2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Gerojo Ganytojo sekmadienį Popiežius įšventino 16 kunigų

Popiežius Pranciškus įšventino 16 kunigų

Šventasis Tėvas balandžio 22-osios, sekmadienio, rytą Šv. Petro bazilikoje aukojo Ketvirtojo Velykų – Gerojo Ganytojo – sekmadienio šv. Mišias ir jų metu suteikė kunigystės šventimus 16 diakonų, baigusių Romos „Redemptoris Mater“ ir kitas kolegijas ir kunigų seminarijas. Iš jų 11 tarnystę vykdys Romos vyskupijoje. Tautine sudėtimi jie faktiškai atstovavo Visuotinę Bažnyčią, nes Romoje veikiančiose aukštosiose dvasinėse mokyklose kunigystės siekia jaunuoliai iš viso pasaulio. Iš 16 diakonų penki buvo italai, kiti trys iš Indijos ir po vieną iš Kroatijos, Rumunijos, Vietnamo, Mianmaro, Kolumbijos, Salvadoro, Peru ir Madagaskaro, taigi net iš keturių kontinentų.

Šventindamas kunigus arba konsekruodamas vyskupus Popiežius skaito bendrąją homiliją, paskelbtą šventimų apeigyne. Joje visų prima primenama, kad Jėzus Kristus yra Vyriausiasis Naujojo Testamento kunigas ir kad jo dėka ir jame visa Dievo tauta vykdo kunigiškąją misiją. Tačiau kai kuriems savo mokiniams Viešpats suteikia pašaukimą, kad Dievo tautoje jo vardu vykdytų mokytojo, kunigo ir ganytojo misiją.

Šventimai Vilniuje

Šv. Mišių koncelebracijai Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vadovauja arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ (antras iš dešinės), kairėje – vysk. Jonas Boruta, antras iš kairės – diak. Eugenijus Puzynia SJ, dešinėje – diak. Darius Chmieliauskas

Šimtmečio iškilmės Šv. Jonų bažnyčioje

Balandžio 21 dieną, Gerojo Ganytojo sekmadienio išvakarėse, susirinkusieji Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje dalyvavo šimtmečio iškilmėse – maždaug tiek laiko praėjo nuo paskutiniųjų čia vykusių dvasininkų šventimų. Tądien Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ diakonu pašventino daugiau kaip dešimtmetį trukusią jėzuitų ugdymo programą baigusį Eugenijų Puzynią SJ. Šia švente ir nauju diakonu ypač džiaugiasi Lietuvos ir Latvijos jėzuitai, Eugenijaus bičiuliai ir visa Šv. Jonų bažnyčios bendruomenė. Šioje bažnyčioje Eugenijus uoliai tarnauja nuo praėjusių metų, veda tikėjimo gilinimo kursus suaugusiems ir jaunimui, dėsto VU studentams, vadovauja maldos grupėms, Velyknakčiui subūrė jungtinį bendruomenės chorą.

Kaišiadorių vyskupai ir kunigai meldėsi Trakų Bazilikoje

Kaišiadorių vyskupijos vyskupai ir kunigai, dalyvavę šv. Mišiose (iš kairės): pirmoje eilėje – kun. Pranciškus Čivilis, kun. Egidijus Kazlauskas, mons. dek. Vincas Baublys, mons. dek. Kęstutis Kazlauskas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, mons. Algirdas Jurevičius (Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras), kun. Robertas Rumšas, kun. Gediminas Mieldažis, mons. Vytautas Sudavičius, kun. Algimantas Gaidukevičius, kun. Virgis Balnys, kun. Povilas Slaminis, kun. Valdas Beleckas; antroje eilėje – kun. Rolandas Bičkauskas, kun. Darius Vėlyvis, kun. Gediminas Tamošiūnas (Kaišiadorių vyskupijos kancleris), mons. Jonas Sabaliauskas, kun. Petras Avižienis, mons. Rimvydas Jurkevičius, kun. Algis Ananis, kun. Jonas Varaneckas (Trakų parapijos klebonas), kun. Rokas Puzonas, kun. Aurymas Tarasevičius, kun. Povilas Stankevičius, kun. Robertas Mikalauskas, kun. Leonas Klimas, kun. Vidas Jelinskas, kun. Alfonsas Kelmelis ir kun. Anton Zavalskij

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, vasario 11 dieną Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje Lietuvos vyskupai aukojo iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva buvo paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai.

Lietuvos Seimas 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais. Kiekvienam šių jubiliejinių metų mėnesiui skirtos vis kitos maldos intencijos, balandį meldžiamasi už labiausiai gailestingumo reikalingus, kad šie, priėmę atleidimą, nauju gyvenimu skelbtų Kristaus pergalę.

Šiemet į Trakus atvyksta daugiau maldininkų iš įvairių vietų. Štai balandžio 18-ąją, trečiadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje meldėsi Kaišiadorių vyskupijos vyskupai ir kunigai. Į 12:00 val. šv. Mišias atvyko trisdešimt Kaišiadorių vyskupijos parapijų klebonų, kurijos ir katedros dvasininkų. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo vainikavimo 300-osioms metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis ir Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Maldos grupė buriasi 10 metų

Šiais metais Šiaulių vyskupijos Kelmės dekanato Tytuvėnų parapijos Maldos į Dievo Gailestingumą grupė švenčia veiklos 10-metį. Tradicinėmis tapo ir Maldos grupės Gailestingumo šventės, rengiamos per Atvelykį. Jas maldininkų grupė stengiasi švęsti kuo iškilmingiau, šventė buvo turininga ir graži.

Šv. Mišias Tytuvėnų Mergelės Marijos, Angelų karalienės, bažnyčioje aukojo klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Paskui maldininkai ir jų bičiuliai rinkosi Piligrimų centro reflektorinėje salėje. Jubiliejinis susitikimas prasidėjo nuo bendros maldos ir stalo palaiminimo. Klebonas pasveikino visą Rozalijos Rimkutės (sesuo Bernadeta OSB) suburtą maldininkų kolektyvą, linkėjo sveikatos maldomis prisidėti prie Gailestingumo platinimo. Susirinkusieji sveikino Dvasios vadovą kleboną Rimantą su gimimo diena.

Į Lietuvą sugrįžo išeivijos lietuvių vyskupas emeritas pranciškonas Paulius Baltakis OFM

Vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM ir jį sutikę artimieji

Balandžio 24-osios popietę į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžo išeivijos lietuvių vyskupas emeritas Paulius Antanas Baltakis OFM. Vyskupas išreiškė norą tėvynėje praleisti likusius savo gyvenimo metus. Vilniuje vyskupą emeritą pasitiko artimieji, gausus būrys brolių pranciškonų, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Panevėžio vyskupas pranciškonas Linas Vodopjanovas OFM bei ilgametis bendradarbis prelatas Edmundas Putrimas.

Antanas Baltakis gimė 1925 metais Anykščių rajone, gausioje 11 vaikų auginusioje šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Anykščių gimnazijose. Dalyvavo partizaniniame judėjime, generolo Povilo Plechavičiaus suburtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje, o 1944 metais Šeduvoje vokiečių buvo suimtas ir išvežtas darbams į Suomiją ir Norvegiją. 1945–1952 metais Belgijoje studijavo teologiją ir filosofiją, 1952 m. rugpjūčio 24 d. tapo kunigu ir vienuoliu pranciškonu.

Palaimintojo Teofiliaus meilė Tėvynei

Karininkų Ramovėje 1940 metais. Iš kairės gen. Vincas Vitkauskas, vysk. Teofilius Matulionis, gen. Stasys Raštikis, Antanas Gustaitis, gen. Vladas Nagius-Nagevičius

Švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį prisimename iškiliausius Lietuvos valstybę kūrusius ir kuriančius žmones. Tarp jų ir mūsų palaimintasis Teofilius Matulionis. Jam teko būti Vyriausiuoju Lietuvos kariuomenės kapelionu lemtingais 1940-aisiais metais, kuomet Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos.

Istorija mums išsaugojo labai įdomią nuotrauką, publikuotą Algirdo Gamziuko ir Gyčio Ramoškos albume „Lietuvos karinė aviacija 1919–1940“ (Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas 1999). Nuotraukoje palaimintasis Teofilius įamžintas 1940 metais Karininkų Ramovėje kartu su didžiaisiais nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenės vadais.

Iš dešinės pusės žvelgiant nuotraukoje sėdi generolas Vladas Nagius-Nagevičius, pasižymėjęs kaip gydytojas, archeologas bei muziejininkas, Kaune įkūręs Vytauto Didžiojo karo muziejų. Pabėgęs nuo sovietinių okupantų persekiojimų mirė 1954 metais Klyvlende (JAV).

Kauno arkivyskupas palaimino pal. Teofiliui Matulioniui dedikuotą koplyčią Peterburgo Švč. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas balandžio 25-26 dienomis vykusioje kelionėje į Peterbugą palaimino pal. T. Matulioniui dedikuotą koplyčią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

„Palaimintasis Teofilius labai dažnai į žmones kreipdavosi „mano ganomieji“, „mano avelės“, – sakė arkivyskupas apie palaimintojo santykį su žmonėmis, kuriuos jis labai mylėjo. Dėl to, pasak arkivyskupo, šis įvykis labai prasmingas čia besirenkančiai lietuvių bendruomenei.

Koplyčią papuošė dail. Aleksandro Frolovo tapytas palaimintojo paveikslas, o Mišių stalas ir sakykla – Alantos bažnyčios, kur buvo pakrikštytas Teofilius Matulionis, stalo ir sakyklos kopijos. Tai – Alantos technologijų ir verslo mokyklos dovana šiai koplyčiai.

Pirmą kartą Lietuvoje vienoje vietoje eksponuojami reti originalūs lietuviškų Šventraščių spaudiniai

Baltramiejaus Vilento versti Biblijos skaitiniai

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) veikia Lietuvos Biblijos draugijos ir Vilniaus universiteto rengiama paroda, skirta Šventojo Rašto vertimams į lietuvių kalbą paminėti. Knygų ekspozicija chronologiškai apims visą lietuviškos Biblijos kelią – pradedant Jono Bretkūno verstos Biblijos rankraščiu (1590) ir baigiant vertimais XX amžiuje.

„Pirmą kartą vienoje vietoje bus eksponuojami reti originalūs lietuviškų Šventraščių spaudiniai. Lietuviškos Biblijos istorija yra mažai tyrinėta, tačiau neabejotinai svarbi mūsų istorijos bei kultūros dalis. Parodos lankytojai galės gyvai pamatyti didžiąją dalį originalių Biblijos leidinių vienoje vietoje. Tai – reta galimybė“, – teigia Šventojo Rašto vertėjas, teologijos magistras ir humanitarinių mokslų daktaras Giedrius Saulytis. Pasak jo, parodoje bus galima pamatyti didžiąją dalį svarbiausių Biblijos vertimų į lietuvių kalbą, pavyzdžiui, pirmąjį spausdintą visą Šventąjį Raštą lietuvių kalba, parengtą Jono Jokūbo Kvanto (1735), ir pirmąją spausdintą lietuvišką postilę, į kurią įtraukti autentiški Jono Bretkūno pamokslai (1591). Bus eksponuojami ne mažiau lietuvių kultūrai reikšmingi originalūs Šventraščių spaudiniai: Baltramiejaus Vilento versti Biblijos skaitiniai Euangelias bei Epistolas (1579), Mikalojaus Daukšos Postilla Catholicka (1599), Konstantino Sirvydo Punktay sakimu (1629), Samuelio Bythnerio Naujas Testamentas (1701), kiti lietuviškos Biblijos originalai ir kopijos.

Laisvas žmogus, pilnas tiesos ir meilės žodžiui

Petras Kimbrys

Balandžio 21 dieną, būdamas 70 metų, pas Viešpatį iškeliavo Petras Kimbrys – kultūrologas, redaktorius, vertėjas, vienas autoritetingiausių ir įtakingiausių Nepriklausomos Lietuvos kultūros veikėjų, pirmasis visuomenės, politikos, kultūros ir religijos žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ redaktorius ir vienas jo steigėjų, nenuilstantis Lietuvos kultūrintojas, išugdęs kelias žurnalistų, vertėjų, redaktorių, politikų, menotyrininkų ir kitų profesijų atstovų generacijas. Kimbrys yra išvertęs ir suredagavęs kelias dešimtis knygų, tarp jų – fundamentalių akademinių veikalų, kurie prisidėjo prie šalies intelektualinės kultūros augimo, kalbos kultūros ugdymo. Kimbrys – specialusis Šventojo Rašto lietuviškojo leidimo redaktorius, be kitų dalykų gilinęsis į Biblijos vardų adaptavimo problemas, nušvietęs šį klausimą straipsniuose. Jis buvo plačiai žinomas ir gerbiamas humanitarų aplinkoje, jo nuomonės visuotinai paisyta, ja remtasi, nes suredagavo daugybę originalių ir verstinių biblistikos, teologijos, filosofijos, istorijos, dailėtyros ir grožinės literatūros veikalų, vertė Jono Pauliaus II tekstus.

Kristaus Prisikėlimo Bazilikos langai nušvis vitražine kompozicija „Kristaus Prisikėlimo šviesa“

Vitražinė kompozicija „Kristaus Prisikėlimo šviesa“, kurią sukūrė vitražistas prof. Rimvydas Mulevičius

Šių metų rudenį Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikos langams bus sukurti trys vitražai. Jų autorius – vitražistas prof. Rimvydas Mulevičius. Vitražinė kompozicija „Kristaus Prisikėlimo šviesa“ buvo sukurta dar 2005 metais, kai vyko paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios meninio apipavidalinimo konkursas, kuriame šis projektas surinko daugiausiai komisijos bei žiūrovų pripažinimo balsų. Vitražas yra meno forma, jungianti stiklą ir šviesą. Kaip aiškina prof. R. Mulevičius savo vitražo kompozicijų koncepcijoje, šviesa ir tamsa turi simbolinę prasmę. Pirmojo varianto kompozicijos elementas yra žvakė, kuri žmogų lydi visais atvejais, antrojo varianto leitmotyvas – žvaigždė arba žiburys. Žmogaus prigimtis visada tiesiasi į šviesą, tapatindama ją su gėriu, tiesa, viltimi ir laime. Bažnytiniame mene dar nuo III amžiaus imama vaizduoti žvaigždė, paprastai aštuonkampė.