Kovo 17-ąją, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje buvo minima Žydų gelbėtojų diena, skirta pagerbti ir prisiminti drąsius Lietuvos žmones, kurie Antrojo pasaulinio karo metu, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus.
Neseniai Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus kvietimu įvyko įkūrėjo, ideologo ir pirmojo viršininko Vlado Putvinskio mirties 97-ųjų metinių minėjimas.
Sausio 15-ąją švenčiame Klaipėdos krašto dieną, prisimindami 1923 metais bendromis abiejų tautos dalių pastangomis pasiektą Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies – Klaipėdos krašto – prisijungimą prie 1918 metais paskelbtos Lietuvos Respublikos.
Akademija. Liepos 16 dieną Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute vyko istorinės atminties renginys, skirtas pagerbti iškilius Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslininkus – Žemės ūkio akademijos profesorius ir garbės daktarus, kurie padėjo pamatus moderniam šalies žemės ūkiui, mokslui ir švietimui.
Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinė (vadas d. kpt. Vytautas Žymančius) surengė septynių kilometrų pėsčiųjų žygį į Tauro apygardos Papiškių-Novos restauruotą partizanų žeminę.
KAUNAS. TS-LKD Kauno skyrius (pirmininkas Paulius Lukševičius) prie Vytauto Didžiojo paminklo surengė vieno iš didžiausių viduramžių Europoje – Žalgirio mūšio – 615-ųjų metinių minėjimą. Tai tarsi įžanga į Žalgirio mūšį laimėjusios lietuvių ir lenkų jungtinės kariuomenės vado Vytauto Didžiojo metų…
1940-1990 metų laisvės kovos – dar labai nesena mūsų šalies istorija. Klausant beginklio pasipriešinimo sovietų santvarkai herojų liudijimus, šiandieninių sociokultūrinių ir geopolitinių įvykių kontekste viskas regisi atpažįstama ir jautru. Disidentų autobiografijos, pažymėtos nepaaiškinama drąsa, tikėjimu ir atsidavimu Lietuvai, stebina ir įkvepia.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl paminklo Juozui Krištaponiui Ukmergėje užrašo keitimo panaikintas teismo sprendimu – teismas Draudimų propaguoti totalitarinius režimus komisijos išvadą pripažino neatitinkančia skaidrumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimų
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija 2025 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“, kuriuo vadovaujantis paminklinis akmuo Juozui Krištaponiui Ukmergėje turėjo būti pakeistas nuimant Juozo Krištaponio bareljefą bei atminimo lentą Juozui Krištaponiui pakeičiant lenta žuvusiems Vyties apygardos partizanams.
Kovo 26 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys ir kiti garbingi svečiai aplankė paskutinę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto vadavietę-bunkerį Šimkaičių miške.
Kovo 26 dieną Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti, buvo minimos 1949 m. kovo 25–28 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykusios masinės gyventojų trėmimo operacijos, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduotos pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) 76-osios metinės.
1990 m. kovo 10 dieną 22.30 val. baigus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmąjį posėdį, antrąjį posėdį nutarta pradėti 1990 m. kovo 11-ąją, 9 val. Iki kovo 11 d. 1 val. 30 min. vyko Sąjūdžio deputatų pasitarimas (dabartinėje Konstitucijos salėje), kuriame nutarta Lietuvos Nepriklausomą Valstybę atkurti tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Susitarta suderinti Akto tekstą taip, kad salėje dėl jo nekiltų klausimų.
KAUNAS. Sausio 15 dieną prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos Balio Sruogos gatvėje netoli 21-ojo namo vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.