Kovo 7-osios rytą popiežius Leonas XIV priėmė Lietuvos Respublikos ministrę pirmininkę Ingą Ruginienę, kuri vėliau susitiko ir su Šventojo Sosto sekretoriumi santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupu Polu Ričardu Galageriu (Paul Richard Gallagheri). Oficialus komunikatas skelbia, kad per draugišką…
Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 36-ąsias metines Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2026 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Adomui Klimantui. Stipendija skirta už pateiktą monografijos projektą „Skurdo ir sėkmės istorija. Lietuvos ekonominis kelias 1900–2025 metais“. Jo tikslas…
KAUNAS. Lapkričio 28 dieną grupė kauniečių paminėjo Tilžės akto metines. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Laisvės paminklo, M. Jankaus ir Vydūno paminklinių biustų bei prie Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje, minėjimo dalyviai padėjo gėlių ir uždegė žvakutes.
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2025 metų premiją nusprendė skirti A. ir J. Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams. Komisijos sprendimu premija muziejininkams paskirta už ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, apjungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono…
Valstybės kontrolė atliko balandžio 17 dienos Seimo nutarimu pavestą valstybinį auditą ir įvertino viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos.
Rugpjūčio 23 dieną Nacionalinis susivienijimas (NS) pakvietė Lietuvos žmones prie Vilniaus kultūros ir sporto rūmų su šūkiu „Išsaugoti Sporto rūmus Lietuvai“ ir kartu paminėti Baltijos kelio 36-ąsias metines, tuo pagerbiant istoriją, kuri vyko šiuose rūmuose ir tautos apsisprendimą siekti laisvės.
Lukiškių kalėjime nuomojamos patalpos – nuoseklus žingsnis link Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) siekio tapti faktais grįstos istorinės atminties garantu.
Gegužės 8 dieną Šilutės rajone paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osios metinės. Šv. Mišioms Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje vadovavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius kalbėjo: „Melskime už nesuskaitomas karo aukas, melskime, kad gailestingasis Dievas gydytų žmonių širdyse karo žaizdas, o užvis labiau melskime taikos, kad žmonija suprastų, jog kariniai konfliktai neišsprendžia problemų, bet jas dar labiau pagilina“.
Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas apdovanojo 67 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones, tarp jų – 11 užsienio valstybių piliečių.
Spaudos antraštės mirga nuo pranešimų apie religiniais vadinamus karinius konfliktus. Jau itin plačiai šnekama apie aktyvų Rusijos stačiatikių bažnyčios vaidmenį pateisinant ir net skatinant karą prieš Ukrainą. O Lietuvos Respublikos Seimo salėje vis įsiplieskia diskusijos dėl religinių bendruomenių statuso, persikėlusios ir į Europos žmogaus teisių teismą.
Vizito Alytaus rajone metu sausio 16 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su komanda, Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė, Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės šauliai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės savanoriai dėmesį…
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.