„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas apie lietuvių kovą už Nepriklausomybę
Lietuvių ginkluoto pasipriešinimo patirtis liudija dienoraštis – pristatytas partizanui Lionginui Baliukevičiui-Dzūku atminti skirtas autentiškas dokumentinis filmas „Mes nugalėjome mirtį“.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ieško kovoje žuvusių ar okupantų nužudytų ir slapčia užkastų laisvės kovotojų – partizanų, ryšininkų ir jų rėmėjų – palaikų. Visus, žinančius ar girdėjusius apie Lietuvos partizanų užkasimo vietas, taip pat žuvusių ir nerastų…
KAUNAS. Vasario 7 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko konferencija „Laisvės kovų atmintis Lietuvoje ir pasaulyje“.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas
Karas ir taika – tai iš pirmo žvilgsnio dvi priešingos, bet tuo pačiu ir viena su kita susijusios žmonijos prigimties pusės.
Birželio 24 dieną Žaliamiškio miške vyko prasminga atminties popietė – Dainavos apygardos partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 75-ųjų žūties metinių minėjimas.
Iš pradžių tai atrodo tiesiog dar vienas žygis miške. Pramoga. Galbūt iššūkis. Pabėgimas nuo miesto triukšmo. Bet vos keli kilometrai ir staiga stovi ten, kur kažkada partizanai laukė nakties tikėdamiesi tyliai pakeisti slėptuvę. Einant per samanas, kurios kadaise saugojo pėdsakus,…
ARIOGALA. Rugpjūčio 2 dieną čia 35-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.
1977 metų žiemą grupė Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių netikėtai tapo vieno simbolinio, tačiau sovietinei santvarkai labai nepatikusio incidento herojais – jie nukabino Lenino bareljefą, kabėjusį Vilniaus centrinio pašto operacijų salėje, ir bandė jį paskandinti Neries upėje.
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją.
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijantį straipsnį. Autorius jį rašė trejus metus be perstojo, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir net menkas smulkmenas, todėl beveik trijuose šimtuose puslapių…
Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi slopinti ir transformuoti į sovietinei ideologijai bei šio režimo struktūroms reikalingą pasakojimą, o vėliau šią užslopintą atmintį reikėjo tarsi vėl iš naujo atgaivinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.