Lietuvos kultūros sostinėje
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.
Lietuvos kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…
Istorijos vingiai
Česlovas Iškauskas
2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti.
Istorijos vingiai
Vytautas Žeimantas
Netikėtas radinys Mažonų kaime
Šia istorija susidomėjau, kai dabar Trakuose gyvenantis žinomas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tadas Ivanauskas parodė pluoštą senų dokumentų kopijų.
Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje
Daiva Červokienė
Ilgametis buvęs Onuškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vydas Kasperavičius – gerai žinomas skulptorius ir tapytojas.
Lietuvos kultūros sostinėje
2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus.
Dr. Arūnas Bubnys
Valstybės nepriklausomybę ir demokratines vertybes gynęs 1944–1953 metų ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje prasidėjo dar vykstant Antrajam pasauliniam karui 1944 m. vasarą.
Birutė Nenėnienė
Buvusiems kaimynams...
Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. Nuo gyvenvietės vienas keliukas, nutiestas vakarų pusėn per plynus laukus nuveda prie Mažučių šaltinėlio ir koplytėlės, o pakeliui prie kryžkelės nuo seniausių laikų stovi senosios vokiečių kapinaitės.
Istorijos vingiai
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Lapkričio 2 dieną Šakių rajone tradiciškai susiburta į akciją „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“, kurios metu lankytos Laisvės kovotojų žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegtos pagarbos žvakutės. Už laisvę žuvusiųjų, žymių krašto žmonių kapai, kaimų kapinaitės buvo tvarkomos ir įvairiose rajono seniūnijose.
Romas BACEVIČIUS
Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms lankome ir tvarkome kapus. Juos lankant kartais tenka nuvažiuoti daug kilometrų, nes artimieji ir giminės dažnai būna palaidoti skirtingose Lietuvos vietose. Prieš pora savaičių teko aplankyti giminių kapus Rumšiškių kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kalinių kapų sektorių. Vaizdas pasirodė liūdnokas. Pravieniškių kalėjime mirę ar nusižudę kaliniai, kurių neatsiima artimieji, būna palaidoti už valstybės lėšas. Dažniausiai be kunigo apeigų, galbūt net nežinant, ar tas kalinys buvo katalikas, stačiatikis, liuteronas, musulmonas ar netikintis. Prie kapo stovi kryžius su vardu, pavarde ir gimimo bei mirties metais. Dalis kryžių supuvę, nuvirtę, o kai kur – jau tik apžėlę kauburėliai…
