Kaip ant Taboro kalno atsimainęs Jėzus visas švytėjo gamtos dėsnius pranokstančia šviesa, ir Jį išvydę trys Jo mokiniai galėjo tik iš dalies tuomet suvokti, kad jie buvo apdovanoti tokiu nepaprastu reginiu, kuris būdingas tiktai Anapusybei, taip panašiai ir Verbų sekmadienį Jėzaus šlovingas įžengimas į Jeruzalę buvo tam tikro „atsimainymo“ reiškinys, kai didžiulė minia, matydama kukliai ant asilaičio Jojantįjį, „džiaugsmingai šlovino Jį už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję“ (Lk 19, 37).
Sekmadieniais beveik visose Lietuvos bažnyčiose po šv. Mišių jose dalyvavusi tikinčiųjų bendruomenė kviečiama bendra malda kreiptis į Jėzų Kristų, Gerąjį Ganytoją atsiųsti šiais laikais darbininkų į savo vynuogyną, jaunuoliams atsiliepti į Viešpaties pašaukimą ir tapti gerais kunigais.
Jau pranešėme, kad kovo 24 dieną mirė politinis kalinys, ats. viršila Romas Žemaitis (1966 06 07–2025 03 24). Šiandien supažindiname su dar keliais tekstais apie jį, kuriuos spausdino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“.
Kovo 24 dieną mirė neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys ats. viršila Romas Žemaitis (1966 06 07–2025 03 24).
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kovo pradžioje su vizitu lankęsi Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką popiežiui Pranciškui. Prezidentas ir pirmoji ponia padėkojo Popiežiui už tai, kad 2025 metų Jubiliejui jis pasirinko šūkį Vilties piligrimai.
Popiežius Pranciškus parašė laišką Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui ir padėkojo Romoje kovo pradžioje besilankiusiems piligrimams iš Lietuvos už jų paaukotą pinigų sumą, skirtą Popiežiaus vykdomiems gailestingumo darbams.
„Noriu nuoširdžiai padėkoti jums ir visai lietuvių bendruomenei už man perduotą auką, skirtą gailestingumo darbams, – rašo Pranciškus. – Dėkoju už man parodytą dvasinį artumą ir jūsų dėmesingumą vargstantiesiems. Linkiu, kad ir toliau išgyventumėte šiuos jubiliejinius metus, nauju būdu patirdami Dievo gailestingumą. Prašau melstis už mane, o aš melsiuosi už jus. Meldžiu Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir šventojo Kazimiero užtarimo ir iš visos širdies teikiu tėvišką palaiminimą, skirdamas jį visai lietuvių tautai.“
Kovo 17 dieną mirė sunkiai sirgęs Turgelių, Tabariškių ir Akmenynės parapijų klebonas kun. Raimundas Macidulskas. Jis gimė 1968 m. birželio 8 d. Vilniuje. Augo tikinčioje šeimoje, nuo mažens uoliai lankė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, patarnavo šv. Mišiose ir jau mokydamasis vidurinėje mokykloje rimtai svarstė apie kunigo pašaukimą.
Jėzus atėjo į šį pasaulį, kad pakeistų žmonių širdis, požiūrius ir jų likimus, todėl, pasak 4-ojo Gavėnios sekmadienio Evangelijos (žr. Lk 15, 1-3), Jis drauge valgė su muitininkais ir panašiais žmonėmis, kuriuos fariziejai laikė nusidėjėliais. Reikėjo, kad Viešpaties Gerosios Žinios skelbimas ir Jo daromi stebuklai bylotų, jog kai dangus nusileidžia apkabinti žemę, ateina Kristus pas nusidėjėlius, kad pirmiausia tie, kurie atvirai pripažįsta asmeninį kaltumą, priimtų Jį kaip vienintelį Gydytoją, galintį juos išvaduoti iš visų asmenybės augimą žlugdančių savivalės įnorių.
Kovo 13 dieną, į Klaipėdos etnokultūros centrą, kaip ir įprasta per Gavėnią, miestelėnai buvo kviečiami į „Tradicinių giedojimų“ vakarą giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų. Prieš 35-erius metus, kovo 10 dieną, žmonės susirinko melstis Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedroje ir giedoti Žemaičių…
Vienai dienai praėjus nuo 120-ojo gimtadienio (vasario 28-ąją) Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo patalpose kalbomis ir paroda prisimintas daug Lietuvos istorijai ir Bažnyčiai nuveikęs kunigas Vaclovas Strimaitis (1905 02 27–1929 06 18–1982 10 08).
Dieviškai spinduliuojanti Tėvo šlovė per Jo Sūnų Taboro kalne nušvito, artėjant viską nustelbiančiam Jėzaus prisikėlimo iš numirusių apsireiškimui… Pasigėrėjimą keliantis Jėzaus atsimainymas tetruko valandėlę, todėl Petrui, išvydusiam stulbinančia Dangaus šviesa apsisiautusį savo Mokytoją, rūpėjo viena – kuo greičiau „pagauti“ tuos euforišką džiaugsmą skleidžiančius spindulius, tai yra juos kiek įmanoma ilgiau išlaikyti pirmiausia savo širdies buveinėje tarsi nuo išorinio pasaulio izoliuotoje patalpoje, kurią savaip simbolizuoja tris palapinės, kurias jis ketino padaryti Jėzui, Mozei ir Elijui.
Kovo 5-ąją dieną paskelbta paskutinė ligoninėje besigydančio popiežiaus Pranciškaus jubiliejinė katechezė apie Jėzaus vaikystę. Joje aptariamas Evangelijos pagal Luką pasakojimas apie Jėzų, kuris, Marijai ir Juozapui nepastebėjus, atsiskyrė nuo keleivių būrio ir liko Jeruzalėje, šventykloje. „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“, – atsako dvylikametis Jėzus Marijai, kai ji pagaliau jį vėl atrado (žr. Lk 2).
