Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje birželio mėnesį aptarta daug temų, nemažai dėmesio skirta karo konfliktams pasaulyje ir ES plėtros iššūkiams, spaudos konferencijoje pristatytas ir Europos Komisijos (EK) planas „ReArm Europe“.
ŽEIMELIS. 525-ąsias įkūrimo metines minintis Šiaurės Lietuvos miestelis šiemet yra viena iš šalies mažosios kultūros sostinių. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje sekmadienį vyko atlaidai, kaip ir keliolikoje kitų šalies bažnyčių.
Jau aštuntus metus pildomas ir nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, fiksuojantis, kuo esame išskirtiniai. Šiemet sąvadą papildė keturi reiškiniai: margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, žvejyba Kuršių mariose ir Grūšlaukės Užgavėnės.
Į greta Druskininkų, Ratnyčioje, ant Ratnyčėlės upės įsikūrusią Tauro ir Aušros Česnulevičių sodybą kone kasdien užsuka į kurortą pasižvalgyti atvykusių svečių, dauguma atvyksta į šeimininkų organizuojamas „sūrias pamokas“, kuriose sukuria įdomių dirbinių iš druskos, susipažįsta su menininkų įkurtos „Druskos studijos“ ekspozicija.
Metus pradedant įprasta apžvelgti praėjusius. 2024-ieji buvo išskirtinai šilti, pasižymėjo rinkimų gausa. Ar jie buvo „dosnūs“ naujų išskirtinių pasiekimų. To pasiteiravome VšĮ „Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnybos“ vadovą Vytautą Navaitį.
Pernai vienas iš prestižinių Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimų – Vytauto Gedgaudo premija – už karo reportažus iš Ukrainos buvo paskirta Eldoradui Butrimui. Prieš tai žurnalistas 25 metus dirbo „Lietuvos ryto“ korespondentu Estijoje ir Lenkijoje. Rusijai užpuolus Ukrainą jau trejus metus…
Režisieriaus Lino Mikutos dokumentinė juosta „Gabrielius iš neprarastojo rojaus“, sostinėje užbaigusi kino festivalį „Scanorama“, pasakoja apie sunkią autizmo formą turintį vaikiną, gyvenantį su motina. Tačiau pasakojime akcentuojami ne tokio gyvenimo nesklandumai ir sunkumas, o priešingai – tyrumas, buvimas „neprarastame rojuje“.
Rudenį dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ ir po jos sekusioje „Scanoramoje“ parodytas ne vienas filmas apie karą Ukrainoje. „Scanoramos“ pagrindiniu laureatu tapo ukrainiečių režisierės Oksanos Karpovič dokumentinis filmas „Perimtas ryšys“.
Žaslių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laimutė Dekienė, pedagoginį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, gerai žinoma ne tik savo miestelio žmonėms ir Kaišiadoryse, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Ji yra „Enciklopedijos vaikams apie Lietuvą“ autorė, dažna viktorinų, intelektinių žaidimų dalyvė. Daug kas ją įsidėmėjo žaidime „Auksinis protas“. Su pedagoge kalbėjomės apie mokytojo specialybę, mokyklą ir mokinius, kūrybiškumą ir jo ugdymą, projektą „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“.
Viena baigiamųjų projekto „Kaišiadorys – 2024-ųjų Lietuvos kultūros sostinė“ programos dalių buvo Žaslių kultūros centre vykęs renginys „Virtuozų vitrina“: vieno žymiausių pasaulio pianisto Leopoldas Godovskio įkvėpti“.
690-ties metų sukaktį paminėjusiuose Dubingiuose, vienoje iš šalies mažųjų kultūros sostinių, maldos namai yra išskirtinai jauni – pastatyti tik 2012 metais. Kaip kažkada buvo rašyta žiniasklaidoje, miestelyje tarsi „iš dangaus nusileido nauja bažnyčia“, o šiemet apie Šv. Jurgio bažnyčią, jos istoriją, pasirodė ir knyga.
Nemažai šių metų „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ renginių vyko ne pačiame mieste, o ir šio rajono pakraštyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje „Senosios Gegužinės ūkis“.