Įamžino žydų gelbėtojus ir tremtinių globėjus

Atmintis
Raimundas KAMINSKAS
KAUNAS. Birželio 2 dieną Žemaičių gatvėje, ant 10-ojo namo, kuriame yra memorialinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės butas ir kuriame iki šiol gyvena Čiurlionių šeimos ainiai, atidengta atminimo lenta (autorius – skulptorius Gediminas Pašvenskas) žydų gelbėtojams, Pasaulio tautų teisuoliams rašytojoms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei (1886-1958), jų dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei (1910-1995) bei jos vyrui architektui Vladimirui Zubovui (1909-2007) atminti.
Renginio metu savo mintimis dalijosi Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis, Pasaulio tautų teisuolių artimieji ir kiti svečiai.
Po to Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje vyko S. Kymantaitei-Čiurlionienei, D. Čiurlionytei-Zubovienei bei V. Zubovui skirtas koncertas, kuriame grojo bei prisiminimais dalinosi M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas kartu su savo žmona Sonata Zuboviene ir kitais svečiais.
Kaune Žemaičių gatvės 10 numeriu pažymėtas namas buvo pastatytas 1932 metais pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą. Modernizmo stiliaus pastatas buvo pirmasis nuosavas S. Kymantaitės-Čiurlionienės namas, kuriame ji gyveno iki 1958-ųjų. Nors sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas, jame visą laiką gyveno šios šeimos atstovai. Pirmajame aukšte gyveno šeimos nariai, antrasis ilgą laiką buvo nuomojamas. Pusrūsyje apsistodavo neturintys pastogės žmonės. Nacių okupacijos metais S. Kymantaitė-Čiurlionienė slėpė žydus. Sovietinės okupacijos metais priglaudė iš tremties grįžusį buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį su žmona ir kitus tremtinius.
XX amžiaus trečiajame-penktajame dešimtmečiais šiuose namuose rengti kalbininkų susitikimai. Name nuo 1971 metų veikia memorialinis S. Kymantaitės-Čiurlionienės kambarys, kurį gali aplankyti visi norintys.
Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius“, 2025 m. birželio 20 d., nr. 23–24 (2636–2637)