Krikščionybė šiandien (60)

Išpažįstant Jėzų aplinkiniams 

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Tikrojo Evangelisto pėdomis

Kai šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzų, kuris drąsino apaštalus nebijoti žmonių (Mt 10, 26), garsiai skelbiant Žinią nuo stogų (Mt 10, 27), kalbėjo apie neišvengiamus persekiojimus dėl Jo vardo. Kadangi pats Mokytojas yra pirmasis Evangelistas ir Biblijos tiesų vykdytojas, todėl ir Jo mokiniai turėtų kaskart mokytis iš Jo pavyzdžio, kad Gerosios Naujienos skelbimas būtų kiek įmanoma autentiškas. 

Valgykime Stipriojo duoną

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Malonių PAG kongresui!

Šį sekmadienį Vilniuje prasideda Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas, į kurį atvyks ir iš įvairių šalių tikintieji ir tie, kurie dar tik ieško gyvenimo prasmės ir tiesos…

Sekminės – gaivinantis sielą naujumas

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Galybė, apimanti visą žmogaus esybę 

Atėjus Sekminių dienai, Šventoji Dvasia tarsi ugnies liežuviais (Apd 2, 3) išsiliejo ant apaštalų. Čia ugnis minima ne tik norint pabrėžti Dievo meilės karštį, uždegantį galingą patepimą drąsiai apaštalauti, bet ugnies metaforoje glūdi ir Kristaus mokinių širdis nutyrinanti prasmė. Kadangi apaštalams buvo patikėta didinga žmonių žvejonės misija, todėl nepakako jiems suteiktų įvairių Dievo Dvasios malonių, kurios buvo iš karto matomos išorėje kaip duotybė; pavyzdžiui, įvairių tautų kalbomis stebuklingas kalbėjimas, skelbiant Dievo darbų šlovę…

Neblėstanti Motinos šventės šviesa

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Istorinės ištakos 

Motinos dienos šventės pradžia mūsų krašte yra siejama su Lietuvos organizacijų posėdžiu, įvykusiu 1929 m. balandžio 4 d. Kaune. Tuomet kreipimąsi – prašymą, skirtą „Ponui švietimo ministeriui“ (dėl Motinos dienos įsteigimo) pasirašė posėdžio komiteto pirmininkė Magdalena Galdikienė. 

Emauso mokiniai

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Nepavydėtina mokinių būklė

Du Jėzaus mokiniai ėjo į vieną kaimą ir dalinosi prieš kelias dienas juos iki (iki širdžių gelmių) sukrėtusio Mokytojo netekties išgyvenimais. Tai buvo liūdnas dialogas, nes Tas, kuris kitus prikeldavo iš numirusių, pats buvo mirties nugalėtas, ir šis Jo netekties faktas bei baimė dėl nežinomybės, kaip jie toliau turėsią gyventi be Jo, atvėrė juose negyjančios savigailos žaizdą ir tokią dvasinės tuštumos bedugnę, jog kartais, kai jų vaizduotė pernelyg laisvai įsisiūbuodavo, jiems norėdavosi, jei tik būtų buvę įmanoma, verčiau į ją įkristi ir visiškai sunykti, nei tęsti gyvenimo kelionę, nuolat jaučiant slegiantį nevilties (dėl Viešpaties praradimo) skaudulį…

Velykos visada daugiau, nei manome

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Kvietimas šokinėti iš džiaugsmo                          

Švęsdami Velykas, su šv. Auksaburniu tarkime: „Visi įeikite į mūsų Viešpaties džiaugsmą; pirmieji ir paskutinieji, priimkite jums priklausantį atlyginimą. Turtingieji ir vargšai, džiūgaukite kartu. Budėjusieji ir tinginiavę, pagerbkite šią dieną. Jūs, kurie pasninkavote, ir jūs, kurie nesilaikėte pasninko, šokinėkite šiandien iš džiaugsmo. Puota paruošta, dalyvaukite joje visi. Vaišės surengtos, kad niekas neliktų alkanas (Mt 22, 4; Lk 15, 23)“.

Pakeliui į Velykas 

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Lemtinga galimybė – gyvenimas tikėjimu

Dviem savaitėms belikus iki Velykų, šį sekmadienį Bažnyčia mums pateikia didį stebuklingą ženklą: Jėzus prikelia mirusįjį, kurio kūnas olos angoje, užritintas akmeniu, jau keturias paras išgulėjo kape. Lozoriaus prisikėlimas – tai rodyklė, nukreipta į didžiausią istorijoje įvykį – Jėzaus prisikėlimą iš numirusių, išgelbėjusį mus nuo pražūtingos lemties – nuo gyvenimo be asmeninės bendrystės su pačiu Dievu.

Gyvuoju vandeniu trykštantis „Fontanas“ prašo gerti 

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Nebylumo sienos griūtis 

III Gavėnios sekmadienio Evangelija prabyla apie Jėzų, kuris, keliaudamas iš Judėjos į Galilėją, užsuko į Samarijos miestą Sicharą ir, nuvargęs iš kelionės, ketino šiek tiek pailsėti, todėl prisėdo prie Jokūbo šulinio. Atrodė, kad ši rami vietovė Jam užtikrins atokvėpio valandėlę.

Prieš prabylant lūpoms, klausytis širdimi

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Mokytis klausytis

Popiežius Leonas XIV  2026 metų Gavėnios proga paskelbė žinią, kurioje jis pirmiausia kalba apie svarbą „suteikti erdvę Žodžiui per klausymąsi, nes pasirengimas klausytis yra pirmasis ženklas, išreiškiantis norą užmegzti santykį su kitu (…).

Palaiminimų sintezė – druska ir šviesa 

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Šviesa ir druska – palaiminimų tąsa

Praėjusį sekmadienį apmąstėme Kristaus palaiminimus – Evangelijos šerdį, o dabar girdime Žinią apie du stiprius įvaizdžius – šviesą ir druską, kurie atskleidžia Jo troškimą, kad mes, pritaikydami Jo palaiminimus sau, galėtume savuoju pavyzdžiu prisidėti prie tos tikinčiųjų bendruomenės pašventinimo bei jos dvasinio augimo, su kurios nariais dažnai susitinkame, drauge meldžiamės, stengiamės vieni kitiems padėti, vieni kitus išklausyti... 

Gyvenimo būdas – kasdien atsiversti

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Kvietimas keistis iš pašaknų

Kai Jono Krikštytojo viešosios veiklos žibintas ėmė slopti (nors, jam esant suimtam kalėjime, jo širdyje degė neužgesinama Dievo valiai atsidavimo liepsna), atėjo lemtingų permainų laikas, nes užtemdytą nuodėmės šešėlių pasaulį nušvietė neužgesinama visur viešpataujančio Dievo Sūnaus gailestingumo šviesa. Prasidėjo didžioji Jėzaus apaštalavimo – Atpirkimo – misija, kuri kvietė visus keisti gyvenimo būdą: Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė! (Mt 4, 17).

Kristaus ir mūsų Epifanija

Kun. Vytenis VAŠKELIS

Paklusti Jam svarbiau nei sau

Šis sekmadienis yra Kristaus krikšto, įvykusio Jordano upėje, šventimas. Tai – Dievo Sūnaus tapatybės patvirtinimas ir Jo viešosios tarnystės pradžia. Kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis, Krikštytojas Jį atkalbinėjo įsitikinęs, jog Viešpačiui, kaip tyriausiam Dievo Avinėliui, nereikia jokio atgailos krikšto.