Vasario sukaktys
Gruodžio sukaktys
1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…
Iš Lietuvos kariuomenės istorijos
11 23 – Lietuvos kariuomenės diena. 1918 11 23 Lietuvos valstybės premjeras Augustinas Voldemaras pasirašė pirmąjį įsakymą Apsaugos ministerijai, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas paskirtas I pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas Jurgis Kubilius patvirtintas Generalinio štabo viršininku.
1934 11 23 Kauno Karo muziejaus sodelyje garbingiausioje vietoje, priešais paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę buvo palaidoti Lietuvos Nežinomo kareivio palaikai.
Gruodžio sukaktys
1799 12 01 Vilniaus vyskupystėje įvestas Julijaus kalendorius.
1904 12 01 Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.
1919 12 01 atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė Prancūzijoje. Jos vadovu paskirtas lietuvių kilmės prancūziškai rašęs poetas Oskaras Milašius.
Lapkričio sukaktys
2019 11 22 Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje perlaidoti 1863–1864 m. sukilėliai. 1863 06–1864 03 Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui patvirtinus mirties bausmė pakariant arba sušaudant Lukiškių aikštėje Vilniuje buvo įvykdyta 21 asmeniui, tarp jų – dviem pagrindiniams Lietuvos sukilimo vadams –…
Lapkričio sukaktys
1919 11 11 Latvių kariuomenė pralaužė bermontininkų frontą prie Elėjos upės ir laimėjo kautynes su Geležine divizija. Pralaimėję Geležinė divizija ir Vokiečių legionas traukėsi Jelgavos link. 1944 11 11 VKP(b) CK nutarimu buvo sudarytas Lietuvos biuras – aukščiausia LTSR valdžia,…
Spalio sukaktys
1924 10 27 Klaipėdos krašto pirmuoju gubernatoriumi paskirtas Jonas Polovinskas-Budrys, vienas pagrindinių asmenybių siekiant įtvirtinti Klaipėdos krašte Lietuvos Respublikos suverenitetą.
1939 10 27 pasirašytas Lietuvos ir Sovietų Sąjungos susitarimas dėl sienos. Vilnius perduodamas Lietuvai, bet kartu Lietuvoje įkuriamos „raudonosios bazės“. Lietuvos kariuomenės I-ojo pėstininkų Gedimino pulko pagrindu sudaryta Vilniaus rinktinė, vadovaujama brigados generolo V. Vitkausko, suskirstyta į keturias voras, 9 val. sutelkta prie demarkacijos linijos skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto. Perpjovus užkardos pertvarą, sudeginamos demarkacijos linijos gairės, rinktinės vadas davė komandą: „Į Vilnių marš“. Prasidėjo žygis į Vilnių. Per karinę radijo stotį iš čia transliuotas reportažas. Iki smulkmenų numatytos žygio detalės, paruoštas tikslus iškilmingo vėliavos iškėlimo Gedimino kalne ceremonialas.
Spalio sukaktys
Spalio sukaktys
1884 10 01 Vašingtono konferencijoje įvestas juostinis Žemės laikas. Žemės paviršius padalintas į 24 valandines juostas. Pagrindinė (nulinė) juosta eina Londono Grinvičo astronominės observatorijos teritorija. Lietuvos juostinis laikas priklauso antrajai valandinei juostai ir žymimas: UTC+2 (UTC – pasaulinis koordinuotas laikas).
1914 10 01–03 dienomis Brukline (JAV) yvyko antras visuotinis Amerikos lietuvių seimas. Pirmasis įvyko 1906 m. Filadelfijoje.
Rugsėjo sukaktys
1893 09 02 Laibiškių vnk., Skapiškio vlsč., Rokiškio ap., gimė Stasys Pundzevičius, Lietuvos kariuomenės divizijos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 07 04 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. 1922 m.
Rugpjūčio sukaktys
1939 08 25 viešbutyje prie Gleivico Alfredas Helmutas Naujokas gavo telegramą: „Bobutė susirgo“. Tai buvo signalas: „Vokietija greitai puls Lenkiją. Būkite pasiruošę“. Tą pačią dieną 150 lenkiškai kalbančių vokiečių policininkų slapta perėjo sieną į Lenkiją, tačiau tuoj pat gavo komandą grįžti atgal – dar kažko trūko pasiruošiant užpuolimui. Operacija pravesta ypač slaptai – lenkų pasieniečiai nieko nepastebėjo.
1789 08 26 prancūzų Didžioji Revoliucija paskelbė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“. Karališkoji balta vėliava pakeista į trispalvę: raudona–balta–mėlyna, kuri asocijavosi su trimis revoliucijos šūkiais: „laisvė, lygybė, brolybė“. Vėliavos vienodo pločio juostos – visų šių vertybių lygybės idėja. Vienos spalvos uzurpacija kitos atžvilgiu reiškė demokratinių principų laužymą.