Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Likimai
Memuarai
Nuomonės
Požiūris
Proza
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimo ir tautinio identiteto gynėjas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI arkivyskupą Christodulą pavadino „išskirtiniu ganytoju“. Akimirka iš susitikimo Vatikane 2006 m. gruodžio 14 d.

Apsikeitimas istoriniais vizitais

Kai kurių stebėtojų teigimu, praėjusią savaitę miręs ir po keturių oficialaus gedulo dienų su valstybinėmis iškilmėmis sausio 31-ąją palaidotas Atėnų ir visos Graikijos stačiatikių arkivyskupas Christodulas dėl savo autoriteto laikytinas šių dienų Bažnyčios hierarcho etalonu. Jo populiarumo (sociologinėse apklausose arkivyskupą Christodulą palaikė 75 proc. Graikijos gyventojų) nesumenkino netgi tvirtas ir bekompromisinis tikėjimo gynimas sekuliarizuotoje visuomenėje. Po sunkios ligos miręs 69-erių metų ganytojas savo ekumeninėmis ir socialinėmis pastangomis buvo įgijęs ir didelį tarptautinį pripažinimą ne vien bažnytiniuose sluoksniuose. Užuojautas dėl jo netekties kartu su religiniais vadovais pareiškė ir politiniai lyderiai – Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas.

Lietuva eina fizinio išnykimo ir moralinės degradacijos link

Buvęs Lietuvos VSD vadovas Petras Plumpa mano, kad po karo Čečėnijoje Rusija vis dažniau naudoja prezidento Vladimiro Putino viešai įvardintą metodą – „močitj v sortire“. Kitaip tariant, dabartinė Rusija nevengia su savo oponentais bei kritikais susidoroti pačiomis grubiausiomis, „šaltojo karo“ metais naudotomis priemonėmis – nušaunant, nunuodijant, uždarant į kalėjimą Autoriaus nuotrauka

Petro Plumpos nereikia pristatyti bent kiek politika besidominčiam skaitytojui. Tai buvęs žymus rezistentas bei buvęs VSD vadovas. Tiesa, lietuviškam saugumui P. Plumpa vadovavo labai trumpai – vos keletą mėnesių. Bet kai kurios jo įžvalgos, kurias jis pateikė 1996 metais rinkimus laimėjusioms dešiniosioms jėgoms, – aktualios ir šiandien. Kodėl jos nebuvo įgyvendintos? Ką buvęs VSD vadovas mano apie šiandieninę Lietuvos situaciją, kaip vertina Lietuvos politinių jėgų pasiskirstymą artėjant naujiesiems Seimo rinkimams? Kaip jis apibūdintų dabartinę Rusijos politiką? Jeigu domitės politika, saugumo reikalais – šis „XXI amžiaus“ žurmalisto Gintaro Visocko interviu būtent jums.

„Du gaideliai“ sukvietė folkloro mylėtojus

Petras IVANOVAS

Sambūrio „Du gaideliai“ dalyvius sveikina jaunieji Salako folkloro mylėtojai

„Gieda gaideliai“ – taip vadinasi Zarasų krašto folkloro sambūris. Jau devintą kartą į Salako kultūros namus susirinko šešiolika rajono folklorinių ansamblių ir kaimo kapelų, atvyko ir garsus miškininkų folkloro ansamblis „Nalšia“

Jau tradiciniu tapusio, gražaus žiemos vidurio renginio svečius ir dalyvius Salake pasveikino vaikų folkloro ansamblis „Saulala“, vadovaujamas Danguolės Kisielienės. Paskui skambia daina džiugino scenos šeimininkai – Salako kultūros namų dainininkai, muzikantai.

Skulptoriaus piešiniai

Rūta Averkienė

Skulptorius Gediminas Piekuras

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidaryta skulptoriaus Gedimino Piekuro piešinių paroda. Jos autorius – vienas iš garsios menininkų šeimos narių. Varėnoje ne kartą buvo pristatyti jo brolio Marijaus bei tėvų – praėjusiais metais į nebūtį išėjusių Marijos Rožanskaitės ir Igorio Piekuro – kūrybos darbų parodos. Tuo tarpu Gediminas savo kūrybą varėniškiams pristatė pirmą kartą. Tai aštuntoji personalinė autoriaus piešinių paroda.

Ištikimas Sūduvos krašto sūnus

Edmundas Simanaitis

Jurgis Vaičiūnas

Kiekvieno rezistento, tremtinio, kario-savanorio, Gulago belaisvio mirtis neretai pažadina skaudų sąžinės priekaištą, kad su juo nespėta pasimatyti, pasikalbėti apie reikalus, pačius svarbiausius velioniui, o gal ir tebelaukiantiems savo eilės gyviesiems likimo draugams, bendrapiliečiams. Žmogus, išeidamas į Amžinybę, išsineša su savimi sukauptą patirtį, kuri iš tiesų yra Tėvynės istorijos dalelė. Velionio nuveikti darbai, patirtis, siekiai, pasiekimai verti atidaus dėmesio. Patirtis piliečių, dalyvavusių valstybės atkūrimo veikloje, laisvės kovose, vargusių Sibiro tremtyje, kentusių Gulago vergovę ir pažeminimus, yra neįkainojamos vertės tautos istorijos šaltinis.

Čečėnų Prometėjas

Antrajam Čečėnijos prezidentui Zelimchanui Jandarbijevui (1952-2004) atminti

Denis MUCHAMADAS

Antrasis Čečėnijos prezidentas Zelimchanas Jandarbijevas

Zelimchanas Jandarbijevas gimė 1952 m. rugsėjo 12 dieną Kazachstane (kilęs iš Kelojaus teipo giminės), vėliau išsikėlė į gimtąjį Senųjų Itagų kaimą. Septyniolikos metų pradėjo dirbti pagalbiniu darbininku ir mūrininku. 1972 metais buvo pašauktas į sovietų kariuomenę. Dirbdamas įstojo į Čečėnijos – Ingušijos universiteto Filosofijos fakultetą, kurį baigė 1981-aisiais. Buvo vedęs, turėjo tris dukteris ir sūnų Daudą.

„Kelionė“ jau žvalgosi skaitytojų

Kelias savosios asmenybės talento gerbėjų kartas „užsiaugino“ unikaliai darbštus Lietuvos valstybės kultūršvietos artojas, pirmasis antrosios Nepriklausomybės žurnalistinės V. Kudirkos premijos laureatas, daugelio įspūdingų leidinių autorius Bernardas Aleknavičius. Jo energijos ir idėjų – dešimčiai jaunųjų! Garbusis zanavykas, 44 metus – uostamiesčio kultūrinio gyvenimo gaivintojas, supažindino su naujausiu savo kūrybiniu „inkliuzu“ – beveik visą „brandųjį socializmą“ išgyvenusios, o vis dar išdidžios mūsų respublikos fotodokumentiniu 900 puslapių rankraščiu „Kelionė“. Tai – unikalus lobis. Klaipėdos miesto valdžia dabar pasielgtų itin teisingai ir kilniadvasiškai, paremdama savojo miesto kultūros veikėjo kūrybinio palikimo ryškiausios dalies išleidimą. Lauksime. Vieną „Kelionės“ egzempliorių autorius ketina patikėti saugoti (kaip iki šiolei!) jam bičiuliškos Ievos Simonaitytės bibliotekai. Keletą „kudirkiška“ gaida persmelktų tekstų siūlome ir „XXI amžiaus“ skaitytojams.