Velykų sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus pasirodė Šv. Petro bazilikos centriniame balkone ir suteikė Velykų palaiminimą Romai bei visam pasauliui – „Urbi et orbi“. Pabaigoje, nusileidęs į aikštę, pasodintas į papamobilį, popiežius Pranciškus ilgai važinėjo po ją laimindamas maldininkus. Kitos dienos…
Velykų sekmadienio vidudienį popiežius Pranciškus pasirodė Šv. Petro bazilikos centriniame balkone ir suteikė Velykų palaiminimą Romai bei visam pasauliui – „Urbi et orbi“. Pabaigoje, nusileidęs į aikštę, pasodintas į papamobilį, popiežius Pranciškus ilgai važinėjo po ją laimindamas maldininkus. Kitos dienos…
Popiežius Pranciškus ir jo gyvenimas tapo dovana Bažnyčiai ir pasauliui. Jis buvo Dievo ženklas mūsų laikams – liudytojas, mokytojas, ganytojas. Išlydėdami jį, Bažnyčios vyriausiąjį ganytoją, į Dangiškojo Tėvo namus, nejučia apmąstome, kas įsirėžė atmintin, kas padarė giliausią įspūdį jo tarnystėje, ištikimai vykdytoje iki paskutinės dienos.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ prisidėjo rengiant 2018 metų popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje. Jam teko būti vertėju popiežiaus susitikime su jėzuitais Vilniuje, taip pat 2023 metais, po dabartinio kardinolo Rolando Makricko vyskupo šventimų, privačiame Popiežiaus susitikime su R. Makricko giminėmis ir…
Antrąją Šv. Velykų dieną mirus popiežiui Pranciškui, nuoširdžią užuojautą dėl jko mirties pereiškė Lietuvos vadovai. „Tai didžiulės netekties valanda. Pasaulis neteko atkaklaus taikos ir teisingumo šauklio, visų žmonių gynėjo, kuris nepaisė nei kultūrinių, nei socialinių, nei politinių skirtumų ir padalijimų,…
Gegužės 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Gelgaudiškio ir Plokščių parapijų klebonas kun. Arvydas LIEPA šventė 60 metų sukaktį. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaitytojams pirmiausiai prisipažinsiu, kad jau antrą kartą esate mano gimtosios Plokščių parapijos klebonas, ją aptarnavęs…
Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai (UAB „Opus Optimum“) pranešė apie atradimą, su kuriuo balandžio mėnesį buvo supažindinta Restauravimo taryba. Surasta ankstesnė, nei iki šiol žinota…
Šviesaus atminimo sesers Felicijos Nijolės Sadūnaitės (1938 07 22–2024 03 31) mirties metinių minėjimas kovo 30 dieną prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje. Šv. Mišias aukai vadovavo ir homiliją sakė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.
Didžiojo penktadienio rytą, balandžio 18 dieną, Vilniaus jėzuitų namuose, bendrabrolių apsuptas, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis. Balandžio 28 dieną jis palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse šalia brolių jėzuitų. Šįkart apžvelgiame tėvo Antano kaip brolio skauto gyvenimą.
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.
Sesuo Onufrija Bačynska, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė, nuo 2014 metų dirba reabilitacijos centre, kuris priima sužeistus karius ir civilius.
„Mes, ukrainiečiai, nebuvome pasirengę karui. Jis atėjo netikėtai, atsidūrėme jo centre. Kiekvienas reagavo skirtingai, man buvo paprasta apsispręsti – jei matau sužeistą žmogų, mėginu jam padėti.“ Tai s. Onufrijos liudijimas Vatikano žiniasklaidai.
Katalikų Bažnyčia nuolat kartoja, jog ilgalaikė taika pasaulyje bus įmanoma tik tuomet, kai konfliktų sprendimas bus grindžiamas ne baime ir jėga, o pagarba ir dialogu. Primename trumpas pastarųjų dešimtmečių popiežių kalbų citatas.
Pijus XII likus savaitei iki Antrojo pasaulinio karo pradžios nesėkmingai mėgino sustabdyti žmonijos laukiančią tragediją. 1939 m. rugpjūčio 24 d. per Vatikano radiją kalbėjo: „Teisingumas kelią skinasi ne ginklų, o proto jėga. Dievas nelaimina imperijų, kurios nesiremia teisingumu. Esame didžiulio pavojaus akivaizdoje, bet dar galime sustoti. Rinkdamiesi taiką, nieko neprarasime, rinkdamiesi karą prarasime viską“.