Prasmingos veiklos sukaktis

PATAŠINĖ. Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais, fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais. Viena iš Patašinės šviesuomenės sielų – Rima Spūdienė. Gimusi, užaugusi ir gyvenanti Patašinėje, visų, ją pažįstančių, vadinama tiesiog Rimute,…

Leukemija vaikams: sunkus, bet įveikiamas kelias

Jurgita Juozaitytė-Markevičienė

Santaros klinikos pradėjo informacinį projektą „Gyvenimas po ligos“. Dalinsimės ne tik pasveikusiųjų istorijomis – kaip jie jaučiasi įveikę ligą ir sugrįžę į kasdienybę, bet ir pasakosime apie vaikus, kurie vis dar kovoja su liga, bei jų artimųjų išgyvenimus. 

Gyvenimas, padalintas šeimai, gyventojų saugai ir sportui

Priešgaisrinėje apsaugoje dirba nepaprasti žmonės. Vienas iš jų – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Rūtenis Lapė. Jis taip pat ir kyokushin karatė entuziastas ir treneris, bėgikas, keturių vaikų tėvas. Beje, tarnyboje jis jau per 30 metų. Kelerius pirmuosius metus jis dirbo ugniagesių komandoje pamainos viršininku, o dabar jau apie 30 – priešgaisrinėje priežiūroje. 

Gavėnios meditacijos Vatikane

Vatikane vykusias tradicines Gavėnios penktadienių meditacijas parengė popiežiaus namų pamokslininkas tėvas Robertas Pasolinis (Roberto Pasolini) OFM Cap. Jo meditacijų Pauliaus VI audiencijų salėje klausėsi Romos kurijos vadovai ir darbuotojai; interneto ryšiu iš ligoninės jas sekė ir popiežius Pranciškus. Skirtingai negu kitais metais, kai meditacijos būdavo skiriamos Romos kurijos ir Vatikano valstybės institucijų vadovams, šiais metais jų galėjo pasiklausyti kiekvienas, kas norėjo. Pauliaus VI salė gali sutalpinti 6 tūkst. žmonių. 

Kalėjęs dėl tikėjimo

Atmintis

Kovo 24 dieną mirė neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys ats. viršila Romas Žemaitis (1966 06 07–2025 03 24).

Lietuvos prezidentas padėkojo popiežiui Pranciškui

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kovo pradžioje su vizitu lankęsi Vatikane ir Romoje, parašė padėkos laišką popiežiui Pranciškui. Prezidentas ir pirmoji ponia padėkojo Popiežiui už tai, kad 2025 metų Jubiliejui jis pasirinko šūkį Vilties piligrimai.

Popiežiaus padėka Lietuvos piligrimams

Popiežius Pranciškus parašė laišką Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui ir padėkojo Romoje kovo pradžioje besilankiusiems piligrimams iš Lietuvos už jų paaukotą pinigų sumą, skirtą Popiežiaus vykdomiems gailestingumo darbams.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti jums ir visai lietuvių bendruomenei už man perduotą auką, skirtą gailestingumo darbams, – rašo Pranciškus. – Dėkoju už man parodytą dvasinį artumą ir jūsų dėmesingumą vargs­tan­tie­siems. Linkiu, kad ir toliau išgyventumėte šiuos jubiliejinius metus, nauju būdu patirdami Dievo gailestingumą. Prašau melstis už mane, o aš melsiuosi už jus. Meldžiu Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir šventojo Kazimiero užtarimo ir iš visos širdies teikiu tėvišką palaiminimą, skirdamas jį visai lietuvių tautai.“

A†A kun. Raimundas Macidulskas 

Netektis

A†A kun. Raimundas Macidulskas 

(1968 06 08–1993 05 30–2025 03 17)

Kovo 17 dieną mirė sunkiai sirgęs Turgelių, Tabariškių ir Akmenynės parapijų klebonas kun. Raimundas Macidulskas. Jis gimė 1968 m. birželio 8 d. Vilniuje. Augo tikinčioje šeimoje, nuo mažens uoliai lankė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, patarnavo šv. Mišiose ir jau mokydamasis vidurinėje mokykloje rimtai svarstė apie kunigo pašaukimą.

Gimtinėje pristatyta pomirtinė Alfo Pakėno publicistikos knyga 

Rasa Griškevičienė „Užtikau ją parugėj, prie seno griovio. Gulėjo, pasitiesusi gėlėtą chalatą ir sklaidė kažkur matytą knygą. Kai pastebėjo mane, pakilo, perbraukė padūmavusius plaukus ir, ištiesusi rankas, šaukė artyn. Priėjęs išbučiavau akis, paleistus plaukus, veidą... O paskui skaitėm abu. Buvo…

Rasti Lietuvos partizanų dokumentai

Istorijos vingiai

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pranešė, kad prasidėjęs pavasaris atnešė gerų žinių – kovo 15 dieną rasti Lietuvos partizanų dokumentai. Į ritinėlį susukti ir į artilerijos sviedinio tūtą sudėti dokumentai rasti Raseinių rajone, buvusio Paserbenčio kaimo teritorijoje, šalia dabartinio Pašaltuonio III kaimo. Tūta su dokumentais buvo paslėpta po žeme, maždaug 20–30 cm gylyje.

Radinį aptikęs Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karys Rokas Krencius dokumentų ritinėlį perdavė VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ vadovui dr. Linui Kvizikevičiui, o šis jį perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui.

Partizanų ir sukilėlių keliais

Kovo 9 dieną grupė Panevėžio žygeivių lankėsi Mitkų kaime, Paįstrio sen., Panevėžio r. Pravažiavus Puodžiūnėlius, sustota netoli Puodžiūnų, eglyne vadinamoje vietoje. Medžių apsuptyje, šalia kelio iš Puodžiūnų į Mitkus, stovi lauko akmuo, ant kurio dabar nebėra lentos su buvusiu užrašu.