikslą

Spalio 29 dieną Berčiūnuose, Lietuvos Kankinių bažnyčioje, vyko trečioji sakralinės poezijos šventė „Vilties paukštė“. Bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Algirdas Dauknys susirinkusiesiems ją pristatė ir daug kalbėjo apie Stasio Ušinsko vitražą „Švč. Jėzaus Širdis“. Jame vaizduojami svarbiausi Romos, Vilniaus religiniai objektai, Dzūkijos, Suvalkijos koplytstulpiai, stilizuotas Vinco Svirskio kryžius, kiti lietuvių tautiniai motyvai. Kunigas pasakojo ir apie gausią 1863 metų sukilimo nuotraukų kolekciją. Iš anksto buvo paskelbtas poezijos konkursas. Komisija vertino visų atsiuntusiųjų kūrybą ir išrinko geriausius. Atvykus į šventinį renginį, konkurso dalyviams ir visiems norėjusiems buvo suteikta galimybė skaityti poeziją. Komisijos vardu dalyviams padėkojo mokytoja Aldona Liutkevičienė. Konkurso „Vilties paukštė“ diplomu ir paveikslu už eilėraštį „Rex“ apdovanota panevėžietė Birutė Černaitė. Padėkos skirtos Panevėžio rajono literatų klubo „Polėkis“ narėms Bronislovai Bugailiškienei, Adelei Samulionienei, Vidutei Sereikienei, Onai Striškienei, Emilijai Valentinavičienei.


Giesmės šv. Cecilijai

Lapkričio 20 dieną šventėme Kristaus Karaliaus šventę. Kartu paminėta ir šv. Cecilija – bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų, poetų globėja.

Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje parapijos rezidentas, Kauno Šv. Mato gimnazijos direktorius kun. Rytis Baltrušaitis trumpai papasakojo šios šventosios gyvenimo epizodus. Šventoji Cecilija gimė III amžiaus pradžioje Romoje. Ji kilusi iš žymios romiečių Cecilijų giminės, buvo taip giliai tikinti, kad net susižadėjo su Kristumi.

Bažnyčioje koncertavo du Garliavos sporto ir kultūros centro muzikiniai kolektyvai. Prieš šv. Mišias giedojo kantičkinių giesmių giedotojų grupė, vadovaujama N. Grivačiauskienės. Po pamaldų ir nuoširdaus parapijos klebono kun. G. Urbšto žodžių koncertinę programą dovanojo mišrus suaugusiųjų choras „Melodija“. Garliavos bendruomenė gėrėjosi profesionaliai atliekamomis giesmėmis, paruoštomis kartu su ilgamete choro vadove Ramune Navickiene.


Gailestingumo darbuotojai ir savanoriai šventė Gailestingumo jubiliejaus dieną

Lapkričio 14 dieną Vilniuje, per Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidus, apie 700 gailestingumo darbuotojų ir savanorių susirinko švęsti savo Gailestingumo jubiliejaus dieną. Susirinko žmonės, dirbantys ir padedantys ligoniams, neįgaliesiems, seniems žmonėms globos įstaigose ar namuose. Atvyko darbuotojų ir savanorių iš kūdikių, vaikų globos namų, dienos centrų, šeimynų atstovų. Renginyje dalyvavo ir tie, kurie darbuojasi Bažnyčios karitatyvinėse veikloje.

Vilniaus Arkikatedroje arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas dėkojo už Gailestingumo darbuotojų ir savanorių atliekamą tarnystę tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir akcentavo, kad būtent į Gailestingumo darbus popiežius Pranciškus kreipė mūsų dėmesį visus šiuos metus. „Artumas, nuoširdumas ir gerumas yra labai reikalingi šiandien. Ačiū Jums, kad tuo nuolat dalijatės gerumu“, – kalbėjo arkivyskupas. Ganytojas kvietė nuolat semtis Dievo malonių, kad pakaktų jėgų ir ištvermės kasdienėje tarnystėje.


Kai dievas – pinigas

Lapkričio 18-osios, penktadienio, ryto šv. Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje kartu su Popiežiumi aukojo Gailestingumo jubiliejaus dieną švenčiantys apaštališkosiose nunciatūrose dirbantys kunigai, nuncijų bendradarbiai – patarėjai, sekretoriai ir atašė. Tarp jų buvo ir Apaštališkosios nunciatūros Vašingtone patarėjas lietuvis mons. Rolandas Makrickas. Tos dienos šv. Mišių Evangelijoje kalbėta apie prekeivių išvarymą iš Jeruzalės šventyklos. Komentuodamas šią sceną homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie neturto dorybę, kurią savo gyvenimo pavyzdžiu turėtų liudyti visų pirma kunigai. „Žmonės myli savo kunigus ir pakenčia daug jų silpnybių; neatleidžia tik vieno dalyko – prieraišumo pinigams, – sakė Šventasis Tėvas ir tęsė – Viešpaties Dievo namai yra maldos namai, susitikimo su Dievu vieta, susitikimo su meilės Dievu vieta. Tačiau į Dievo namus kartais įžengia, bando į juos įžengti, ir pinigas, kaip dievas. Pinigų keitėjai ir prekiautojai, pasistatę savo prekystalius šventykloje, nuomodavo vietas. Kunigai jiems išnuomodavo vietas ir gaudavo už tai pinigų. Pinigas gali sužlugdyti mūsų gyvenimą, gali mus nuvesti į pražūtį, atimti laimę, tarnavimo Viešpačiui džiaugsmą, nes tik Viešpats gali mums suteikti tikrą džiaugsmą“. Popiežius sakė: „Dievo tauta turi labai gerą nuojautą – žino, ką priimti, ką laikyti šventu ir ką pasmerkti. Dievo tauta sugeba ir pasmerkti. Ji atleidžia kunigams daug silpnybių, daug nuodėmių, bet nesugeba atleisti vienos – prieraišumo pinigams. Neatleidžia tiems kunigams, kurie engia žmones. Šito Dievo tauta negali pakęsti ir neatleidžia. Daug kitų dalykų, daug silpnybių žmonės bando suprasti – „nors ir jis blogai daro, bet vargšas žmogus, jis toks vienišas...“ ir bando jį pateisinti. Pasmerkimas nėra griežtas ir galutinis: Dievo tauta yra supratinga, tačiau ne pinigo pavergtam kunigui, ne tokiam kunigui, kuris elgiasi su žmonėmis kaip įmonės savininkas ar kunigaikštis. Liūdna, kai matome prie gyvenimo pabaigos priartėjusį kunigą, kurį mirštantį, jau praradusį sąmonę, iš visų pusių kaip vanagai apsupa giminaičiai, tykantys, ką galėtų pasigriebti. Būkite nuoširdūs prieš Viešpatį, – sakė Popiežius, – pasitikrinkite sąžinę. „Viešpatie, tu esi mano Viešpats? O gal aš esu kaip Rachelė, kuri pavogė stabus, nes jie jai brangesni? Gal ir man brangesnis stabas pinigas?“ Būkite drąsūs! Drąsiai rinkitės! Tenkinkitės atlygiu, kurį gauna sąžiningas darbininkas. Turėkite santaupų tiek, kiek turi sąžiningas darbininkas. Tačiau negarbinkite pinigo. Viešpats mums visiems tesuteikia krikščioniško neturto malonę. Viešpats tesuteikia mums malonę būti sąžiningais darbininkais, tenkintis sąžiningu uždarbiu ir nereikalauti daugiau“.


Klausimas popiežiui Pranciškui: ką reiškia Gailestingumo metai?

„Kas suvokė esąs labai mylimas, pradeda išeiti iš blogo uždarumo, kuris verčia nekęsti kitų ir savęs pačių. Tikiuosi, kad daug žmonių suvokė esą mylimi Jėzaus ir leidosi būti Jo apkabinti. Gailestingumas yra Dievo savybė ir Jo silpnybė. Dėl gailestingumo visad atleidžia, užmiršta nuodėmes. Man patinka galvoti, kad Visagalis turi trumpą atmintį. Kartą atleidęs, pamiršta, nes džiaugiasi atleisdamas. Man to pakanka. Jis atleido svetimavusiai moteriai iš Evangelijos, nes „ji labai mylėjo“, „nes Jis labai mylėjo“. Visa krikščionybė yra čia“, – sakė popiežius Pranciškus interviu, kuris paskelbtas Gailestingumo jubiliejaus uždarymo išvakarėse, lapkričio 18-ąją, Italijos katalikų dienraščio „Avvenire“ puslapiuose. Pasak jo, Jėzus neprašo ypatingų dalykų, tik atsidavimo ir pripažinimo. Šventoji Teresė iš Lizju, kuri yra Bažnyčios Mokytoja, kalbėdama apie savo „mažąjį kelią“ link Dievo, mini atsidavimą vaiko, kuris visiškai pasitikėdamas užmiega ant tėvo rankų, nes artimo meilė negali būti užrakinta. Meilė Dievui ir meilė artimui yra neatskiriamos.


„Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24, 42)

Pradedame Advento metą, kuris yra dvasinės piligrimystės laikas apmąstant savo asmeninį santykį su Dievu ir su artimu. Tai – Viešpaties atėjimo metas trejopu būdu: praeitimi, kai Kristus atėjo prieš du tūkstančius metų į mūsų pasaulį Betliejaus tvartelyje, dabartimi, kai nuolat ir pastoviai išgyvename Kalėdų stebuklą, ir ateitimi, jos dvasine intriga – antru Kristaus atėjimu. Aiškiau tariant, esame tarp dviejų dvasinių priekalų: jau įvykusio Kristaus atėjimo prieš du tūkstančius metų ir laukiamo antro atėjimo, kai viskas bus perkeista ir visos šio pasaulio paslaptys atskleistos. Antrasis Kristaus atėjimas daugeliui Jo mažosios kaimenės narių reiškia tikrą ir neabejotiną tiesos pergalę, nes šiame gyvenime dažnai nepelnytai triumfuoja ir melas, ir neteisybė. Toks dažnas kiekvieno iš mūsų palydovas yra apgaulė ir netikrumas. Kai Kristus pasirodys antrą kartą, tikime, kad tiesa ir meilė apkabins kiekvieną, kas kliovėsi gyvenimo audrų gelmės kovoje vien Viešpačiu ir Jo mokymo šviesa bei niekur nenuklydo, nepasikliovė piktojo žabangais ir pažadais; neieškojo lengvų, tačiau kreivų takelių dvasiniame savo gyvenimo kelyje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija