Laikraštis apie katalikų gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje

2018 m. sausio 5 d., Nr. 1 (292)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2015 metai
2016 metai
2017 metai

Popiežiaus žinia „Urbi et orbi“

„Nuoširdžiai sveikinu Jus, broliai ir seserys, iš viso pasaulio atvykusius į šią aikštę, taip pat visus, kas visame pasaulyje yra su mumis radijo, televizijos ir kitų komunikacijos priemonių dėka. Kristaus, mūsų Išganytojo, gimimas teatnaujina širdis, teįkvepia troškimą kurti broliškesnę ir solidaresnę ateitį, visus tepripildo džiaugsmo ir vilties. Džiugių Kalėdų!“ – sveikino popiežius Pranciškus Kalėdų vidudienį. Prieš tradicinį iškilmingą palaiminimą Romai ir pasauliui – „Urbi et orbi“ – skaitytoje kalėdinėje žinioje Šventasis Tėvas prašė tikinčiuosius ir visus geros valios žmones matyti gimusį Jėzų vaikų, ypač kenčiančiųjų, veiduose.


Prezidentės kalėdinė dovana Popiežiui – unikali nanoprakartėlė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė laiko
mažiausią pasaulyje prakartėlę

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 22 dieną perdavė popiežiui Pranciškui lietuvių mokslininkų ir studentų sukurtą unikalią kalėdinę dovaną – mažiausią pasaulyje prakartėlę. Dešimt tūkstančių kartų sumažinta ir tik mikroskopu matoma Vilniaus Katedros aikštės prakartėlės kopija jau užregistruota Gineso pasaulio rekordų knygoje. Prakartėlė yra tokia maža, kad kūdikį Jėzų vaizduojanti figūra yra mažesnė ir už žmogaus ląstelę.

„Didžiuojuosi, kad mūsų mokslininkai ir studentai sukūrė pačią mažiausią pasaulyje prakartėlę. Ypač džiaugiuosi, kad galime įteikti šią įdomią ir inovatyvią dovaną Popiežiui Pranciškui, kurio kitąmet laukiame Lietuvoje“, – sakė Prezidentė.

Prakartėlę kūrusių mokslininkų tikslas – garsinti Lietuvą kaip modernią, talentingų kūrėjų šalį. Pasitelkę savo gebėjimus, pažangiausias technologijas galime pritaikyti ne tik medicinoje, IT, urbanistikoje ar dizaine, bet ir kurdami žmones džiuginančius atradimus. Lietuva yra lazerių industrijos lyderė – eksportuojame lazerius daugiau kaip į 70 pasaulio šalių.


Popiežiaus Šv. Kalėdų nakties homilija

„Marija pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2, 7). Šiais paprastais, bet aiškiais žodžiais Lukas mus atveda į tos šventosios nakties širdį, – savo Kalėdų nakties homiliją Šv. Petro bazilikoje pradėjo popiežius Pranciškus. – Viskas tą naktį tapo vilties versme“. Šventasis Tėvas priminė ankstesnėse evangelisto eilutėse išdėstytas aplinkybes: vykdant Romos imperatoriaus nurodymą surašyti visus jam pavaldžius gyventojus, taip pat Marija ir Juozapas buvo priversti leistis į kelią, palikę savo namus. Tai nebuvo lengva kelionė jaunai šeimai, kuri laukėsi kūdikio. Šis jai teikė daug vilčių, tačiau kelionę lydėjo nežinia ir pavojai. Ir kai atvyko į Betliejų, patyrė, kad čia niekas jų nelaukia, kad čia jiems nėra vietos. Ir būtent tada, kaip sakė Pranciškus, tokioje nepalankioje tikrovėje, Marija mums padovanojo Emanuelį. Būtent tada, tamsią naktį, iš toli atėjusiam keliautojui vietos neradusiam mieste, pasak jo, sušvito „revoliucinė Dievo švelnumo žiežirba“ – ir tiems, kurie prarado žemę, tėvynę ar svajones, ir tiems, kurie dūsta savo uždarame gyvenime. Juozapo ir Marijos žingsniai slepia daugybę kitų žingsnių. Matome pėdsakus daugybės šeimų, kurios buvo priverstos išvykti, pėdsakus milijonų asmenų, kurie nepasirinko, tačiau buvo priversti atsiskirti nuo savųjų, buvo išvyti iš savo žemės. Vienais atvejais šis išvykimas buvo lydimas vilties, kitais ši kelionė turi tik vieną vardą – išgyventi. Išgyventi, kai eilinis Erodas, nemato jokių kliūčių lieti nekaltą kraują tam, kad išplėstų savo galią ir padidintų savo turtą.


Be Jėzaus nėra Kalėdų!

Popiežius Pranciškus gruodžio 27-osios, trečiadienio, bendrojoje audiencijoje gilinosi į Viešpaties Jėzaus gimimo prasmę, į tai, ką iš tiesų reiškia įvykis, kurį šiomis dienomis išgyvename tikėjime ir Bažnyčios švenčiamose apeigose. Popiežius Pranciškus bendrosios audiencijos katechezėje sakė, kad mūsų laikais, ypač Europoje, matome tam tikrą Kalėdų išsigimimą: tariamai iš pagarbos nekrikščionims, o iš tiesų siekiant nutylėti apie tikėjimą, iš šios šventės pašalinamos bet kokios užuominos apie Jėzaus gimimą. Bet iš tiesų juk šis įvykis yra vienintelės tikros Kalėdos. Be Jėzaus nėra Kalėdų! Tai gali būti šventė, bet ne Kalėdos. Jei Jėzus yra centre, tuomet ir visa kita – šviesos, garsai, įvairios vietinės tradicijos, šventiniai patiekalai – kuria šventės atmosferą. Jei atimame Jėzų, šviesa užgęsta, viskas pasidaro dirbtina, netikra.


Šv. Kūčių vakarienė kartu su Kauno miesto stokojančiais asmenimis

Kūčių stalą laimina Kauno
arkivyskupas Lionginas Virbalas

Gruodžio 23-iosios pavakarę į Partizanų gatvėje esančią „Carito“ valgyklą gausiai rinkosi Kauno miesto stokojantys asmenys, kurie kartu su Kauno arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ, Kauno I dekanato dekanu mons. Vytautu Grigaravičiumi, Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu kun. Tomu Trečioku bei atstovais iš Kauno miesto savivaldybės (Kauno miesto mero patarėjomis), bendruomenės pareigūnais bei kitais svečiais, kurie savo gerais darbais prisideda prie valgyklos veikimo, valgė Kūčių vakarienę.

Prieš pačias šventes dažnai skubame ir nieko nespėjame, tačiau yra akimirkų, kai esame kviečiami sustoti ir vieni kitus pamatyti, pabendrauti. Tam buvo skirtas ir šis bendrystės laikas. Nors stokojantiems šventės yra dar vienas išbandymo laikas, kuris pasitinka su savais iššūkiais, o dažnai ir vienatve.


Šventovės konsekracijos metinės

Apdovanotos Dieviškosios
Jėzaus Širdies pranciškonės

Gruodžio 26-ąją, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Kaune paminėtos 13-osios Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo Bazilikos, vadinamos Tautos šventove, konsekracijos metinės. Jau tapo tradicija, kad šias šv. Mišias tiesiogiai transliuoja LRT televizija ir „Marijos radijas“.

12 val., skambant Felikso Mendelsono giesmei „Giesmę skelbia angelai“, prie altoriaus procesija atėjo patarnautojai, būrelis Kauno kunigų seminarijos klierikų, 2017 metais įšventinti diakonai Darius Chmieliauskas, Benas Ulevičius, Darius Venčkauskas, tarnaujantys Kauno arkivyskupijoje, Nerijus Čapas OFS ir Audrius Jesinskas, tarnaujantys Lietuvos kariuomenės ordinariate, parapijos kunigai kun. Povilas Narijauskas, kun. Julius Grigonis, alt. kun. Virginijus Lenktaitis, kun. Virgilijus Dudonis, kan. Robertas Pukenis bei svečiai kunigai: Kauno Gerojo Ganytojo parapijos klebonas kun. Kęstutis Grabauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ ir Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas L. Virbalas SJ. Pradėdamas šv. Mišias, arkivyskupas atkreipė tikinčiųjų dėmesį, kad gruodžio 26 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini šv. Steponą, vieną iš septynių artimo meilės darbams paskirtų diakonų, kuris tapo pirmuoju kankiniu. Žodžio liturgijos dalyje pirmąjį skaitinį perskaitė Žaliakalnio vaikų dienos centro s. Donata, psalmę giedojo s. Celina. Diak. N. Čapas OFS paskelbė Dievo Žodį iš Evangelijos pagal Matą (10, 17–22) apie Jėzaus žodžius, įspėjančius, kad jo mokiniai bus įskundžiami, išduodami, žudomi ne tik nusiteikusių priešiškai žmonių, bet ir artimųjų. Homilijoje arkivyskupas kreipėsi į tikinčiuosius: „Šv. Steponas – žmogus, kuris žvelgė į atvirą dangų, bet žmonių rankos svaidė į jį akmenis. Kasmet išgyvename šį keistą ryšį tarp Kalėdų ir Šv. Stepono dienos, tarp Jėzaus Gimimo šventės ir kankinio minėjimo“. Po visuotinės maldos atnašas prie altoriaus atnešė Žaliakalnio vaikų centre tarnaujančios seserys pranciškonės.


Palaimintajam Teofiliui Matulioniui atminti – memorialinis kambarys

Vyskupas Eugenijus Bartulis
šventina memorialinį kambarį
Sigito Mikučio nuotrauka

Gruodžio 13 dieną Šeduvoje (Šiaulių vyskupija, Radviliškio dekanatas) vyko adventinis vakaras, prasidėjęs šv. Mišiomis Šv. Kryžiaus bažnyčioje. Šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po pamaldų jis pašventino Šeduvos parapijos namuose įrengtą memorialinį kambarį, skirtą palaimintajam Teofiliui Matulioniui atminti. Tame name palaimintasis Teofilius praleido paskutiniuosius savo žemiško gyvenimo metus. Kambarys buvo atkurtas remiantis išlikusiomis nuotraukomis bei liudininkų pasakojimais. Šeduvos parapijos namų salėje buvo atidaryta ir ses. Reginos Teresiūtės SJE nuotraukų paroda.

Dėl pal. Teofiliaus memorialinio kambario lankymo kreiptis į Šeduvos parapijos kleboną kun. Virginijų Kazaitį. El. paštas – kazaitis@gmail.com. Tel. 8 699 60399.


Advento popietė gimnazijos bendruomenėje

Rokų gimnazijos bendruomenė
laužia kalėdaičius

Adventas – ateinančios pasaulio šviesos – gimsiančio Kūdikėlio Jėzaus – laukimas. Tai tikinčiam žmogui suteikia viltį ir džiaugsmą. Žengdami per naują laiko slenkstį visada susimąstome apie tolstančius metus, susimąstome apie tai, ką per juos neveikėme sau, artimui, tiems, kurie visada drauge.

Kauno Rokų gimnazijos bendruomenė susirinko į adventinę popietę. Šiemet ji vyko Šv. Elžbietos Seserų kongregacijos vienuolyne Kaune. Vienuolyno namuose mus pasitiko ir pakvietė į koplyčią ses. Danielė. Ji pasakojo vienuolyno įsikūrimo istoriją ir šiandienos gyvenimą, susirinkusiems priminė, kad labai svarbu parengti ateinančiai šventei ne tik namus, bet ir savo širdis.

Rokų gimnazijos bendruomenės adventinėje popietėje dalyvavo Rokų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Virginijus Gražulevičius. Jis savo kalboje tarsi palydėjo visus link Šv. Kalėdų, primindamas susitaikymo su Dievu, artimu ir savimi svarbą. Kuo nuoširdžiau išgyvensime Adventą, tuo ir Kalėdos bus džiaugsmingesnės.


Kalėdų belaukiant

Adventinės popietės dalyviai

Miniatiūra „Tikroji Kalėdų Senelio istorija“ pagal Bruno Ferrero pasakojimą gruodžio 19 dieną Gataučių mokyklos 8 klasės mokiniai pradėjo adventinę popietę. Spektaklis-miniatiūra apie galbūt pirmąjį Kalėdų Senelį, šventąjį vyskupą Mikalojų iš Miros, kuris padovanodamas paskutinius savo pinigus, išgelbėja tris merginas (vienos šeimos dukteris) nuo vergijos. Manoma, kad tradicija teikti dovanas atsirado po šio gražaus šv. Mikalojaus poelgio.

Pažiūrėję miniatiūrą mažieji mokyklos vaikučiai mokėsi giesmių. O, kad šventes praleistume linksmai, Deimantė ir Kotryna, atvykusios iš Joniškio, (ten lanko vaikų ir jaunimo teatrą „Bendraamžiai“) pamokė mažuosius žaidimų. Vaikai džiaugėsi kartu praleistu laiku.

Antroje renginio dalyje dalyvavo 5–10 klasių mokiniai ir mokytojai. Po aštuntokų pasirodymo, padedami tikybos mokytojos Editos Žarkauskaitės, mokėsi giesmių ir žydiškų šokių.


Kardinolų kolegijos dekanui – 90 metų

Kardinolas Andželas Sodanas

Lapkričio 23-iąją Kardinolų kolegijos dekanui Andželui Sodanui (Angelo Sodano) sukako 90 metų. Jis gimė 1927 metų lapkričio 23 dieną Isola d’Asti miestelyje Asčio (Asti) provincijoje, šiaurės Italijoje, 1950 metais buvo įšventintas Asčio vyskupijos kunigu. Jubiliatas buvo sugrįžęs į gimtinę ir su grupe regiono vyskupų ir apie šimtu kunigų dalyvaujant vietinės valdžios ir katalikiškų organizacijų atstovams aukojo padėkos šv. Mišias Šv. Sekundo bažnyčioje, kurioje jis buvo konsekruotas vyskupu 1978 metais ir iš jos išvyko vykdyti jam pavestas misijas pasaulyje.

Kard. A. Sodanas, buvęs dviejų popiežių – šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI – Valstybės sekretorius, be kita ko, prisidėjo prie niekuomet nenutrūkusių Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos santykių atgaivinimo bei dvišalių sutarčių sudarymo. Prieš 25 metus kard. A. Sodanas dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II istorinėje apaštališkojoje kelionėje į Lietuvą, lydėjo Šventąjį Tėvą Vilniuje, Kaune, Kryžių kalno ir Šiluvos šventovėse. Vatikano valstybės sekretorius ir Kardinolų kolegijos dekanas dar kartą lankėsi Lietuvoje 2009 metais, buvo popiežiaus Benedikto XVI įgaliotas jam atstovauti Lietuvos vardo 1000-mečio iškilmėje, vadovavo iškilmės šv. Mišioms Vilniaus Arkikatedroje. Tą kartą kard. A. Sodanas drąsino Lietuvos gyventojus „protėvių pramintu šlovingu keliu einant prisidėti prie naujosios Europos pažangos“, dėkojo Dievui „už tai, ką Lietuva pasiekė daugybės tikinčiųjų vyrų ir moterų, amžių tėkmėje skleidusių šioje žemėje Kristaus Evangelijos šviesą, dėka“, kvietė „rasti drąsos skelbti Dievo Evangeliją naujosioms kartoms“. Kard. A. Sodanas Vilniuje kvietė duoti vilties žinią Europai, kuri „kartais atrodo tarsi užsisklendžianti, patenkinta savo žemiška gerove“, ragino evangelizuoti „meilės darbais artimui, kuriame krikščionys mato Kristaus veidą“. „Mūsų šiandienį misionierišką skelbimą visada telydi artimo meilės darbai, pagalba vargstantiesiems, jaunimo ugdymas, taip pat visos kitos socialinės plėtros formos“, – sakė 2009 metais Vilniuje popiežiaus legatas kard. A. Sodanas. Kardinolas pasidžiaugė, kad jį legatu į Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejaus iškilmę pasiuntė popiežius Benediktas XVI, norėdamas būti arti mūsų šią šventės dieną, panašiai kaip su mumis būdavo ir ankstesni Romos vyskupai, ir liūdnomis, ir giedromis jūsų istorijos valandomis. Kard. A. Sodanas Popiežiaus vardu brangiems bičiuliams lietuviams palinkėjo, kad Aušros Vartuose garbinama Dievo Motina Marija lydėtų brėkštant trečiojo krikščioniškojo tūkstantmečio aušrai, globotų tautą ir visą Europą.


Buvęs medikas – naujasis Paryžiaus arkivyskupas

Paryžiaus arkivyskupas Mišelis Opeti

Gruodžio 7 dieną popiežius Pranciškus paskyrė dviejų didelių sostinių arkivyskupus ir priėmė dviejų kardinolų atsistatydinimą.

Prancūzijos sostinės Paryžiaus arkivyskupu paskirtas Mišelis Opeti (Michel Aupetit), iki šiol buvęs Nontero (Nanterre) vyskupu. Paryžiaus arkivyskupijos ganytojo pareigose jis pakeis kardinolą Andre Van Trua (Andrč Vingt Trois).

Iš Meksikos sostinės Meksiko arkivyskupo pareigų atsistatydino kardinolas Norbertas Rivera Karera (Norberto Rivera Carrera). Šiose pareigose jį pakeičia kitas kardinolas Karlosas Agijaras Retesas (Carlos Aguiar Retes), iki šiol buvęs Tlalnepantlos arkivyskupu.

Pranešama, kad naujasis arkivyskupas M. Opeti perims pareigas 2018 m. sausio 6 d., per Trijų Karalių iškilmę, iki to laiko kardinolas A. Van Trua dar tvarkė arkivyskupijos, kuria rūpinosi 12 metų, reikalus kaip apaštalinis administratorius. Viename interviu kardinolas A. Van Trua pasakojo, kad Paryžius yra labai gyvas miestas, o jei „Bažnyčia turi savo gyvenimą, jis nėra atsietas nuo gyvenimo visuomenės, kurioje ji pasodinta“. Krikščionys yra vieni iš aktyviausių šios visuomenės narių ne vienoje srityje: švietimo ir ugdymo, ligoninių, solidarumo tinklų padedant benamiams, bejėgiams, migrantams, prostitucijos aukoms. „Pridurčiau, kad Bažnyčia turi iškelti į šviesą mūsų visuomenės prieštaravimus. Ir turtinguose kvartaluose yra paslėpto žmogiško skurdo, kuris dažnai neįsisąmonintas ir kurį reikia parodyti“, – sakė kardinolas A. Van Trua. Jis sutiko, kad nėra lengva valdyti tokio dydžio – savo teritorija, žmonių ir bažnytinio gyvenimo įvairove – arkivyskupiją. Vienybė ir bendrystė yra nuolatinis Paryžiaus arkivyskupo rūpestis.


Popiežius paskyrė pirmąjį katalikų vyskupą Azerbaidžane

Paskirtasis vyskupas
Vladimiras Feketė SDB

Popiežius Pranciškus paskyrė vyskupu vadovauti mažajai Azerbaidžano katalikų bendruomenei kunigą salezietį Vladimirą Feketę. Paskirtasis vyskupas gimė 1955 metais Bratislavoje. Baigęs matematikos ir vėliau geologijos studijas, slapta davė įžadus kunigų saleziečių kongregacijoje ir 1983 metais irgi slapta Berlyne iš kard. Joachimo Maisnerio (Joachim Meisner) rankų priėmė kunigo šventimus. Iki pat komunizmo Čekoslovakijoje žlugimo kun. V. Feketė SDB savo tarnystę vykdė slapta, tuo pat metu oficialiai dirbdamas geologu. Kai Bažnyčia atgavo laisvę, kun. V. Feketė buvo išsisiųstas pagilinti teologijos ir kanonų teisės studijų į Austriją ir į Lenkiją. Grįžęs buvo paskirtas saleziečių noviciato vadovu. 2009 metais kun. V. Feketė buvo paskirtas Azerbaidžano katalikų misijos „sui iuris“ vadovu, o 2011 metais ją pakėlus į Apaštališkosios prefektūros rangą, – Azerbaidžano Apaštališkuoju prefektu.


Kalėdos tebūna gerumas širdyje, šeimoje ir sąžinėje

Popiežius Pranciškus su Šv. Kalėdomis pasveikino Vatikane ir Apaštalų Sosto žinybose dirbančius asmenis ir jų šeimų narius. Audiencija surengta didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje gruodžio 21-ąją. Popiežius keliems tūkstančiams Vatikano darbuotųjų ir jų artimiesiems, taip pat į audienciją kartu atėjusiems vaikams bei neįgaliems šeimų nariams linkėjo palaimingų Kalėdų švenčių. Šventasis Tėvas drauge paprašė Vatikane dirbančiųjų saugoti šeimos gyvenimą, ragino tėvus vengti barnių, nežeisti barniais vaikų. „Žinau, – sakė Šventasis Tėvas, – kad tarp jūsų yra išsiskyrusių šeimų, o šeimos problemas patiriantys turi ieškoti sielovadinės paramos. Ieškokite paramos, kol nevėlu. Santuoką gali ištikti įvairūs sunkumai. Saugokite šeimą, o jei jau vėlu ją gelbėti, darykite taip, kad nenukentėtų vaikai, nes, kai tėvai pykstasi, vaikai kenčia. Šeima yra didžiulis turtas, nes Dievas mus sukūrė kaip šeimą. Dievo paveikslas yra šeima, vyras ir moteris, jų vaisingumas. Būkite vaisingi ir dauginkitės“, – sakė popiežius Pranciškus.


Šv. Steponas ir krikščionių persekiojimas šiandien

Gruodžio 26 dienos skaitinys iš Evangelijos pagal Matą (10, 17–22) perduoda Jėzaus žodžius, įspėjančius, kad jo mokiniai bus įskundžiami, išduodami, žudomi, kartais ne vien priešiškai nusiteikusiųjų, bet ir jiems artimų žmonių. Kita vertus, Jėzus pažada, kad išdavystėje jie neliks vieni, kad juose prabils Tėvo Dvasia.

Kankinių gretos gausėja

Gruodžio 26-ąją Bažnyčios liturginiame kalendoriuje buvo prisimenamas šv. Steponas, pirmasis kankinys. Jis buvo vienas iš septynių artimo meilės darbams paskirtų diakonų, kad apaštalai galėtų likti atsidėję Dievo Žodžio skelbimui. Steponas, „kupinas tikėjimo ir Šventosios Dvasios“ vyras, taip sėkmingai vykdė jam patikėtą uždavinį, kad nereikėjo ilgai laukti, kol jo ir kitų krikščionių nedraugai susimokys jį pražudyti. Apaštalų Darbai perteikia dramatišką jo teismo ir nulinčiavimo sceną. Steponas užmušamas akmenimis ir prieš mirtį ištaria žodžius, kurie beveik identiški jo Mokytojo žodžiams nuo kryžiaus: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Steponas tapo pirmuoju nariu krikščionių kankinių procesijoje, kuri amžių bėgyje tik gausėjo, kurios gretos papildomos ir šiandien, dažnai ne vien ten, kur religijos laisvės principas vis dar nėra valstybinės ir visuomeninės santvarkos dalis, bet ir ten, kur jis įrašytas į konstitucijas.


Migrantų globėja šv. Pranciška numatė ateičiai skirtą projektą

Šv. Pranciška Ksavera Kabrini
dangiškoji migrantų globėja

Gruodžio 22 dieną sukako 100-osios migrantų globėjos šv. Pranciškos Ksaveros Kabrini (Cabrini) mirties metinės. Iš Italijos kilusi moterų Švč. Jėzaus Širdies misionierių vienuolijos steigėja, mirė Čikagoje 1917 metais, lankydama savo vienuolijos globos centrus, kuriuos steigė migrantams visur, kur matė poreikį. Šventosios mirties 100-metis paskatino rašytoją Luketą Skarafiją (Lucetta Scaraffia) pažvelgti į vienuolės misionierės migrantų globos veiklą naujame veikale „Tarp žemės ir dangaus“, kuriam įvadą parašė popiežius Pranciškus.

Pranciška Kabrini (1850–1917), apsisprendusi visą gyvenimą skirti misijoms, suburdama bendradarbes į moterų misijų kongregaciją, vienuolinių įžadu momentu prie savo vardo pridėjo garsaus Kinijos misionieriaus šv. Pranciškaus Ksavero vardą. Tai turėjo ženklinti jos pasirinktą apaštalavimo kryptį ir mintį išvykti į Kiniją, tačiau įvyko kitaip. Popiežius Leonas XIII paliepė Pranciškai vietoj išsvajotų misijų išvykti į Ameriką, kad padėtų šimtams tūkstančių vargstančių italų migrantų. Paklususi Popiežiui, ji ėmė rūpintis migrantais, su jais dalytis kartais labai sunkiu likimu svečioje šalyje, daug sykių sugrįžo į JAV su vis naujais uždaviniais, ypatingą dėmesį skirdama vienišiems ir ligoniams, kurdama ir statydama namus, mokyklas ir didelę ligoninę Niujorke. Stokojančiųjų naujakurių migrantų keliai Prancišką Ksaverą su seserimis vienuolėmis nuvedė į Čikagą, paskui į Kaliforniją ir į visą Amerikos žemyną, iki pat Argentinos.


Mirė amerikiečių kardinolas

Gruodžio 20-ąją Romoje po ilgos ligos būdamas 86 metų mirė amerikietis kardinolas ir buvęs Bostono arkivyskupas Bernardas Lo (Bernard Law). Kardinolas 2002 metais turėjo atsisakyti vadovavimo Bostono arkivyskupijai jį apkaltinus vaikų prievartavimu kaltinamų kunigų užtarimu. Popiežius Jonas Paulius II 2004 metais kardinolą paskyrė Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigu.

B. Lo gimė Meksikoje 1931 m. lapkričio 4 d. JAV karininko šeimoje, studijavo Harvarde ir 1961 metais buvo įšventintas kunigu. 1973 metais popiežius Paulius VI jį paskyrė Springfildo vyskupu, 1984 metais buvo perkeltas į Bostoną, o dar po metų popiežiaus Jono Pauliaus II priimtas į Kardinolų kolegiją. Ypatingas pastoracinis kardinolo rūpestis Bostone buvo ekumeniniai ryšiai ir santykiai su žydais. „Karštai meldžiuosi, kad mano pasitraukimas iš pareigų padėtų Bostono arkivyskupijai patirti pagijimą, susitaikymą ir vienybę, kurių jai labai reikia, – atsisveikindamas su buvusia vyskupija pareiškė kardinolas B. Lo. – Atsiprašau visų, kurie kentėjo dėl mano trūkumų ir prašau atleidimo“. Kilus skandalui Bostone kardinolas ryžosi trauktis iš ganytojo pareigų, ne kartą kreipėsi į Popiežių, tačiau jis ne iš karto patenkino prašymą. Po pusės metų Masačusetso prokuratūra atsisakė ketinimo kelti bylą kardinolui.


Netektis

A†A Jadvyga Birutė Demkutė FMA

(1924 10 15–2017 12 19)

Gruodžio 19 dieną eidama 94-uosius metus į Tėvo namus išėjo Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų instituto sesuo Jadvyga Birutė Demkutė FMA.

Ses. Jadvyga Birutė Demkutė gimė 1924 m. spalio 15 d. Vilniuje. 1931 metais kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kauną, bet mokėsi Jurbarko gimnazijoje ir susipažino su tėvais saleziečiais. Okupacija ir Antrasis pasaulinis karas sužlugdė Birutės svajonę tapti seserimi saleziete, tačiau ir pogrindžio sąlygomis ji slapta bendravo su kunigais saleziečiais, išblaškytais po visą Lietuvą, o ypač su kun. Antanu Skelčiu. 1944–1945 metais gyveno saleziečių namuose Vytėnuose, kartu su seserimis salezietėmis iš Lenkijos, kol antroji okupacija viską galutinai sujaukė. Savarankiškai išmokusi kelias užsienio kalbas bei įvaldžiusi vertimo praktiką, ji vertė ir mašinėle spausdino religinio bei filosofinio turinio knygas. Taip Lietuvos tikinčiuosius ir inteligentiją galėjo pasiekti bent maža dalis teologinės ir filosofinės literatūros. Būtent ses. Birutei tuometinis Vilniaus arkivyskupas Juozas Audrys Bačkis patikėjo Katalikų Bažnyčios Katekizmo vertimą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija