1880 11 01 Kazanėje, 13 mėnesių gyvenęs pas brolį Joną, mirė Antanas Juška, kunigas, lietuvių tautosakininkas ir žodynininkas. Kilęs iš žemaičių bajorų Juškevičių, pats save vadino Juška. Žemaičių tarmė buvusi Juškų gimtoji kalba. Mokėsi Kražių gimnazijoje ir Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Kun. A. Juškos nuopelnas yra lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam jis surankiojo apie 70 000 žodžių, iš jų nemažai tokių, kurių nebuvo ankstesniuose lietuvių kalbos žodynuose. Klebonaudamas Pušaloto, Alsėdžių ir Veliuonos parapijose, užrašė apie 7000 liaudies dainų ir apie 2000 jų melodijų.
1885 10 01 Balbieriškyje, Prienų r., gimė Mykolas Jeronimas Krupavičius, kunigas, prelatas. 1908 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, ją baigęs studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, ją baigęs 1917 m. paskirtas į Martyno Yčo gimnaziją kapelionu. Čia suorganizavo veiklų krikščionių demokratų sąjūdį. Tarybų valdžia jam paskyrė mirties bausmę už lietuvių kareivių organizavimą prieš bolševikus.
1435 09 01 LDK valdovams kovojant tarpusavy įvyko Pabaisko mūšis (10 km nuo Ukmergės prie Žirnojų ežero ir iš jo ištekančio Žirnojos upelio) tarp kunigaikščių Žygimanto Kęstutaičio (remiamo Lenkijos) ir Švitrigailos (remiamo Livonijos ordino). Švitrigaila ir Livonijos ordino magistras matė, kad pelkėta vieta kautynėms nepatogi ir ketino pasitraukti arčiau Ukmergės. Tuo metu Žygimanto sūnaus Mykolo pajėgos netikėtai įsiveržė į priešininkų voros vidurį ir sukėlė paniką.
1880 09 01 gimė kun. Balys Vėgėlė. Kunigu įšventintas 1904 11 07. Nuo 1927 metų klebonavo Vepriuose. Prasidėjus karui buvo nuvykęs į Skarulius. Čia bolševikai, kaltindami esą kažkas šovęs iš bažnyčios bokšto, sušaudė jį drauge su kunigu Stankevičiumi ir Vitkevičiumi. 2000 m. įrašytas į Lietuvos naujųjų kankinių martirologą.
1925 09 02 Petkeliškių k., Veiverių vlsč., Marijampolės ap., gimė Algirdas Bronislovas Šimanskis-Kirstukas, Algirdas, partizanas nuo 1945 02 08, Tauro apyg. Birutės rinktinės vadas. Žuvo 1948 11 03 Kajackų k., Kazlų Rūdos vlsč., Marijampolės ap. Kartu žuvo ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Žiogas, Arūnas. Partizanų palaikai niekinti Kazlų Rūdoje ir Veiveriuose, užkasti dabar sutvarkytame Veiverių „Skausmo kalnelyje“, Prienų r.
1920 08 01 Vencloviškių k., Čekiškės vls., Kauno aps., gimė Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas. Žuvo 1951 02 02 Endrikių k. apylinkėse, Šakių r.
1930 08 01 Matiešionyse, Nemajūnų vlsč., netoli Birštono, gimė ir užaugo Jonas Kazlauskas, įžymus mokslininkas, Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių kalbininkas.
1800 07 03 Šileliuose gimė Juozas Goštautas, tautinio išsivaduojamojo sąjūdžio veikėjas, 1830-1831 m. sukilimo dalyvis. Prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo Lietuvoje. Mirė 1871 m.
1895 07 03 Rietave gimė Antanas Kalvaitis, Lietuvos diplomatas. Jo tėvas buvo vargonininkas į Rietavą atvykęs iš Pajevonio. 1907 m. išvyko į Italiją, mokėsi muzikos San Reme bei Florencijoje, vėliau studijavo ekonomiką Friburge ir Barselonoje, teisę De Paulo universitete Čikagoje. Grįžęs į Kauną perėjo į diplomatinę tarnybą.
1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.
1940 06 02 Lietuvos UR ministras Juozas Urbšys įpareigojo Stasį Lozoraitį eiti Lietuvos diplomatinio šefo pareigas jei Lietuvą ištiktų katastrofa.
1940 06 04 praėjus keturioms dienoms po perduoto Pozdniakovui siūlymo (05 30), kad į Maskvą vyks Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys, gauta iš LR pasiuntinio Maskvoje dr. Natkaus telegrama, kad V. Molotovas nori kalbėtis ne su ministru Urbšiu, o su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku Merkiu.
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.
1985 05 03 Los Andžele, JAV, mirė Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į carinę Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tiekimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.
1990 m. kovo 10 dieną 22.30 val. baigus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmąjį posėdį, antrąjį posėdį nutarta pradėti 1990 m. kovo 11-ąją, 9 val. Iki kovo 11 d. 1 val. 30 min. vyko Sąjūdžio deputatų pasitarimas (dabartinėje Konstitucijos salėje), kuriame nutarta Lietuvos Nepriklausomą Valstybę atkurti tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Susitarta suderinti Akto tekstą taip, kad salėje dėl jo nekiltų klausimų.
