GARGŽDAI. Lapkričio 9 dieną Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje švęstos trys sukaktys. Anot Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus, pirmiausia švenčiame Bažnyčios paskelbtus Jubiliejaus metus; po to – švenčiame daug metų Gargžduose tarnaujančio kunigo kan. Jono Paulausko jubiliejinį 75-ąjį gimtadienį, o trečioji proga – tai parapijos vikaro kun. Dovydo Pauliko 35-asis gimtadienis.
Keliolika pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų Julė Poviliūnaitė-Kilčiauskienė buvo žinoma katalikiškos spaudos žurnalistė, ypač „XXI amžiaus“ skaitytojams.
Vartydamas lenkų kalba parašytą „Lietuvių kultūros žodyną“ (Mieczysław Jackiewicz, „Leksykon kultury litewskiej“, Warszawa, 2005, p. 85–86), kurio autorius iš Vilniaus krašto kilęs Mečislovas Jackevičius, užtikau įdomų faktą apie lietuvių poeto, dramaturgo, kritiko ir visuomenės veikėjo Liudo Giros (1884–1946) kilmę.
Pasirodo, jo motina buvo lenkė, bajoraitė Sobolevska, o tėvas vokietis, Vilniaus pašto tarnautojas A. Šmitas (A. Schmidt). Liudas Gira buvo auginamas Vilniaus Katedros vargonininko K. Giro-Sirijos (Konstanty Giro-Syryjski) šeimoje, o po įtėvio mirties – Stakliškėse, pas kleboną kunigą Vincentą Butvydą, kuris jį auklėjo lietuviška dvasia.
Lapkričio 2 dieną, per Vėlines, istoriko Eugenijaus Peikštenio iniciatyva grupelė žmonių susirinko prie buvusio Lukiškių kalėjimo aptvėrimo sienos Lukiškių skersgatvyje 6. Atvykusiems Meilė ir Eugenijus Peikšteniai pateikė apžvalgą, paminėdami šiame kalėjime tardytų, kalintų, nukankintų, nuteistųjų pavardes, supažindino, kaip ruoštasi egzekucijoms, etapuoti į kitus kalėjimus ar lagerius.
Šiame straipsnyje nagrinėjama Vilniaus krašto lietuvių, 1939 metais mobilizuotų į Lenkijos kariuomenę, likimai Antrojo pasaulinio karo metais. Į Lenkijos kariuomenę mobilizuoti Vilniaus krašto gyventojai: lenkai, lietuviai, baltarusiai (gudai), rusai ir kitų tautybių asmenys.
Kopiu į Palatavio piliakalnį
Reikėtų dar mokytis naujų lietuviškų žodžių
Gal kada pasitaikys proga
Drąsiau ir tvirčiau ištarti
Įbridau Latavon
Srūva versmės iš gėlųjų gelmių
Pušų išlakūs liemenys stiebias dangop
Prisilaikysiu už žemės
Kai grįžau man pasakei
Jog iš pat krašto tiktai
Lietuvoj buvau buvęs
PAGĖGIAI. Lapkričio 1-ąją Pagėgių savivaldybėje vyko abiejų konfesijų – katalikų ir evangelikų liuteronų – išskirtinės religinės pamaldos, kurios subūrė vietos bendruomenes ir dvasininkus. Minint Visų Šventųjų dieną, Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijoje lankėsi Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Vizito metu jis pašventino…
Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas, stovintis ant vienos iš septynių Telšių miesto Insulos kalvos, yra nacionalinio lygmens kultūros paveldo kompleksas, paskelbtas paminklu, ir yra vienas svarbiausių Žemaitijoje.
ALOVĖ. Lapkričio 8-osios šeštadienio vakarą Alovės seniūnijos gyventojai rinkosi į tradicinę rudens šventę „Rudens pabaigtuvės – Martyno šviesoje“, kurioje netrūko šviesos, muzikos ir nuoširdaus buvimo kartu. Bendrystės vakare kartu su aloviškiais buvo rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės…
Adelė Dirsytė gimė 1909 m. balandžio 15 d. Pramislavos k., Šėtos vls., Kėdainių aps. Tėvai Antanas Dirsė ir Agota Ragaišytė buvo ūkininkai.
Antrojo pasaulinio karo metais priverčiamuosius darbus Vokietijoje dirbo apie 13,6 milijono užsienio darbininkų. 1942-1944 metais į Vokietiją ir jos okupuotas ir aneksuotas šalis buvo vežami ir Lietuvos gyventojai.
Spalio 30-ąją, ketvirtadienį, popiežius Leonas XIV Vatikano audiencijų salėje susitiko su daugiau nei aštuoniais tūkstančiais mokinių iš įvairių pasaulio šalių, atvykusių į Romoje vykstančius Ugdymo ir švietimo jubiliejaus dienų renginius. „Koks džiaugsmas su jumis susitikti!“ – kreipėsi į juos Šventasis…