Nematomi žmonės
Goda Diečkutė
Išgyvenus skyrybas itin svarbu aplink save nepasistatyti emocinės sienos ir stengtis toliau kabintis į gyvenimą, pastebi mokslininkai. Ypač tai svarbu turintiems žemą išsilavinimą, nes jie rizikuoja patys pirmi patirti socialinę atskirtį. Tokių asmenų dabar Lietuvoje yra net 45 tūkstančiai ir jie vadinami „nematomais žmonėmis“, mat, nors ir verčiasi sunkiai, vis tiek neatitinka kriterijų, reikalingų socialinei pagalbai gauti.
Marius Giedraitis
Pasimatuok sparnus. Tokiu šūkiu visose Lietuvos savivaldybėse minėta Vaikų globos savaitė. Šių metu pagrindinis simbolis – sparnai, simbolizuojantys ne tik galimybę skristi, bet ir augti žmogui kaip asmenybei. Specialiai Vaikų globos savaitei drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė sukūrė ypatingą 3,5 m aukščio sparnų skulptūrinį objektą, kuris buvo eksponuojamas Vilniaus Lukiškių aikštėje, vėliau – Druskininkų mieste.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ
Atvykdami į Šiluvą, atsivežame savo prašymą, ypač sveikatos prašymą. Ko turėtume labiausiai prašyti Šiluvos Dievo Motinos? Turbūt svarbiausia – prašyti, kad Jėzų mylėtume taip, kaip mylėjo Marija. Ji buvo ne tik Jėzaus Gimdytoja, bet ir mokinė, sekėja.
Pradėjęs savo viešąją veiklą Jėzus vieną po kito pakvietė būrelį vyrų, būsimų apaštalų, sekti Jo pėdomis, klausytis Jo skelbiamos Evangelijos ir būti Jo darbų liudininkais. Pakviestieji vyrai trejus metus atidžiai klausėsi, ką Jėzus kalbėjo ir veikė. Jėzui rūpėjo šiuos vyrus suformuoti gerais Evangelijos nešėjais į pasaulį, kurį norėjo atnaujinti.
Petras Plumpa
Laisvės premijos laureatas
Rugsėjo 6 dieną Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ skaitytas pranešimas
2021 m. rugsėjo 12 d. Šiluvoje buvo paskelbta Deklaracija, kuri iš esmės buvo priminimas tų esminių reikalavimų, kurie laisvoje demokratinėje valstybėje sudaro pamatinius asmens ir visuomenės gėrius. Nors Deklaracija išryškino būtinybę gerbti dabartinei Lietuvai – jos fiziniam ir dvasiniam klestėjimui – svarbius dorinius dalykus, tačiau visuomenėje atitinkamos pozityvios reakcijos nebuvo.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2022 m. vasario rusų artilerija ir aviacija apšaudė, sunaikino arba apgadino 1 940 sveikatos apsaugos infrastruktūros objektų Ukrainoje. „Tai visiška nesiskaitymas su humanitarine teise“, – teigia organizacija.
Rugpjūčio 19 dieną minėtos Tarptautinės humanitarinės pagalbos dienos proga paskelbtame pareiškime PSO rašo, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, PSO biuras Ukrainoje stebi išpuolius, tikrina informaciją ir praneša apie juos, vykdomus prieš sveikatos apsaugos įstaigas.
Lietuvoje, o ir kitose postsovietinėse šalyse bei vadinamosiose išsivysčiusiose Europos valstybėse jaučiame sudėtingą demografinę padėtį. Šeimos nenori auginti daugiau vaikų, jau įprasta gyventi susidėjus, kai vaikai neturi tikros šeimos pavyzdžio. Kasmet gimsta vis mažiau vaikų.
Nuo rugpjūčio 27 dienos italų skaitytojai kviečiami įsigyti Vatikano leidyklos išleistą knygą, kuri gali daug papasakoti apie tikėjimą ir artimo meilę ten ir tomis aplinkybėmis, kur tai, rodos, kone neįmanoma. Šiam pasakojimui ypatingą svorį suteikia faktas, kad jis remiasi kone dvidešimties metų patirtimi. Tai Deilo Resinelos (Dale Recinella), nuteistųjų mirties bausme kapeliono, autobiografinio pobūdžio knyga, kuri prasideda popiežiaus Pranciškaus pratarme.
Vilniuje, salotų bare „Mano guru“, įvyko renginys Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio ilgamečiui vadovui Juozui Kančiui atminti bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bei Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio (tuo metu jis vadinosi blaivystės klubas „Sąjūdis“) suorganizuotai akcijai, vykusiai 1989 m. birželio…
Kėdainietė Meda, prieš dvejus su puse metų patyrusi nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sutraiškyta ir beveik nuplėšta jos dešinė koja, yra puikus pavyzdys, kad ryžtas ir optimizmas bei profesionalus medikų darbas gali padaryti stebuklus. „Tragiška Medos istorijos pradžia privedė prie…
Rasa Masiokaitė
Naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (toliau – HBSC) rodo, kad žalingų įpročių – nikotino gaminių ir alkoholio vartojimo – paplitimas Lietuvoje vienas didžiausių tarp 50 šalių. HBSC – paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimas, atliekamas pagal vieningą tarptautinį tyrimo protokolą. Tyrimas atliekamas kas ketverius metus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva ir apima 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalių.
Viktorija Žilinskaitė
Ekspertų teigimu, nors rūkymas siejamas su 700 tūkst. mirčių kasmet, jis taip pat yra ir didžiausias išvengiamas pavojus sveikatai Europos Sąjungoje. Štai, pavyzdžiui, Lietuvoje rūko 28 % gyventojų ir nors valstybė įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sukurtas tabako kontrolės priemones, iki šiol pastebima pažanga – labai maža. Priešingai, daugėja rūkančiųjų tarp jaunimo (ypač nepilnamečių), nes tabako vartojimo formos tapo patraukliomis, pritraukiančiomis ir kuriančiomis naujas subkultūras. Kaip su tuo kovos ugdymo įstaigos?
Goda Diečkutė
Automobiliai bei dviratininkai šalies keliuose kol kas išsitenka sunkiai, rodo eismo įvykių ir sužeistųjų statistika. Automobilių vairuotojams dažniausiai atrodo, kad jokių kitų transporto priemonių keliuose būti neturėtų, tuo tarpu dviratininkai teigia pasigendantys vairuotojų tolerancijos ir kultūros.
