Dievo Gailestingumo apaštalei, Jėzaus Kristaus meilės įgyvendintojai, žmogaus ir Tėvynės laisvės gynėjai, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei pagerbti antrųjų mirties metinių proga kovo 29 dieną Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios.
04 02 – popiežiaus Šventojo Jono Pauliaus II (1920 05 18–2005 04 02) mirties diena.
1891 04 04 Bialystoko apyl., Gardino gub., gimė Juozapas Voronko, valstybės ir gudų visuomenės veikėjas. 1918 m. balandį išrinktas gudų atstovu į Lietuvos tarybą. I (A. Voldemaro), II (M. Sleževičiaus, V (E. Galvanausko) ministrų kabinetuose buvo ministras be portfelio gudų reikalams. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1952 06 04 Čikagoje, JAV.
1926 04 05 Veiveriuose gimė Kostas Ostrauskas (slapyvardis Andrius Baltaragis), Lietuvos ir JAV dramaturgas. Mirė 2012 01 09 JAV.
1891 03 01 Žadavainių k., Daugailių vlsč., Utenos ap., gimė Lumbis Pulgis, Steigiamojo ir II Seimų narys. 1912 m. baigė Kauno „Saulės“ mokytojų kursus, priklausė lietuvių mokinių slaptai kuopelei. 1913-1914 m. tarnavo rusų kariuomenėje. 1915-1917 m. mokytojavo liaudies mokykloje. 1917-1918 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kurios nebaigęs, nuo 1919 01 06 iki 1919 12.16 tarnavo Lietuvos kariuomenėje kareiviu. Jam teko garbė 1919 03 26 iššauti patį pirmąjį Lietuvos artilerijos sviedinį. 1919 12 16-1922 07 27 tarnavo kariuomenėje karininku. Už dalyvavimą nepriklausomybės kovose apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1922 07 25 išrinktas į Steigiamąjį Seimą 1922 11 13-1923 03 13 priklausė Lietuvos Darbo Federacijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką. 1923 06 05-1926 06 02 buvo II Seimo narys. Po 1926 m. dirbo pedagoginį darbą. 1932-1639 m. dirbo Kauno savivaldybės policijos nuovados viršininku. 1941 06 14 sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Tomsko sr., mirė 1953 03 31 lageryje, perlaidotas Daugailiuose.
Evangelijoje pagal Matą randame Kalno pamokslą, kuriame Jėzus savo sekėjus pavadino žemės druska ir pasaulio šviesa (žr. Mt 5, 13–14).
Kaunas. Sausio 29 dieną Ąžuolyno bibliotekos Ąžuolo salėje vyko žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“ pristatymas.
Vasario 19-ąją sukako 145 metai, kai gimė Konradas Juozas Aleksa – veterinarijos gydytojas, sociologas, zoologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, dviejų aukštųjų mokyklų vienas kūrėjų, Veterinarijos akademijos garbės daktaras, profesorius.
1956 01 02 Voterberyje, JAV, mirė Vaclovas Biržiška, bibliografas, kultūros istorikas. 1909 m. baigė Peterburgo universiteto teisės fakultetą, Kauno universiteto profesorius redagavo bibliografinius leidinius, „Aleksandryno“ autorius. Gimė 1884 12 02 Viekšniuose.
2025 metų gruodžio 15 dieną Alvito Šv. Onos bažnyčioje iškilmingomis šv. Mišiomis ir minėjimu prisimintas bei pagerbtas prieš 290 metų Alvito parapijos teritorijoje, Rutkiškių dvare, gimęs žymus dvasininkas ir mokslininkas Dovydas Zigmantas Pilchovskis.
Sausio 1-ąją prisimename lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) gimimo metines. Tolminkiemio evangelikų liuteronų parapijos klebono gimimo data paminima įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose esama kun. K. Donelaičio skulptūrų ar kitų atminimo ženklų. Ypač tai svarbu šiandien, kai dėl suprantamų priežasčių…
Prieš 68 metus, 1957 m. lapkričio 29 d., buvo nužudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas, su sovietų okupacija kovojęs Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Pasaulio geopolitinių lūžių kontekste…
Gruodžio 17 dieną mirė aktorius, ilgametis Vilniaus vokiečių bendrijos pirmininkas ir vienas iš Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos atkūrimo iniciatorius Martynas Ervinas Peteraitis. Jo gyvenimas ir veikla buvo glaudžiai susiję su Lietuvos vokiečių tautinės mažumos kultūros ir tapatybės puoselėjimu. Jis gimė…
ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.
Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.