Praėjusių metų vasara paliko neišdildomų įspūdžių: Ilguvos (Šakių r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnytėlėje atidengta po keliais dažų sluoksniais slypėjusi XIX amžiaus antroje pusėje nežinomo profesionalaus dailininko tapyta freska biblinių pasakojimų tema „Jėzus alyvų kalne“.
Eiti pro Šventąsias duris reiškia išsivaduoti nuo visų mūsų naštų, sako kardinolas Džiovanis Batista Re (Giovanni Battista Re). Iš šiaurės Italijos Borno miestelio kilusiam kardinolų kolegijos dekanui sausio 30 dieną sukanka 91 metai. Svarbiausias Bažnyčios kardinolas septintąjį kartą švenčia Jubiliejaus metus. Kardinolą pakalbino Italijos katalikų laikraštis „Avvenire“.
Europoje ir visame pasaulyje tirpstantys ledynai keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir valstybių sienas. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto mokslininkai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna nagrinėja, kaip šis tirpimas stebimas iš kosmoso.
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) neseniai du kartus reagavo į situaciją Sirijoje, išreikšdama paramą Sirijos krikščionims, užtikrindama, kad jie yra matomi.
Hayat Tahrir al-Sham (HTS), kuriai vadovauja Ahmedas al Šara Al Džolanis (Ahmed al Sharaa Al Jolani), pradėjus pergalingą žygį ir gruodžio pirmomis dienomis užėmus, daug kam netikėtai, Alepo miestą, COMECE pasiuntė laišką, kuriuo kreipėsi ne vien į lotynų, maronitų, chaldėjų apeigų katalikų, bet ir į kitų krikščioniškų bendruomenių – armėnų, graikų melkitų, sirų stačiatikius – ganytojus.
Pranciškonų Šventosios Žemės kustodijos vikaras kunigas Ibrahimas Faltas lankėsi Sirijoje. Gruodžio 31 dieną jis susitiko su naujuoju Sirijos vadovu Ahmedu al Šara Al Džolaniu (Ahmed al Sharaa Al Jolani). Apie pokalbį su neseniai valdžią perėmusiu lyderiu Pranciškonų kustodijos vadovo pavaduotojas pasakojo Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano“ puslapiuose.
Pakeliui iš Kauno į Prienus, pravažiavęs garsų atlaidais Išlaužą, Šaltupio kaime atsiremi į turistinės sodybos vartus – Prienų gatvė nr. 13. Nuo 2024 metų spalio 5 d. ši sodyba tapo istorine – sodybos šeimininkai Raimondas ir Gintarė Puišiai čia sušaukė Lietuvos klojimo teatrų XXXV krivūlę.
Sovietmečio rezistentas, politinis kalinys, 45-ių pabaltijiečių memorandumo kūrėjas ir signataras, Lietuvos Laisvės lygos narys, kunigas pranciškonas, 2024 metų Laisvės premijos laureatas
Lietuvai minint 34-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, Tautinių mažumų departamentas prisiminė visų Lietuvos tautų indėlį kovoje už mūsų šalies laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, estų, latvių, azerbaidžaniečių, armėnų, rumunų, totorių, karaimų, žydų ir kitų tautybių Lietuvos žmonės aktyviai dalyvavo mūsų šalies kovoje kelyje į nepriklausomybę.
Įvairių tautybių Lietuvos gyventojai ne tik saugojo laisvės žodį prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, bet ir kita veikla prisidėjo prie išsilaisvinimo. Tautinių bendrijų nariai aiškiai rėmė Sąjūdžio judėjimą, savo palaikymą rodė rašydami atsišaukimus į laikraščius, dalyvaudami daugiatūkstantiniuose mitinguose, neleisdami Kremliaus propagandai skleisti melagingo naratyvo apie vietinių tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista. Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1879 m. gruodžio 25 d., Šv. Kalėdų dieną, Jono Aleksos (1854–1940) ir Uršulės Onos Kulbokaitės-Aleksienės (1854–1893) šeimoje, Obelupių kaime, Vilkaviškio apskrityje, Suvalkų gubernijoje (priklausė Rusijos imperijai, dabar Vilkaviškio rajono savivaldybė), gimė pirmasis sūnus Jonas Pranas Aleksa.
Prieš 95 metus, 1930 m. sausio 1 d., Vilkaviškio apskrities Žaliosios valsčiaus Šūklių kaime, gimė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Gintautas Iešmantas.
Punskas. Gruodžio 7 dieną Lenkijoje, Punsko valsčiaus svetainėje, vyko „Aušros“ leidyklos surengta konferencija „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas). Tai – istorijos paveldo metraštis. Šiemet išleistas jau 16-asis tomas. Jį sudaro dvi dalys – dvi solidžios mokslinės knygos.