Kai maži dalykai pradžiugina
Birutė Nenėnienė
VILKAVIŠKIS. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje pirmąjį šių metų sekmadienį Sumos šv. Mišiose kur kas daugiau nei kitais sekmadieniais meldėsi jaunų žmonių ir vaikų.
Šv. Mišias aukojęs klebonas kan. Virginijus Gražulevičius jų įžangoje tokia neįprasta gausa pasidžiaugė ir dėl suprantamos priežasties: meldžiamasi už prakartėles kūrusius vaikus, jų šeimas, parodytą bendrystę. Po šv. Mišių, po palaiminimo, kol bažnyčios choras skambiai giedojo kalėdinę giesmę, vaikai pasiėmė savo kurtas prakartėles (jos buvo eksponuotos Katedros erdvėse) ir sustojo prieš altorių. Dekanas kan. V. Gražulevičius dar kartą pasidžiaugė vaikų ir šeimų kūryba, sakė, jog prakartėles apžiūrėjo daugelis žmonių. Jomis gėrėjosi ir kiekvieną fotografavo Jo Ekscelencija vyskupas Rimantas Norvila, net mąstė, kad nuotraukas galima būtų panaudoti kalėdiniam sveikinimo atvirukui.
Klebonas sveikino kiekvieną vaiką asmeniškai, įteikė po Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos padėkos raštą ir suvenyrinį angeliuką – kaip sargą ir globėją. Dėkojo tėvams, šeimoms, kurios įsijungė ir prisidėjo prie vaikų kūrybos patarimu, palaikymu, pamokymu ar patys drauge ieškojo tinkamiausios išraiškos. Dėkojo tikybos mokytojai Zitai Motuzienei, kuri tokiai kūrybai nuteikė savo ugdytinius ir jų šeimas.
Ši prakartėlių paroda, pavadinta „Šeimos Betliejaus prakartėlė“, Vilkaviškio Katedroje surengta pirmą kartą. Jos iniciatorė – Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Zita Motuzienė, kūrė 5-7 klasių mokiniai. Visos prakartėlės sukurtos iš gamtinės medžiagos.
Mokytoja Zita sakė, kad tiesiog norėjo, jog jos mokiniai kurtų ir pajustų ypatingą Kalėdų dvasią. Projektui ruoštis pradėjo per pačią pirmą rugsėjo pamoką ir vaikus informavo, jog prakartėlę turės gaminti naudojant gamtines medžiagas. Todėl vaikai turėjo laiko apgalvoti ir ruoštis medžiagas. Idėjai mielai pritarė ir pačias prakartėles džiaugsmingai sutiko dekanas, padėjęs Katedroje parinkti vietas ir jas išdėlioti. Prakartėles į Katedrą mokytoja su savo vyru atvežė gruodžio 21 dieną, kaip tik tuo laiku jomis jau galėjo pasidžiaugti Advento rekolekcijų dalyviai. Mokytojai malonu, kad jos projektui pritarė ir mokyklos direktorė Daina Juškauskienė. Pati mokytoja sužavėta savo mokinių ir tėvelių kūrybiškumu ir atsakingumu, o tai leidžia pajausti, jog prakartėlė jiems yra svarbus Šventų Kalėdų simbolis. Mokytoja sakė, jog tokį projektą yra dariusi seniau mokykloje, bet šįkart norėjo, kad ateidami į Katedrą pasižiūrėti eksponuojamų savo kurtų prakartėlių, vaikai sukluptų ir prie tikrosios Prakartėlės, pašventintos per Piemenėlių šv. Mišias.
„Man gera, kai žmonės šypsosi į prakartėles žiūrėdami, man gera, kad tokie maži dalykai gali keisti žmonių veidus“, – dalijosi tikybos mokytoja Zita.
Iš tiesų, buvau liudininke, kaip žmonės gėrėjosi, tyrinėjo, stebėjosi, kaip mažas kankorėžiukas, kaštonas, gilė ar riešuto kevalas pavirtęs išraiškingu vienu ar kitu prakartėlės personažu. Stebino išradingumas ir pastabumas, kaip gamtinėje medžiagoje galima rasti ir įžvelgti dieviškumą ir tuo pasidalinti.
Iš tų pirmąkart Katedroje eksponuotų prakartėlių (o jų buvo per 70!) sklido meilė ir šiluma bei tyras naivumas. Šiame paslapties įprasminime ir pažinime dalyvavo didžiulė bendruomenė (įvardinti autoriai, jų broliai, sesės, tėvai, gal ir seneliai). Tai tarsi patvirtina ir Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos tinklalapyje atsiradęs įrašas: „Nuostabi idėja, nuostabūs darbai, nuostabi mokinių, tėvelių ir mokyklos bendrystė“.
Autorės nuotraukos
„Žvilgsniai“, 2025 m. sausio 10 d., nr. 1 (303)