Gyvenimas – tai kaip graži kelionė. Pasak poeto, šioje kelionėje veriasi ir gyja sopės… Gyvenimo kelionė! Kiek joje nuotykių, įspūdžių, vaizdų! Ir niekas taip giliai nežeis, kaip įsisenėjusios žaizdos, ir niekas taip negydys, kaip bėgantis laikas…
VILKAVIŠKIS. Vieną ilgiausių vasaros dienų vasariškai gaiviu ir ilgesingu poetės Ramutės Skučaitės eilėraščiu „Kitokia vasara“ Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje pradėjo įvairių susitikimų su kūrėjais moderatorė bibliotekininkė Vilija Štreimikienė. Ji pakvietė į renginį atėjusius panirti į betarpiškas džiaugsmo, palaimos ar ilgesio būsenas ir sugrįžti į amžinąjį vaikystės laiką. Besisukančiame laiko rate išlieka praeities prisiminimai, kurie kiekvienam savaip svarbūs ir brangūs.
Šventos Onos atlaidai švenčiami daugelyje Lietuvos bažnyčių, turinčių ir neturinčių šios šventosios titulą. Tačiau kiekvienoje parapijoje nuo seniausių laikų susiklosčiusios savitos Oninių šventimo tradicijos, po maldų bažnyčiose vietos bendruomenės suburia kraštiečius ir svečius į turiningas vasaros brandos šventes.
Karštą liepos 10-osios vidurdienį Žaliosios parapijos (Vilkaviškio vyskupija) kapinėse simbolinė Žemaičių giminės kapavietė priglaudė kunigo Kęstučio Vinco Žemaičio (1928 03 21–1965 04 03–2020 08 06) palaikus, urnoje giminaičių rūpesčiu atgabentus iš JAV. Per šimtametę Žaliosios Šv. Roko parapijos istoriją šiose kapinėse nebuvo palaidotas nė vienas dvasininkas. Pirmojo čia palaidoto kunigo kapą praeivis atras nesunkiai – prie pagrindinio tako, visai netoli koplytėlės, prie kurios ateistiniais laikais uždarius Žaliosios bažnytėlę, žmonės burdavosi maldai čia aukojamose šv. Mišiose.
Liepos 5 dieną pas Viešpatį iškeliavo Zuzana Dvylaitytė (1938-2024). Amžinajam poilsiui ją priglaudė gimtosios Šunskų parapijos kapinių žemė. Ji sugrįžo prie savųjų – šiose kapinėse palaidotų tėvų, seserų, kitų artimųjų. Liepos 7-ąją, laidotuvių dieną, net keliose bažnyčiose šv. Mišių aukoje…
PILVIŠKIAI. Vos tik saulė ir vėjai iki kitos vasaros nuginė liepų žiedų kvapus, Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios prieigose pasklido levandų aromatas. Mėlynas žiedų kilimas priviliojo ne tik biteles. Vieną liepos pradžios pavakarę čia susirinko nemažai žmonių – ne tik pilviškiečių, bet atvyko iš Šakių, Vilkaviškio, kitur. Tie, kurie pastebėjo parapijos feisbuke skelbimą-kvietimą pasiskinti levandų šakelių sau, kaimynui, draugams.
Paskutinįjį birželio sekmadienį prie Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriaus privažiavo gausybė lengvųjų automobilių. Prašalaičiui net galėjo pasirodyti, jog žmonės susimaišė ir pusantro mėnesio anksčiau atvyko į titulinius Žolinės atlaidus. Tačiau į jaukią Alksnėnų bažnytėlę parapijiečius, kaimų bendruomenių atstovus, net Pilviškių seniūnijos seniūną Vytautą Judicką sukvietė žinia, jog birželio 29 dieną jų kunigas Mindaugas Martinaitis mini kunigystės šventimų 20-ies metų sukaktį.