Daug širdies šilumos ketvirčio amžiaus jubiliejuje
Birutė Nenėnienė
ALVITAS. Rugsėjo priešpaskutinį šeštadienį čia buvo paminėtos Šv. Kazimiero vaikų globos namų įkūrimo 25-osios metinės. Pagrindinės iškilmės surengtos parapijos Šv. Onos bažnyčioje. Jos prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo trys kunigai: Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Marijampolės dekanas, Šunskų klebonas kan. Deimantas Brogys, Alvito parapijos klebonas Audrius Kurapka.
Kartu dalyvavo daug svečių – rajono savivaldybės vicemerai Daiva Riklienė ir Joris Juškauskas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, buvęs parapijos klebonas ir globos namų direktorius Vytautas Kajokas, Šeimenos seniūnas Gintas Bakūnas. Garbingiausi svečiai buvo globos namų rėmėjų delegacija iš Vokietijos, Oldenburgo krašto. Tai Alfonsas Hopingas, kuriam už socialinę paramą Vilkaviškio kraštui 2009 metais buvo suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas. Jį šįkart lydėjo ne žmona Margret, kaip paprastai, bet tėvą kilnioje misijoje palaikantis sūnus Svenas, taip pat Marijampolės garbės piliečio vardą pelnęs Klemensas Rotinghausas bei jų kolegos, taurių idėjų įgyvendintojai, bendraminčiai Hansas Varnkė, Bernardas Servušokas, Benas Liuberdingas.
Po šv. Mišių šventinio minėjimo scenarijaus autorė ir renginio vedėja kultūros darbuotoja Angelė Blažaitienė prie globos namelių 25-mečio jubiliejaus paminėjimo priminė ir kitą svarbią sukaktį – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metį. Kaip jungiamoji gija per visą renginį vingiavo Antuano de Sent Egziuperi „Mažojo princo“ pamąstymai apie matymą širdimi, kai esminiai dalykai nematomi akimis...
Susirinkusieji patyrė daug jaudinančių akimirkų, o viską vainikavo puikios akustikos Alvito bažnyčioje pirmąkart koncertavęs toks didelis ir daug konkursų laimėjęs Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Saulius Mickevičius). Savo balsais užbūrė solistai: operos primadona, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatė sopranas Viktorija Miškūnaitė ir jos kolega darbe bei gyvenime tenoras Jurgis Jarašius.
Homiliją sakęs kan. Deimantas Brogys pirmiausia akcentavo, kad Viešpats leidžia mums daug ką išgyventi ir kiekvienam suteikia galimybę pagal pašaukimą dalyvauti pasaulio išganymo plane, daryti gera. Nepaisant požiūrių ir pokyčių į socialinę veiklą, bičiuliai geradariai iš Vokietijos ir Lietuvos atlieka pasiaukojantį darbą dėl kitų, dėl bendro gėrio. „Pašaukimas, kokį beturėtume, yra Dievo dovana, ir labai asmeniška dovana, nes Viešpats įvertina sugebėjimus, gyvenimo sąlygas ir patiki vieną ar kitą pašaukimą, o už tai mums skirtas amžinosios karalystės atpildas. Padėk, Dieve, mums nenustoti daryti gerųjų darbų. Ačiū už jūsų gyvą tikėjimą, kupiną gerų darbų“, – kalbėjo kan. D. Brogys, priminęs, kad daug ko išmokstama ne žodžiais kitus mokant, bet savo gyvenimu ir pavyzdžiu.
O idėja Alvite įkurti vaikų globos namus gimė 1996 metais, atgavus seną, apleistą parapijos pastatą. Naujai paskirtas parapijos klebonas Vytautas Kajokas ir „Carito“ veikloje savanoriavusi Aurelija Janušaitytė planavo atgaivinti parapijoje karitatyvinę veiklą, jau buvo pradėta remontuoti senoji klebonija. Tuo metu Vilkaviškio vyskupijos „Caritui“ vadovavo kun. Deimantas Brogys ir jau buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos Oldenburgo krašto Visbeko ir Vechtos regionais. Klemensas Rotinghauzas labdarą į Lietuvą organizavo nuo 1988 metų. Alfonsas Hopingas į Lietuvą su labdara pirmąkart atvyko 1995 metais, pamatė daug vargo ir skurdo, apleistų šeimų. Kitais metais jis buvo supažindintas su Alvito globos namų įrengimo projektu. Tais pačiais metais Margret ir Alfonsas Hopingai palaidojo savo devynmetį neįgalų sūnų Marką. M. ir A. Hopingai savo sielvartą nusprendė įprasminti pagalba kitiems nelaimingiems žmonėms, tad žmonių prašė nenešti į laidotuves gėlių, o aukoti pinigų būsimiems Alvito vaikų globos namams. Per sūnaus laidotuves surinktos aukos buvo pirmasis finansinis įnašas. Šiomis lėšomis 1997 m. rugsėjo 25 d. buvo pradėtas seno pastato remontas… Tad pagrįstai sakoma, kad už tai, jog Alvite atsirado vaikų globos namai ir jie gyvuoja, reikia nuolatos dėkoti Margret ir Alfonso Hopingų šeimai.
Sename pastate žiemomis buvo šalta, net buvo užšalę radiatoriai, bet čia tėvų globos pristigusiems vaikams visada buvo kuriama namų jaukuma. Tai buvo pirmieji tokios paskirties globos namai visoje Vilkaviškio vyskupijoje.
Alvito Šv. Kazimiero globos namai buvo oficialiai atidaryti 1999 m. birželio 13 d., juos pašventino Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis. Iškilmėse dalyvavo M. ir A. Hopingai.
Nuo tų pačių metų rugsėjo 1 dienos juose apsigyveno septyni pirmieji vaikai, juos prižiūrėjo ir rūpinosi trys darbuotojos.
Iš pradžių susikūrusiems krikščioniškiems globos namams daug ko trūko. Visada pagalbos ranką tiesė Hopingų šeima, suburdama daugybę bendraminčių Vokietijoje, Visbeko parapijoje. Nuolatos keliavo sunkvežimiai su reikalingais daiktais, siuntas lydėdavo A. Hopingas, kiti geradariai.
2011 metais senasis pastatas buvo rekonstruotas, apšiltintas. Bėgant laikui augo globotinių ir juos prižiūrinčio personalo skaičius. Keitėsi ir reikalavimai globos įstaigoms, Senasis pastatas jau neatitiko globos įstaigoms keliamų reikalavimų. Pasitelkus Europos Sąjungos fondų lėšų, vėlgi remiant geradariams iš Vokietijos, 2015 metais duris atvėrė naujas erdvus globos namų pastatas, pritaikytas 24 globotiniams, sudarytos puikios sąlygos darbuotojams.
Šv. Kazimiero globos namuose pilnametystės sulaukė ir į gyvenimą išėjo rūpesčiu ir meile apgaubtas ne vienas globotinis, šie namai tikrųjų namų šilumą atstojo per šimtui vaikų. Tačiau mūsų valstybėje vykdant institucinės globos pertvarką globotiniai buvo išskirstyti šeimynomis, jiems sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka. Alvito Šv. Kazimiero bendruomeniniams vaikų globos namams nupirktas privatus namas. Puikiai įrengtame name pernai prieš pat Kalėdas buvo įkurtuvės.
Gražiajame, erdviame name dabar liko vaikų dienos centras.
Alvito Šv. Kazimiero globos namų jubiliejinėje šventėje jų direktorė Ugnė Balandienė pirmiausia išreiškė padėką darbuotojams, vaikams ir svečiams, ypač nuolatiniams mecenatams iš Vokietijos. Už gerą širdį, šiltą draugystę ir paramą globotiniai Alfonsui Hopingui įteikė simbolinį suvenyrą – stiklinę širdį. Alfonsas Hopingas taip pat dėkojo daugeliui žmonių. Jis atkreipė dėmesį, kad per 25-erius metus daugiau nei 5000 jo pakalbintų aukotojų, bendraminčių iš Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų suaukojo apie pusę milijono eurų. Šie pinigai ne tik suteikė galimybę remontuoti ir įrengti tris pastatus, bet ir atvėrė čia gyvenusiems vaikams kelią į geresnį gyvenimą.
Bažnyčioje buvo surengta fotonuotraukų paroda iš globos namų gyventojų gyvenimo akimirkų.
A. Hopingas dėkojo Šeimenos seniūnui Gintui Bakūnui už ilgametę paramą ir supratingumą, dėmesį globos nameliams.
Labdarys Alfonsas Hopingas ir šįkart atvyko su dovanomis: su sūnumi Svenu jubiliejaus proga direktorei Ugnei Balandienei perdavė 10 tūkst. eurų čekį. Jis pagarsino, kad dar lapkričio mėnesį Vilkaviškio rajoną pasieks 32-asis iš Vokietijos siunčiamas labdaros prikrautas sunkvežimis.
Visi kalbėjusieji gėrėjosi kilniais darbais ir širdžių draugyste vardan bendro tikslo. Seimo narys A. Butkevičius kalbėjo apie globos namelių kūrimosi ir plėtimosi pradžią, nes tuo metu dirbo Vilkaviškio rajono vykdomajame komitete, tad prisiminimai esą itin brangūs ir reikšmingi. Nebuvo užmiršta pasidžiaugti ir pasveikinti vertėją iš vokiečių kalbos į lietuvių (ir atvirkščiai) Zitą Karpavičienę, kuri šią taurią draugystę tarp Vokietijos ir Lietuvos, tarp labdarių ir labdaros gavėjų lydi visą ketvirtį amžiaus ir puikiausiai perpratusi visus niuansus. Taip pat plojimais buvo palydėtas sveikinimas, skirtas Margret ir Alfosui Hopingams jų darnios santuokos 51-erių metų sukakčiai.
Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 19 (220)