Mažosios Lietuvos ir Prūsijos akcentai Paprūsės metais
Istorijos vingiai
Į „XXI amžiaus“ klausimus atsako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis PULOKAS.
Netikęs mokinys, elektrikas, kunigas...
Laikas ir žmonės
Šiemet penkerius klebonavimo Lukšiuose metus paminėjęs kun. Eugenijus NAUJALIS, kelis metus buvo ir Kapsuko (dabar – Marijampolės) VI vidurinės mokyklos mokinys.
Lietuvos valdžios akibrokštas Jungtinėms Amerikos Valstijoms
Romas BACEVIČIUS
Kai rugsėjo 21-ąją, didžiausiame JAV Arizonos valstijos „State Farm“ stadione, į kurį bei gretimas Glendeilo miesto gatves susirinko 90 tūkstančių žmonių minia, dalyvaujant įvairių konfesijų dvasininkams, kartu su visais JAV vadovais pagerbti nužudyto Čarlio Kirko (Charlie Kirk), išgarsėjusio kaip didžiausio JAV jaunimo konservatyvių pažiūrų sąjūdžio „Turning point USA“ („JAV lūžio taškas“) įkūrėjo, jo laidotuvių dieną Lietuvoje irgi pagerbtas šis tragiško likimo krikščionis.
Turėti viltį
Vilkaviškio vyskupijoje
Šakių dekanate
PLOKŠČIAI. Gedulo ir vilties dienos minėjimas birželio 14-ąją čia prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje.
Tikėjimo liudijimas – mokėti atleisti
Žvilgsnis
Gegužės 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Gelgaudiškio ir Plokščių parapijų klebonas kun. Arvydas LIEPA šventė 60 metų sukaktį. Tą dieną Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje jis aukojo padėkos šv. Mišias. Koncelebravo kaimyninės Kaimelio ir Sudargo parapijų klebonas kun. Zenonas Stepanauskas.
Kristų pažįstantis žmogus į nieką Jo negali iškeisti
Gegužės 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato Gelgaudiškio ir Plokščių parapijų klebonas kun. Arvydas LIEPA šventė 60 metų sukaktį. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaitytojams pirmiausiai prisipažinsiu, kad jau antrą kartą esate mano gimtosios Plokščių parapijos klebonas, ją aptarnavęs…
Vėl kviečia parodos prie Vaiguvos
PLOKŠČIAI. Balandžio 8 dieną prie Vaiguvos upelio-gatvės vėl atidaryta lauko galerija. Čia eksponuojamos kelios fotoparodos: prie Vaiguvos vasaras leisdavusio dailininko Vytauto Tamoliūno – „Plokščiai: kasdienybės mozaika“, aktyvios „XXI amžiaus“ talkininkės, Vilkaviškio rajone, Opšrūtuose gyvenančios Birutės Nenėnienės – „Gimtoji žemė man…
Mintys iš valkatų gyvenimo
Romas BACEVIČIUS, „XXI amžiaus“ redaktorius
Šį tekstą rašau pirmiausia todėl, kad šiemet pradėjome 35-uosius „XXI amžiaus“ leidimo metus. Dažnas sutiktas ar redakcijoje apsilankęs skaitytojas vis paklausia, kaip sekasi, kaip laikomės? Atsakau, kad esame reanimacijoje, bet vis gauname vaistų, todėl dar nemirštame, bet tie vaistai greitai gali baigtis ir teks baigti savo egzistavimą.
Paminėjo buvusio klebono 100-ąsias gimimo metines
Atmintis
Kauno arkivyskupijoje
Raseinių dekanate
VIDUKLĖ. Sausio 26 dieną iškilmingai paminėtas 1976-1983 metais čia klebonavusio Šv. Kryžiaus parapijos klebono mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-osios gimimo metinės.
Tėvynei Lietuvai palikęs gilius pėdsakus
Atmintis
Kauno arkivyskupijoje
Raseinių dekanate
Romas BACEVIČIUS
VIDUKLĖ. Sausio 26 dieną iškilmingai paminėtas 1976-1983 metais čia klebonavusio Šv. Kryžiaus parapijos klebono mons. Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) 100-osios gimimo metinės.
Kunigas ir istorikas
Istorijos vingiai
Kun. Jono Matuso 125-osioms gimimo metinėms
Romas BACEVIČIUS
Prieš 125 metus, 1899 m. spalio 26 d., dabartinio Šakių rajono Vaiguviškių kaime, Plokščių parapijoje, gimė kunigas, istorijos mokslų daktaras Jonas Matusas (1899 10 26–1924 08 31–1962 06 26). Jo tėvas kurį laiką dirbo valsčiaus raštininku. Jonukas augo didelėje šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tautinės ir religinės vertybės. Taip brendo kunigo ir sesers vienuolės dvasiniai pašaukimai.
Mintys artėjant Vėlinėms
Romas BACEVIČIUS
Artėjant Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms lankome ir tvarkome kapus. Juos lankant kartais tenka nuvažiuoti daug kilometrų, nes artimieji ir giminės dažnai būna palaidoti skirtingose Lietuvos vietose. Prieš pora savaičių teko aplankyti giminių kapus Rumšiškių kapinėse. Atkreipiau dėmesį į kalinių kapų sektorių. Vaizdas pasirodė liūdnokas. Pravieniškių kalėjime mirę ar nusižudę kaliniai, kurių neatsiima artimieji, būna palaidoti už valstybės lėšas. Dažniausiai be kunigo apeigų, galbūt net nežinant, ar tas kalinys buvo katalikas, stačiatikis, liuteronas, musulmonas ar netikintis. Prie kapo stovi kryžius su vardu, pavarde ir gimimo bei mirties metais. Dalis kryžių supuvę, nuvirtę, o kai kur – jau tik apžėlę kauburėliai…