Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Edvardo Čapskio knygą „Sibiriečio atsiminimai“. „Aristokrato, dvarininko, 1863– 1864 metų sukilimo dalyvio, išgyvenusio Sibiro katorgą, grafo Edvardo Huteno-Čapskio (1819–1888) atsiminimai nukelia į vieną sudėtingiausių devynioliktojo amžiaus Lietuvos istorijos laikotarpių,…
Istorikė, paveldosaugininkė Rūta Trimonienė Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekai dovanojo 80 savo senelio, tarpukario Lietuvos karininko Medardo Vasiliausko (1910–1944) darytų nuotraukų. Jose – 1930–1940 metais užfiksuoti įvairūs paveldo objektai: Gelgaudiškio, Jurbarko, Paežerių, Bervederio, Kaimelio ir kiti dvarai, Raudonės, Klaipėdos, Plokščių…
Siekiant kruopščiai ir išsamiai analizuoti pokario pasipriešinimo kovose žuvusių Lietuvos gyventojų DNR mėginius, kuriuos renka ir neribotą laiką ketina saugoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), šios institucijos Paieškų ir identifikavimo skyriaus ekspertai bendradarbiaus su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Federaliniu tyrimų biuru (FTB). Tokia galimybė atsirado Centrui pasirašius teisinį susitarimą su FTB. Centras nuoširdžiai dėkoja JAV ambasados Lietuvoje diplomatams, be kurių pagalbos pasiekti tokio rezultato būtų buvę labai sunku, o greičiausiai ir neįmanoma.
MOSĖDIS. Šv. arkangelo Mykolo parapijoje Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės) atlaidai prasidėjo nuo ryto 10 valandos Kalvarijų kalnų giedojimu prie šventoriaus koplyčių. Vidudienį šv. Mišių aukai bažnyčioje vadovavo ir homiliją sakė Telšių Katedros administratorius kan. teol. lic. Vygintas Gudeliūnas. Vyko šventiška Švč. Sakramento procesija. Altorių papuošė nuostabiai sukomponuotos puokštės iš naujojo derliaus javų, linų ir kitos augmenijos. Puokštes su meile ir išmone rišo Irutė Mockuvienė, Daiva Kuskienė, Nijolė Kalendrienė, talkino kitos moterys.
SUTKAI. Šio bažnytkaimio šiandien negali pavadinti tuštėjančiu. Nors kaime gali suskaičiuoti maždaug dešimt sodybų, čia gyvenantys žmonės, drąsiai galima teigti, daro stebuklus: naujam gyvenimui prikelia nebaigtą įrengti jau prieš 20 metų pastatytą mūrinę bažnyčią, dažo kapinių kryžius, tvorą. Tiesa, tam yra ir priežastis – rugpjūčio 25 dieną vyks medinės Sutkų Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos bažnyčios 200 metų jubiliejus ir tradiciniai Šv. Roko atlaidai.
ŠILAINIAI. Rugpjūčio 11 dieną Šv. Dvasios parapijos tikintieji šventė Kristaus Atsimainymo atlaidus. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Jis pasidžiaugė, kad vėl gali pabendrauti su taip artima bendruomene, nes būtent jis prieš septynerius metus konsekravo šią bažnyčią. Homilijoje arkivyskupas atkreipė tikinčiųjų dėmesį į Jėzaus asmenį, kuris yra ne tik žmogus, bet ir Dievo Sūnus. Jėzus mums spinduliuoja savo išore, bet Jo šviesa sklinda iš vidaus, kurią ir mes gauname Krikšto metu. Kiekvieną kartą susirinkę į Jėzui skirtą šventę dalinamės vieni su kitais Jėzaus mums dovanotomis malonėmis, bet to yra maža.
MITKAIČIAI. Kaimo bendruomenė tradiciškai ruošė augalus ir Žolinės atlaidams Mitkaičių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventorių papuošė augalų kilimu. Darbštūs mitkaitiškiai jau dešimtmetį stebina bendruomeniškumu, atsidavimu savo šaknims, gimtam kaimui, tam, kas artima, gyva, kas natūralu, iš gamtos. Jie kasmet sukuria vis kitokius, savitus augalų raštais, formomis, medžiagiškumu, faktūra, spalvomis išsiskiriančius kilimus.
LĖLAIČIAI. Žolinės išvakarėse Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius aplankė Lėlaičių Šv. Roko koplyčią, kuri yra Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos teritorijoje. Pastaraisiais metais koplyčia buvo Mažeikių rajono savivaldybės, AB „Orlen Lietuva“ bei kitų rėmėjų lėšomis suremontuota. Į koplyčią netilpę žmonės galėjo lauke per televizorių dalyvauti šv. Mišiose. Pamaldų pradžioje vyskupas pašventino žolynus, naujai įrengtą altorių bei atnaujintą koplyčią.
PAGĖGIAI. Šv. Kryžiaus parapijoje klebonas kun. relig. m. mgr. Kazys Žutautas tarnavo aštuonerius metus. Parapijos tikintieji šiemet prisiminė svarbias jo datas: klebono gražų gimtadienį (45!) ir kunigystės šventimų 20-metį (2004 08 01). Linksmai nusiteikę bažnyčios choristai linkėjo, kad Dievo gailestingumas ir Dievo palaima lydėtų kiekvieną dieną, o sielos ramybė bei džiaugsmas būtų pastovūs gyvenimo palydovai. Linkėta stiprybės ir išminties, kad jų klebonas visados rastų tinkamus žodžius ir darbus, uždegančius žmonėse viltį ir ramybę.
SKUODAS. Švč. Trejybės bažnyčioje vyko paskutiniai vasarą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai, liaudyje vadinami Žoline. Tai pati šviesiausia ir džiaugsmingiausia vasaros palydėtuvių šventė, kai Marijos ir pagrindinis altorius skendi spalvingoje laukų, pievų ir darželių gėlių, o šįkart saulėgrąžų ir senovinių geltonų jurginų žiedų jūroje, o visa bažnyčia pražysta tikinčiųjų rankose laikomomis žolynų puokštelėmis.
3 – Šv. Grigalius Didysis, popiežius, Bažnyčios mokytojas (540–604), palikęs sėkmingą politinę karjerą, tapo vienuoliu benediktinu. 590 m. išrenkamas popiežiumi. Grigalius I pirmasis pradėjo vartoti titulą „Dievo tarnų tarnas“ (lot. Servus servorum Dei), kurį popiežiai tebevartoja iki šiol. Reformavo bažnytinį giedojimą, kuris jo garbei vadinamas grigališkuoju. Grigalius yra vienas iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios mokytojų. Bažnyčią valdė kaip tikras ganytojas, visokiais būdais padėdamas vargšams, puoselėdamas vienuolinį gyvenimą, visur stiprindamas tikėjimą.
8 – Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinė). Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Nuo VII a. rugsėjo 8 d. Romoje švenčiama Marijos gimimo diena, nuo XI a. – jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Marijos Gimimo šventė su Viešpaties (gruodžio 25 d.) ir Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimimo dienomis yra vienintelės Romos kalendoriuje „gimimo“ šventės.
Rugpjūčio 15 dieną šventėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, kad sustiprintume tikėjimą ir viltį, jog mūsų visų galutinis tikslas – pasiekti tai, ką pirma mūsų pasiekė Dievo Motina. Ji pirma mūsų ėjo keliu, vedančiu į laimingą amžinybę, į kurią visi esame pašaukti. Švenčiausioji Mergelė, skirtingai negu visi žmonės, gimė laisva nuo gimtosios nuodėmės, kad per ją galėtų įsikūnyti Dievo Sūnus. Panašiai ir po mirties jai buvo suteikta ypatinga privilegija – ji buvo paimta į savo Sūnaus šlovę neturėdama laukti visų mirusiųjų priskėlimo. Tikėjimas, kad Kristus nepaliko savo motinos kūno žemėje, bet padarė jį panašų į savo prisikėlusį kūną ir pasiėmė į dangų, Bažnyčioje buvo išpažįstamas nuo pirmųjų amžių, tačiau oficialia Bažnyčios tikėjimo dogma jis tapo tik 1950 metais.