Ilgos ir atkaklios kovos už Lietuvos laisvę liudytojas

Raimundas KAMINSKAS

KAUNAS. Vasario 7 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) salėje vyko konferencija „Laisvės kovų atmintis Lietuvoje ir pasaulyje“.

Konferencija skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, politinio kalinio, LPKTS prezidento Balio Gajausko (1926-2017), kurio dvasios nepalaužė 37 metai įkalinimo,100-mečiui paminėti. Jo gyvenimas tapo ilgos ir atkaklios kovos už Lietuvos laisvę liudijimu. 

Pagrindinius pranešimus skaitė Lie­tuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.

LPKTS kultūros vadybininkė  ir XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė  pristatė parodą „Balys Gajauskas – žmogus – epocha. Pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant“. 

Muzikinę programą atliko kompozitorius, vargonininkas Arvydas Pau­lauskas.

Kitas B. Gajauskui pagerbti skirtas renginys „Tiesos ir laisvės keliu“, vasario 24 dieną vyko Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Parko padalinyje. 

Prieš renginį Seniavos kapinėse uždegtos žvakutės ant B. Gajausko, jo mamos ir žmonos kapų. 

Minėjime pranešimą „Balys Gajauskas – legendinis antisovietinio pasipriešinimo dalyvis“ skaitė XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, tremtinys prof. Arimantas Dumčius. Jis dalijosi savo prisiminimais apie B. Gajausko veiklą dalyvaujant pilietinėje veikloje, LPKTS ir žmogaus teisių gynimo organizacijose bei atstovaujant gyventojų interesams dirbant Seime.

LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys dr. Raimundas Kaminskas skaitė pranešimą „Antisovietinio pasipriešinimo istorijos ateities kartoms: Balio Gajausko atvejo analizė“, kuriame akcentavo B. Gajausko kaip archyvų rinkėjo vaidmenį, jo atminimo įamžinimo būtinybę Kaune, taikant Pjero Burdiu (Pierre Bourdieu) socialinio kapitalo teoriją, šio žmogaus gyvenimo ir veiklos pavyzdžio svarbą ugdant visuomenės atsparumą ir pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui.

Ir šio renginio dalyviams pristatytos parodos „Balys Gajauskas – žmogus – epocha. Pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant“ D. Poškienės paruoštos skaidrės. 

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. 1934-1942 metais buvo skautų organizacijos narys Kaune. Mokėsi Kauno suaugusiųjų gimnazijoje. Nacis­tinės okupacijos metais platino lapelius su patriotinėmis mintimis, nukreiptomis prieš hitlerinius okupantus. SSRS okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinių pogrindininkų gretas: dalyvavo Kauno pogrindinėje organizacijoje, užmezgė ryšius su Tau­ro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą.

1948 metais už priklausymą pa­grindinei organizacijai sovietų oku­pacinių saugumo institucijų  buvo suimtas. Suimant priešinosi ir nušovė jį bandžiusį suimti sovietų saugumietį. Už tai 1948 m. gegužės 3 d. Karo tribunolo nuteistas kalėti 25 metus. 1949-1956 m. kalintas Balchašo ir Džeskazgano lageriuose, 1956-1973 m. – Mordovijos lageryje. Sunkiai dirbo molibdeno kasyklose, o Džeskazgane – lagerio vario kasykloje. Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 metais buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau, nepaisydamas draudimo, Kaliningrade pavykus gauti pasą, grįžo į Kauną ir 1973–1977 metais dirbo Kauno 5-oje elektros montavimo valdyboje. Toliau tęsė pagrindinę veiklą: vertė Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagą“, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą ir rinko partizaninio judėjimo dokumentus.

1977 m. balandžio 20 d. sovietų okupacinių saugumo institucijų suimtas. Per kratą rasti buvo A. Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimo į lietuvių kalbą juodraščiai, užrašai apie sovietinių politinių kalinių padėtį, dokumentai ir tekstai apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. Tuometinis teismas skyrė jam dešimt metų lagerio ir penkerius metus tremties. 1978-1980 metais jis kalintas Mordovijos lageryje, 1980-1987 metais – Kučino (Permės sr.) ypatingojo režimo lageryje. Po lagerio paskirti dar 2 metai tremties Čiumikane (Chabarovsko sritis). Prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui ir reikalaujant grąžinti politinius kalinius, 1989 metais buvo paleistas iš tremties. Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei. Jau būdamas kalėjime, 1978 metais simboliškai įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

1981 metais Hjustone (JAV) B. Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 1989 metais Baltų laisvės lygos apdovanotas Laisvės medaliu už kovą išlaisvinant Estiją, Latviją, Lietuvą. 1989 metais B. Gajauskas su šeima išvyko gyventi į JAV, tačiau jau tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į aktyvią politinę veiklą: tapo LPKTS prezidentu. 

1990 m. kovo 8 d. rinkimuose į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą iš­rink­tas deputatu Plungės rinkiminėje apygardoje Nr. 71. 1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos-Atkuriamojo Seimo depu­ta­tas. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Balsavus už 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, B. Gajausko testamentu lieka jo liudijimas: „Nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė… Mano gyvenimo ir kovos tikslas pasiektas.“

1990 m. kovo 20 d. – 1992 m. lapkričio 22 d. B. Gajauskas buvo Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos narys. 1992 m. lapkričio 25 d. – 1996 m. lapkričio 25 d. – jis buvo Lietuvos Respublikos VI Seimo narys. Nuo 1992 m. gruodžio 20 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. – Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narys, Seimo komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių „Laisvės“ frakcijos pirmininkas. 1992 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais buvo Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos generalinis direktorius, o 1999-2000 metais – tarptautinės buvusių politinių kalinių ir represuotųjų asociacijos prezidiumo narys. 

2000 m. liepos 1 d. Lietuvos prezidento dekretu B. Gajauskas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2005 m. birželio 22 d. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

2017 m. rugsėjo 28 d.  B. Gajauskas mirė Vilniuje ir palaidotas Seniavos kapinėse Kaune.

2026-ieji yra paskelbti Balio Gajausko metais, todėl visoje Lietuvoje vyks įvairūs renginiai: parodų pristatymai, dokumentinių filmų peržiūros, televizijos reportažai, minėjimai, paskaitos, pokalbiai tinklalaidėse ir kita. Organizatoriai sieks ne tik prisiminti B. Gajausko asmenybę, bet ir plačiau kalbėti apie neginkluoto pasipriešinimo svarbą atgaunant Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoji į minėjimų ciklą įsitraukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, kuriai B. Gajauskas vadovavo 1989–­1997 metais. 

2026-aisiais taip pat bus paminėtas ir dar vienas svarbus jubiliejus – Lietuvos Helsinkio grupės, fiksavusios žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje ir perdavusios informaciją tarptautinei bendruomenei, veiklos 50-metis. B. Gajauskas 1978 metais kalėdamas įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę.

LPKTS planuoja išleisti leidinį „Kovų už laisvę istorija ir dabartis“, surengti renginius įvairiuose šalies regionuose.

„Už laisvę“, 2026 m. balandžio 3 d., nr. 1 (53)