KRIŪKAI–PAEŽERĖLIAI. Vasario 13 dieną čia vykusiame Lietuvos Valstybės atkūrimo Vasario 16-osios dienos minėjime dalyvavo Lietuvos teisingumo ministras Rimantas Mockus, Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius, Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro, Kriūkų bendruomenės atstovai ir kiti…
VILNIUS. Vasario 8 dieną Signatarų rūmuose menotyrininkei, dailės istorikei Giedrei Jankevičiūtei ir žurnalistui Jonui Malinauskui buvo įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Ši premija jiems yra skirta už Lozoraičių šeimos įdirbio žmonėms pristatymą.
DOTNUVA–AKADEMIJA. Sausio 22 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriaus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai susirinkę prie Klaipėdos atvadavimo paminklo prisiminė garbingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės istoriją.
Sausio 12 dieną Ukmergėje ir rajone paminėtos Vyčio apygardos partizanų žūties Lėno miške 80-osios metinės. Ta proga minėjimo dalyviai Ukmergėje pirmiausiai susirinko prie paminklo pirmajam Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui plk. Juozui Krikštaponiui (1912-1945), sugiedojo Lietuvos himną, uždegė žvakutes.
KAUNAS. Sausio 15 dieną prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869–1946) memorialinės lentos Balio Sruogos gatvėje netoli 21-ojo namo vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.
VILNIUS. Sausio 13-osios rytą Žirmūnų gimnazijoje vyko tradicinis Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir nuotraukų parodos „I-asis gusarų/husarų pulkas (1919–1940)“ pristatymas. Gimnazijos languose ir kieme sužibo žvakutės. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių (1003-osios) kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ ir tyloje prisiminti tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Vėliau jis pristatė savo istorinės atminties įžvalgas apie Lietuvos laisvę bei jos apsaugą ir visus pakvietė stoti į Lietuvos šaulių sąjungos gretas.
Spalio pabaigoje grupė kauniečių lankėsi Šveicarijoje.
Spalio 26 dieną Siono mieste vyko susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomene. Svečiams iš Lietuvos buvo surengta ekskursija po Siono senamiestį, o Siono Dievo Motinos bazilikoje šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas ir Kauno kunigai: Kunigų seminarijos rektorius Liutauras Vilėniškis, Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas teol. lic. Evaldas Vitulskis bei vikaras Ramutis Janšauskas.
Šiemet, rugpjūčio 10 dieną, sukako 150 metų, kai gimė pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas Antanas Smetona (1874-1944). Prisiminkime A. Smetonos ir kitų garsių lietuvių gyvenimo detales Mintaujoje (dabar Jelgava), Latvijoje.
KAUNAS. Lapkričio 29 dieną, minint 130-ąsias Pasaulio Tautų Teisuolės, gydytojos oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės gimimo metines, ant poliklinikos (šiuo metu tai Kauno miesto poliklinikos Centro padalinys), kurioje ji dirbo gydytoja, pastato, A. Mickevičiaus g. 4, Kauno žydų bendruomenės atstovas Gercas Žakas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos pirmininkas Jonas Markauskas atidengė atminimo lentą (autorius skulptorius Gediminas Pašvenskas).
KAUNAS. Rugsėjo 5 dieną Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje paminėtas antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgametis „Vatikano radijo“ lietuvių redakcijos vadovas, kovotojas už religijos laisvę Lietuvoje, mons. Vytautas Kazlauskas (1919 09 05– 1944 04 05–2008 09 26). Tą dieną sukako 105 metai nuo jo gimimo. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius kartu su kan., teol. lic. doc. dr. Robertu Pukeniu.
Grupė kauniečių neseniai lankėsi Lenkijoje, Lichene ir Torunėje. Didžiausią įspūdį paliko Licheno Švč. Dievo Motinos bazilika – pati didžiausia Lenkijos šventovė, septintoji pagal dydį Europoje ir vienuoliktoji – pasaulyje. Šventovės statyba truko apie 10 metų už aukas, kurias surinko viso…
DRUSKININKAI. Spalio 5 dieną Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, atidengtas atminimo ženklas „Krėslas–kėdė“, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura), politiniam kaliniui, vertėjui Antanui Dambrauskui (1911–1995). Renginyje dalyvavo A. Dambrausko artimieji, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) atstovai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos atstovai, VDU dėstytojai, mokytojai, bendruomenininkai, miestiečiai bei svečiai.