Gruodžio 14 dieną įvyko Pušynės mūšio 80-ųjų metinių minėjimas, į kurį susirinko gausus Kėdainių ir Raseinių rajonų žmonių būrys. Ši vieta Paliepių–Pušynės miške Kėdainių rajone, kur kadaise buvo Lietuvos partizanų stovykla. Čia vyko kautynės, kur žuvo partizanai, ši vieta yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas – 35298). Minint Pušynės mūšio 80-metį pastatytas skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus paminklas. Renginio metu parodytas Pušynės mūšio fragmentas ir partizanų pasalos inscenizacija. Partizanų dainas prie laužo atliko Krakių kultūros centro folklorinis ansamblis „Žiedupė“ (vadovė J. Gudliauskienė).
Gydytojos ses. Julijos Kuodytės 100-osioms gimimo metinėms
Arvydas Gelžinis
LGGRTC istorikas
Prieš 100 metų, 1924 m. gruodžio 7 d., Ramygaloje, Panevėžio aps., gimė Julija Kuodytė, katalikiško ir tautinio pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvė. Anksti neteko motinos – tik ką gimusios Julytės motina, Ramygalos progimnazijos mokytoja Julija Kuodienė, netrukus po dukters gimimo, sunegalavo ir mirė.
Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dabartinio Šakių rajono Vaiguviškių kaime, Plokščių parapijoje, gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas (1899 10 26–1924 08 31–1962 06 26). Jo tėvas kurį laiką dirbo valsčiaus raštininku. Jonukas augo didelėje šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tautinės ir religinės vertybės. Taip brendo kunigo ir sesers vienuolės dvasiniai pašaukimai.
Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.
VILNIUS. Lapkričio 25 dieną Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti.
KAUNAS. Lapkričio 29 dieną, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, ant poliklinikos (šiuo metu tai Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys), kurioje ji dirbo gydytoja, pastato, A. Mickevičiaus g. 4, Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas atidengė atminimo lentą (autorius skulptorius Gediminas Pašvenskas).
Šia istorija susidomėjau, kai dabar Trakuose gyvenantis žinomas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tadas Ivanauskas parodė pluoštą senų dokumentų kopijų.
Spalio 3 dieną sukako 70 metų kai klierikas Alfonsas Svarinskas buvo įšventintas kunigu. Šventimus kun. Alfonsas Svarinskas gavo iš vyskupo Pranciškaus Ramanausko rankų Abezės lageryje, kuriame abu kalėjo. Monsinjoras yra vienintelis Lietuvos kunigas slapta gavęs kunigystės šventimus Rusijos kalėjime. Apie šiuos šventimus Mons. Alfonsas savo atsiminimuose yra rašęs: „Nepataisomasis“ I dalis, p. 133–137 (nuoroda: https://partizanai.org/failai/pdf/Svarinskas-atsiminimai.pdf)
Minint prieš 80 metų Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime pradėtas vykdyti mirties bausmes, per kurias 1944–1947-aisiais sovietų pakalikai čia nužudė beveik aštuonis šimtus asmenų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse visą savaitę vyko prasmingi atminties renginiai.
Pagerbti paskutinieji Tuskulėnų dvaro valdytojai Pasaulio tautų teisuoliai Antonovičiai
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems Tuskulėnų dvaro valdytojams, Pasaulio tautų teisuoliams Antonovičiams atminti ir pagerbti.
KAUNAS. Rugsėjo 19 dieną Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vyko vakaras Pasaulio tautų teisuolei Onai Šimaitei atminti. Renginyje dalyvavo knygos „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ autorius, jos gyvenimo ir rašytinių šaltinių tyrinėtojas Rimantas Stankevičius.
