Režisieriaus Lino Mikutos dokumentinė juosta „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“, sostinėje užbaigusi kino festivalį „Scanorama“, pasakoja apie sunkią autizmo formą turintį vaikiną, gyvenantį su motina. Tačiau pasakojime akcentuojami ne tokio gyvenimo nesklandumai ir sunkumas, o priešingai – tyrumas, buvimas „neprarastame rojuje“.
Rudenį dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ir po jos sekusioje „Scanoramoje“ parodytas ne vienas filmas apie karą Ukrainoje. „Scanoramos“ pagrindiniu laureatu tapo ukrainiečių režisierės Oksanos Karpovič dokumentinis filmas „Perimtas ryšys“.
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.
690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose, vienoje iš šalies mažųjų kultūros sostinių, maldos namai yra išskirtinai jauni – pastatyti tik 2012 metais. Kaip kažkada buvo rašyta žiniasklaidoje, miestelyje tarsi „iš dangaus nusileido nauja bažnyčia“, o šiemet apie Šv. Jurgio bažnyčią, jos istoriją, pasirodė ir knyga.
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.
Greta mažosios kultūros sostinės Onuškio gimęs ir užaugęs žurnalistas ir rašytojas Jonas Laurinavičius, ketvirtį amžiaus vairavęs „Kaišiadorių aidų“ redakcijos vairą, yra išleidęs 140 autorinių knygų, dar kone antra tiek parengęs ir redagavęs. Nuo pat jaunystės J. Laurinavičius domisi ir kraštotyra, kone pusė jo parašytų ar sudarytų knygų yra apie gimtąjį kraštą, jo žmones ir kultūros vertybes.
Su J. Laurinavičiumi, Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečiu ir Kultūros premijos laureatu, apdovanotu ir medaliais už „Už nuopelnus Lietuvai“, „Už nuopelnus kraštotyrai“, „Už nuopelnus žurnalistikai“, kalbėjomės apie jo žurnalistinį darbą, knygas ir veiklumo receptus.
Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, Alma buvo įrašiusi jo dainų į magnetofoną, bet tas sugedo, visos dainos dingo…
Ilgametis buvęs Onuškio pagrindinės mokyklos mokytojas Vydas Kasperavičius – gerai žinomas skulptorius ir tapytojas.
ONUŠKIS. Lapkričio 7 dieną 2024 metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje atidaryta meno galerija, o joje – iš šios seniūnijos kilusio Juozo Lebednyko (1947 08 20-2024 09 17) darbų paroda „Pražydę sodai“, kurioje rodomos žymaus menininko skulptūros ir pastelės. Garsus skulptorius seniai svajojo apie meno galeriją gimtinėje, bet nesulaukė jos atidarymo.
2024-ųjų Lietuvos kultūros sostine paskelbti Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, įsikūręs kone tarp Kauno ir Vilniaus.
Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. Apie kai kuriuos rašė ir „XXI amžius“. Šįkart išsamiau apie Lietuvos kultūros sostinės renginius pasakoja Kaišiadorių kultūros centro komunikacijos specialistė Asta SABONYTĖ-JANKAUSKIENĖ.