Budavonės kankinio paminėjimas ir atminimas tėviškėje
Atmintis
Birutė Nenėnienė
Kovo pradžioje daugiau nei du tūkstančiai piligrimų iš Lietuvos patyrė dvasinės pilnatvės džiaugsmą, švęsdami Jubiliejaus metus Romos bazilikoje ir kitose amžinojo miesto bažnyčiose.
Tačiau nenusakomai svarbi piligrimystė į savo širdis įsileidžiant ir žinojimą (o kai kam tik prisiminimą), jog sovietinė okupacija, ateistinis režimas iš dalies Lietuvos taurių dvasininkų pareikalavo paliudyti tikėjimą kankinyste…
Kovo 15-ąją Alksnėnų parapija kviečia žmones atvykti į Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią maldoje ir pamąstymuose prisiminti ir pagerbti Budavonės miške Antrojo pasaulinio karo pirmąją dieną kartu su kitais dviem vyskupijos kunigais – Vaclovu Balsiu (1905 08 04–1928 08 15 –1941 06 22) ir Jonu Petrika (1885 04 13–1908 04 01–1941 06 22) – žiauriai nukankintą kunigą dr. Justiną Dabrilą (1905 03 15–1928–1941 06 22), minint 120-ąsias jo gimimo metines.
Minėjimas prasidės šeštadienį 9 valandos šv. Mišiomis. Po jų – susikaupimo valanda – rekolekcijos tema „Jubiliejaus lobis“ . Mokymus ves kunigai iš Slovakijos, redemptoristų vienuolijos. Išpažinčių bus klausoma lietuvių kalba, dalyvaus kunigų iš Vilkaviškio ir kitų vyskupijų parapijų, laukiama vyskupų, pavienių tikinčiųjų ir maldos grupių iš įvairių Lietuvos kampelių. Planuojama visos paros Švč. Sakramento adoracija, Viešpaties šlovinimas Angelo malda, Gailestingumo vainikėlis, Kryžiaus kelio apmąstymai ir kt.
Padėka Viešpačiui už šį dvasininką ir jo indėlį Bažnyčiai, už jo paliudytą tikėjimą Kristumi ir jo kankinystę baigsis sekmadienį 9 valandos šv. Mišiomis.
Adoracijai, ypač naktinei, kviečiama registruotis adresu:
Kun. Justinas Dabrila palaidotas šventoriuje prie Alksnėnų bažnyčios. Retas kas žino, kad netoliese kapinėse palaidotas ir jo tėvelis Juozas Dabrila, staiga miręs 1944 metais (g. 1866 m.). Ant paminklo įrašytas ir mamos Jadvygos vardas, kuri po skausmingos sūnaus kunigo netekties dar patyrė ir Sibiro tremtį, ten ir mirė 1953 metais (g. 1873 m.)
Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius Justinas Dabrila gimė 1905 m. kovo 15 d. Alksnėnų parapijoje, Našiškių kaime. Kunigu įšventintas 1928 metais, pirmąsias šv. Mišias – primicijas – Alksnėnų bažnyčioje aukojo 1928 m. birželio 19 d. Vaišės plačiai giminei ir draugams buvo suorganizuotos tėviškėje Našiškiuose.
Primicijoms atminti J. Dabrila pasirinko Paskutinę vakarienę vaizduojantį paveikslėlį ir paslaptingai pranašiškus psalmės žodžius: „Viešpatie, kas duos man sparnus nulėkti ir Tavyje pailsėti!… Aš ieškau Tavęs visa savo širdimi, neatstumk manęs nuo savo įsakymų.“
Budavonės kankinio, 2000-aisiais Jubiliejaus metais įrašyto į XX amžiaus tikėjimo liudytojų kankinių sąrašą, Justino Dabrilos tėviškės vieta Našiškių kaime dar išlikusi. Net ir gyvenamasis namas su raudonų plytų kamine įmūryta data „1911“. Bet aplinka jau seniai svetimų nugyventa, apleista, o didysis, gražusis tėvo Juozo Dabrilos sodintas ir puoselėtas sodas seniai užgožtas savaiminių medžių ir krūmynų. Gal tik vienos prie žemės prigulusios obels kamienas mena Dabrilų šeimos gyvenimą. Tiesa, šiauriniame sodybos pakraštyje laisvai veši šiek tiek vėjų nuskriaustas vienintelis išlikęs Dabrilų ąžuolas. Prie jo stovi aukštas kryžius. Ir ąžuolas, ir ąžuolinis kryžius gerai matosi nuo kelio, kuris veda nuo Alksnėnų Didvyžių link. Tačiau iki atminimo ženklo-kryžiaus – nėra jokio kelelio ar bent takelio – tik dirbami laukai (dabar rapsu užsėti) ir apleistos sodybos brūzgynai. Aplinkui niekur nėra jokios nuorodos, kad tai atmintina vieta.
Dabar jau retas kas mena, kada šis kryžius Našiškiuose pastatytas…
O buvo taip: 1991 m. birželio 22 d., šeštadienį, buvo minima kankinystės Budavonėje 50 metų sukaktis. Iškilminga eisena su bažnytinėmis ir tautinėmis vėliavomis, maldomis ir giesmėmis ėjo trijų kunigų kankinių keliu nuo Lankeliškių iki Budavonės, nukankinimo vietoje miške švęsta Eucharistija. Tuomet Alksnėnuose klebonavusio kun. Antano Lukošaičio (1926 12 27–1963 04 10–2001 02 12) iniciatyva parapijoje buvo maldomis prisimintas kun. Justinas Dabrila. Iš vakaro Lietuvos radijas nuolat skelbė apie vienas ir kitas iškilmes, kvietė atvykti ir į kun. J. Dabrilos tėviškę, kur bus šventinamas atminimo kryžius. Man norėjosi iš vakaro jį pamatyti. Buvo vėlyvokas vakaras, kai kartu su kun. A. Lukošaičiu sustojome prie Dabrilynės ir matome, kad kryžiaus ar kad jis čia bus – nė ženklo. Nuvažiavę pas meistrą, kryžių pamatėme… gulintį kieme. Ir dabar neseniai pakalbintas buvęs tuometinio Alksnėnų kolūkio pirmininko pavaduotojas Kazimieras Venckus prisiminė, jog vos po trumpos birželio nakties švintant kitai dienai buvo suorganizuoti žmonės, o kryžių suspėta atvežti ir įtvirtinti gerokai iki iškilmių pradžios.
Kryžių pagaminęs tada Starkų kaime gyvenęs stalius Zenonas Vitkauskas prisiminė, kad jį statyti vyko ir jo tėtė Juozas Vitkauskas. Knygoje „Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai“ (Aušra Valuntaitė-Mickevičienė, 2007 m.) įsivėlusi klaida, kad šio kryžiaus autorius Juozas Vitkauskas ir pastatytas 1995 metais, lig šiol nepatikslinta. Išsiaiškinus dabar svarbu toliau neskleisti šios netiesos.
Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. kovo 7 d., nr. 5 (230)