1950 06 04 Čikagoje mirė Kazys Grinius. 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1914–1919 m. su šeima gyveno Rusijoje. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Buvo Steigiamojo, I, II, III Seimų narys. VI ministrų kabineto (1920 06 19–1922 02 02) ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 06 07–1926 12 17). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gimė 1866 12 17 Selemos Būdos k., Marijampolės ap.
1940 06 02 Lietuvos UR ministras Juozas Urbšys įpareigojo Stasį Lozoraitį eiti Lietuvos diplomatinio šefo pareigas jei Lietuvą ištiktų katastrofa.
1940 06 04 praėjus keturioms dienoms po perduoto Pozdniakovui siūlymo (05 30), kad į Maskvą vyks Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys, gauta iš LR pasiuntinio Maskvoje dr. Natkaus telegrama, kad V. Molotovas nori kalbėtis ne su ministru Urbšiu, o su Lietuvos Respublikos Ministru pirmininku Merkiu.
Apie 1525 metus – Vakarų aukštaičių tarmės ruože (Jurbarkas – Ariogala – Tytuvėnai) gimė Baltramiejus Vilentas, lietuvių raštijos darbuotojas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, Martyno Mažvydo pusbrolis, jo darbų tęsėjas. Apie 1546–1549 (ar 1550) Prūsijos kunigaikščio Albrechto lėšomis studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Nuo 1553 m. – Karaliaučiaus Šv. Mikalojaus lietuviškos parapijos klebonas. Bendradarbiavo su M. Mažvydu, paveldėjo jo rankraščius. 1566 ir 1570 m. išleido 2 dalimis M. Mažvydo giesmyną „Gesmes Chriksczoniskas“, į kurį įdėjo ir savo verstų giesmių. Išvertė iš vokiečių kalbos M. Liuterio mažąjį katekizmą, į kurį įdėjo M. Mažvydo išplėstą vieną 1547 m. katekizmo dalį. Reikšmingiausias Vilento veikalas – „Evangelijos ir epistolos”. Vertė iš M. Liuterio vokiško teksto. Išliko tik 2 šio veikalo egzemplioriai: Vilniuje ir Giotingene. Mirė 1587 04 05 Karaliaučiuje.
1985 05 03 Los Andžele, JAV, mirė Stasys Raštikis, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras. Baigęs Dūkšto pradžios mokyklą ir Zarasų progimnaziją, 1915 m. stojo savanoriu į carinę Rusijos kariuomenę. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare, kovėsi Lietuvoje, Galicijoje, Rumunijoje, rusų-turkų fronte. 1917 m. baigė Tifliso (Tbilisio) karo mokyklą ir iki karo pabaigos liko Kaukazo fronte.1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą, įstojo į Kauno kunigų seminariją.
1945 04 02 Vokietijoje, Lauenburge (dab. Lenborkas, Lenkija) mirė Kazys Navakas, Lietuvos generolas. Tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1919 m. buvo Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių bataliono karininkas, antros kuopos vadas. Išvengęs tragedijos Čeremuškine grįžo į Lietuvą ir 1920 12 09 buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1921 05 23 – Kauno karo mokyklos dėstytojas. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1923-1925 m. studijavo Prahos karo intendantų akademijoje. Baigęs dirbo kariuomenės intendantu, kariuomenės tiekimo valdybos viršininku. 1937 02 16 jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 07 29 išleistas į atsargą, ūkininkavo savo ūkyje. 1944 08 18 stojo savanoriu į Tėvynės apsaugos rinktinę. Užblokavus pasitraukimo galimybę į Vakarus, liko Lenkijoje. Palaidotas ten pat. Gimė 1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap.
1990 m. kovo 10 dieną 22.30 val. baigus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (LTSR) Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmąjį posėdį, antrąjį posėdį nutarta pradėti 1990 m. kovo 11-ąją, 9 val. Iki kovo 11 d. 1 val. 30 min. vyko Sąjūdžio deputatų pasitarimas (dabartinėje Konstitucijos salėje), kuriame nutarta Lietuvos Nepriklausomą Valstybę atkurti tą pačią dieną, kovo 11-ąją. Susitarta suderinti Akto tekstą taip, kad salėje dėl jo nekiltų klausimų.
1885 03 02 Vilniuje mirė Jonas Kazimieras Vilčinskis, gydytojas, kultūros istorikas. Visą savo turtą paaukojo albumų leidybai. Žymiausias jo darbas – „Vilniaus albumas“. 1860 m. baigė leisti dar vieną albumą – „Atsiminimai apie Polesę, Volynę ir Lietuvą“. Palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje. Gimė 1806 02 26 Jasėnuose, Utenos r.
1890 02 01 Bukončių k., Mažeikių r., gimė Povilas Plechavičius, Lietuvos kariuomenės karininkas, generolas leitenantas. Dalyvavo I Pasauliniame kare, Pilietinio karo Rusijoje metu kovojo su bolševikais. 1918 m. grįžo į Lietuvą, organizavo partizanų būrius. 1918 11 15 paskirtas Sedos apsaugos vadu., pertvarkė Žemaičių partizanų rinktinę į savanorių dalinius. 11 23 įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 02 18 paskirtas Sedos, lapkritį – laikinai Mažeikių komendantu.
1890 01 01 Puskepurių k., Šunskų vlsč., Marijampolės ap., gimė Juozas Papečkys. Jau mokydamasis Marijampolės gimnazijoje už tautinę-patriotinę veiklą buvo teistas ir kalintas Kalvarijos kalėjime. 1916 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Maskvos karo mokyklą. Po revoliucijos mobilizuotas į Denikino armiją. 1919 m. grįžo į Lietuvą ir stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.
1894 12 09 Vilkiškių k., Pumpėnų vlsč., Panevėžio ap., gimė Kazys Navakas, Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas (1937). 1916 m. baigęs Tomsko technologijos institutą mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigė Vladimiro karo mokyklą Petrograde. 1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo…