Lapkričio 23 dieną prasmingai paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Šakių rajone, Endrikių kaime, buvo pašventintas naujai pastatytas atminimo ženklas žuvusiems partizanams, žygiuota partizanų keliais. Šio renginio sumanytojai – Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-osios šaulių kuopa ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialas.
Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių Vokietijos karui su Sovietų Sąjunga, tik nedideliam žydų skaičiui pavyko evakuotis į Sovietų Sąjungos gilumą. Lietuvių sukilėliai 1941 m. birželio 23 d. kovojo su besitraukiančiais raudonarmiečiais, o birželio 24 d. jau visiškai kontroliavo miestą. Kaune sukilimas baigėsi 1941 m. birželio 25 d., kai į miestą į įžengė Šiaurės armijų grupės (generolas feldmaršalas Vilhelmas Riteris fon Lėbas (Wilhelm Ritter von Leeb)) 16-osios armijos (vadas generolas pulkininkas Ernstas Vilhelmas Bernhardas Bušas (Ernst Wilhelm Bernhard Busch)) ginkluotosios pajėgos.
KAUNAS. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) būstinėje pristatyta visuomenininko, prof. Aleksandro Vitkaus nauja knyga ,,Ulmo byla: Nacių masinės žydų žudynės Lietuvoje 1941 metais“. Autorius yra išleidęs keletą knygų Holokausto tema, tyrinėjo žydų istoriją Žemaitijoje, Sūduvoje. Kruopščiai archyvuose studijavo…
Savo kompiuteryje atsitiktinai aptikau vieną Sąjūdžio laikų dokumentą – apie bene vienintelį, pirmąjį ir paskutinį Vilniuje 1989 metais viešai paminėtą Pavergtųjų tautų savaitę.
VILNIUS. Lapkričio 25 dieną Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, vyko paminklo pašventinimo iškilmė prieš metus čia Amžinojo poilsio atgulusiam Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui. Iškilmingoje paminklo pašventimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
2024 – uosius Seimas paskelbė atmintinais diplomatų Lozoraičių – Stasio (vyresniojo), Kazio ir Stasio (jaunesniojo) – metais. Žurnalisto Virginijaus Savukyno pasakojimas LTV laidoje „Istorijos detektyvai“ šių metų kovą apie šią lietuvių intelektualų dinastija paskatino ir mane kai ką prisiminti.
Šia istorija susidomėjau, kai dabar Trakuose gyvenantis žinomas chirurgas, medicinos mokslų daktaras Tadas Ivanauskas parodė pluoštą senų dokumentų kopijų.
SKUODAS. Lapkričio 14 dieną Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešojoje bibliotekoje vyko konferencija, skirta Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui paminėti ir Lietuvos Vietinės rinktinės įkūrėjui Povilui Plechavičiui atminti.
Prieš 195-erius metus, lapkričio 9 dieną, Plėgų kaime, Lukšių vlsč. (dab. Šakių r.), gimė kunigas, religinių raštų leidėjas, knygnešys Martynas Sederevičius (1829 11 09–1858 11 27–1907 03 07). Džiugu, kad krašto šviesuolis neužmirštas tėviškėje – Lukšiuose bei jo klebonavimo ir palaidojimo vietoje – Sudarge (Šakių r.).
Kaip jau skelbėme, spalio 29 dieną mus netikėtai paliko tėvas marijonas kunigas Kęstutis Kazimieras Brilius (1954 12 29–1980 12 08–2024 10 29). Dalinamės jo pasakojimu apie kunigystės ir vienuolystės kelią, kurį jis yra sakęs „Marijos radijo“ laidoje.