A†A g. kan. jubil. Bernardas TALAIŠIS
Netektys
A†A g. kan. jubil. Bernardas TALAIŠIS
(1928 12 31-1952 09 21-2025 05 28)
Gegužės 28 d. mirė Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos rezidentas, jubiliatas, garbės kanauninkas Bernardas Talaišis.
A†A Vilius Kiškis-Zajančkauskas
Netektys
A†A Vilius Kiškis-Zajančkauskas
(1960 04 03-1987 05 31-2025 05 20)
Gegužės 20 d. Vilniuje mirė Kaišiadorių vyskupijos kunigas Vilius Kiškis-Zajančkauskas. Jis gimė 1960 m. balandžio 3 d. Inturkės parapijoje, Molėtų r. Mokėsi Kuolakasių pagrindinėje mokykloje ir Vilniaus miesto 33 profesinėje technikos mokykloje, kur įgijo autošaltkalvio specialybę.
Kauno geto žydai Štuthofo koncentracijos stovykloje
Istorijos vingiai
Dr. Arūnas Bubnys
Štuthofo (Stutthof) koncentracijos stovykla – viena žiauriausių hitlerinių koncentracijos stovyklų. Apie ją žinome iš šiame „mirties fabrike“ kalėjusių žmonių knygų1, atsiminimų publikacijų, plačiajai visuomenei skirtų istorikų straipsnių2.
„Ar visą padariau, ką Dievas norėjo…“
Atmintis
Lidija Veličkaitė
Monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas balandžio 15 dieną prasidėjo Lietuvos Respublikos (LR) Seime, jam skirtos parodos atidarymu Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.
„Vargas gimdo galiūnus, tiesa juos padaro laisvus“
Atmintis
Prisimenant tremtinį, rezistencijos dalyvį, „45 pabaltijiečių“ memorandumo signatarą Alfonsą Andriukaitį
Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas 1941 m. birželio 14–19 dienomis
Istorijos vingiai
Okupacinio režimo priešu laikytas kiekvienas nepriklausomoje Lietuvoje politinį ar visuomeninį aktyvumą rodęs Lietuvos pilietis
1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją.
Kunigas turi būti ne tobulas, bet patikimas
„Šiandien yra didelio džiaugsmo diena Bažnyčiai ir kiekvienam iš jūsų“, – kreipėsi popiežius Leonas XIV į jaunus vyrus, kuriems buvo suteikti kunigystės šventimai. Vienuolika naujų kunigų Romos vyskupijai Popiežius įšventino per Mišias šeštadienio, gegužės 31-osios, rytą aukotas Šv. Petro bazilikoje.
Mes esame Dievo tauta, sakė Popiežius, tęsdamas Mišių homiliją. Antrasis Vatikano susirinkimas atgaivino šį suvokimą. Viešpaties pašaukimą priėmę nauji kunigai yra pirmieji liudytojai, jog Dievas nepavargsta telkti savo vaikų, kad ir kokie skirtingi jie būtų.
Šeima – privilegijuota vieta susitikti su Jėzumi
Santuoka yra ne idealas, o tikrosios meilės tarp vyro ir moters taisyklė – pilnutinės, ištikimos ir vaisingos meilės, – patikino popiežius Leonas XIV birželio 1-osios rytą Mišių homilijoje kreipdamasis į Šeimų, vaikų, senelių ir pagyvenusių žmonių jubiliejaus dalyvius.
Leonas drąsino sutuoktinius savo vaikams būti nuoseklumo pavyzdžiais – elgtis taip, kaip norėtų, kad jie elgtųsi – per paklusnumą ugdyti būti laisvais, visuomet siekti pamatyti juose esantį gėrį ir būdus, kaip jį ugdyti.
Apie knygnešius ir knygnešystę
ANYKŠČIAI. Knygų mėgėjų klubas „Knyginyčia“ pakvietė klubo narius ir anykštėnus, besidominčius krašto istorija, prisiminti ir pagerbti knygnešių atminimą Liudvikos ir Stanislovo viešosios bibliotekos salėje. Knygnešių veikla ypač svarbi Viešajai bibliotekai, nes ji pavadinta rašytojos Liudvikos ir jos vyro bibliofilo Stanislovo…
Dėl tėvo Stanislovo Dobrovolskio ryšių su KGB
Dr. Regina Laukaitytė
Viešojoje erdvėje tęsiantis svarstymams dėl tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFM Cap. (1918 09 29–1944 03 25–2005 06 23) bendradarbiavimo su saugumu, peržiūrėjau Kėdainių rajono KGB skyriaus bylas Lietuvos ypatingajame archyve. To skyriaus darbuotojai organizavo jo sekimą, kūrė verbavimo ir įtakos jaunimui bei inteligentams neutralizavimo planus.
70 metų namuose saugotas dienoraštis – išskirtinis tremties Igarkoje liudijimas
Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijantį straipsnį. Autorius jį rašė trejus metus be perstojo, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir net menkas smulkmenas, todėl beveik trijuose šimtuose puslapių…
Prisimenant Kalantines: iš kartos į kartą rusenančiose laisvės kovų liepsnose
Leonardas Augustis,
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyriaus muziejininkas
Didesnė laiko distancija neretai leidžia pažvelgti į įvykius giliau ir įvairiapusiškiau nei vakarykštėmis iš arti įvykius stebėjusiomis akimis, daugiausiai vertinančiomis emociniu pagrindu. Juolab, kai tų įvykių atgarsiai du dešimtmečius buvo bandomi slopinti ir transformuoti į sovietinei ideologijai bei šio režimo struktūroms reikalingą pasakojimą, o vėliau šią užslopintą atmintį reikėjo tarsi vėl iš naujo atgaivinti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.