Visi straipsniai

Paskutinis popiežiaus Pranciškaus palaiminimas

Velykų sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus pasirodė Šv. Petro bazilikos centriniame balkone ir suteikė Velykų palaiminimą Romai bei visam pasauliui – „Urbi et orbi“. Pabaigoje, nusileidęs į aikštę, pasodintas į papamobilį, popiežius Pranciškus ilgai važinėjo po ją laimindamas maldininkus. Kitos dienos…

Įsiklausykime, ką mums sako Gerasis Ganytojas

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Skaudi priešistorė

Anuomet Jeruzalėje, Saliamono stoginėje, per šventyklos pašventinimo iškilmę žydai primygtinai Jėzų klausė: Ar iš tiesų Jis esąs Mesijas? (žr. Jn 10, 24). Jis jau anksčiau buvo pripažinęs, jog yra Esantysis, bet žydai Juo netikėjo. Jie norėjo iš Jo lūpų dar kartą išgirsti ir juos piktinantį liudijimą, pabrėžiantį Jėzaus ir Dievo Tėvo vienumą, kad turėtų pretekstą su Juo susidoroti.

Tėvo širdis – popiežiaus Pranciškaus žinia

Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas

Popiežius Pranciškus ir jo gyvenimas tapo dovana Bažnyčiai ir pasauliui. Jis buvo Dievo ženklas mūsų laikams – liudytojas, mokytojas, ganytojas. Išlydėdami jį, Bažnyčios vyriausiąjį ganytoją, į Dangiškojo Tėvo namus, nejučia apmąstome, kas įsirėžė atmintin, kas padarė giliausią įspūdį jo tarnystėje, ištikimai vykdytoje iki paskutinės dienos.

Šiuo laikmečiu Dievui reikėjo būtent tokio Popiežiaus 

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ prisidėjo rengiant 2018 metų popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje. Jam teko būti vertėju popiežiaus susitikime su jėzuitais Vilniuje, taip pat 2023 metais, po dabartinio kardinolo Rolando Makricko vyskupo šventimų, privačiame Popiežiaus susitikime su R. Makricko giminėmis ir…

Kristų pažįstantis žmogus į nieką Jo negali iškeisti

Gegužės 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Gelgaudiškio ir Plokščių parapijų klebonas kun. Arvydas LIEPA šventė 60 metų sukaktį. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaitytojams pirmiausiai prisipažinsiu, kad jau antrą kartą esate mano gimtosios Plokščių parapijos klebonas, ją aptarnavęs…

Jo širdyje tilpo nesuskaičiuojama daugybė žmonių

A†A brolis skautas kun. Antanas SAULAITIS SJ
(1939 05 28–1969 05 17–2025 04 18)

Didžiojo penktadienio rytą,  ba­landžio 18 dieną, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Balandžio 28 dieną jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų ka­pinėse šalia brolių jėzuitų. Šįkart apžvelgiame tėvo Antano kaip brolio skauto gyvenimą.

Iš Prūsijos istorijos

Istorijos vingiai

Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.

Ukrainietė vienuolė, gydanti fizines ir dvasines žaizdas 

Sesuo Onufrija Bačynska, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė, nuo 2014 metų dirba reabilitacijos centre, kuris priima sužeistus karius ir civilius.

„Mes, ukrainiečiai, nebuvome pasirengę karui. Jis atėjo netikėtai, atsidūrėme jo centre. Kiekvienas reagavo skirtingai, man buvo paprasta apsispręsti – jei matau sužeistą žmogų, mėginu jam padėti.“ Tai s. Onufrijos liudijimas Vatikano žiniasklaidai.

Popiežių balsas prieš karą: nuo Pijaus XII iki Pranciškaus

Katalikų Bažnyčia nuolat kar­toja, jog ilgalaikė taika pasaulyje bus įmanoma tik tuomet, kai konfliktų sprendimas bus grindžiamas ne baime ir jėga, o pagarba ir dialogu. Primename trumpas pastarųjų dešimtmečių popiežių kalbų citatas.

Pijus XII likus savaitei iki Antrojo pasaulinio karo pradžios nesėkmingai mėgino sustabdyti žmonijos laukiančią tragediją. 1939 m. rugpjūčio 24 d. per Vatikano radiją kalbėjo: „Teisingumas kelią skinasi ne ginklų, o proto jėga. Dievas nelaimina imperijų, kurios nesiremia teisingumu. Esame didžiulio pavojaus akivaizdoje, bet dar galime sustoti. Rinkdamiesi taiką, nieko neprarasime, rinkdamiesi karą prarasime viską“.