Kas mumyse slapčiom gyvena?..
Birutė Nenėnienė
KANTALIŠKIAI. Rezidencijoje „Grįžulo ratai“ (netoli Sasnavos, Marijampolės savivaldybė) dar iki lapkričio 20 dienos galima grožėtis trimis parodomis, kurių autorių amžius nuo septynerių iki devyniasdešimties…
Parodų atidarymo renginyje rugsėjo pabaigoje autoriai ir jų artimieji labiausiai dėkojo įvairių kūrėjų atrandančiam mokytojui Vitui Daniliauskui ir jo žmonai Jūratei, irgi mokytojai. Šakių „Varpo“ mokyklos įkūrėjas ir ilgametis jos direktorius Vitas Daniliauskas šioje įstaigoje įtaigiai į ugdymo procesą integravo meną ir paliko ten savo širdies dalelę. Išėjęs į užtarnautą poilsį kitą didelę širdies dalį skiria menui sklisti jau kitokioje erdvėje, kitokiai auditorijai. Nes menas, kaip sakė viena parodos dalyvė birštonietė, reikalingas žmogui – iš žmogaus daryti žmogų.
Birštono meno mokyklos suaugusiųjų dailės studijos nariai, kuriuos po kūrybos paslaptis vedžioja mokytojas ekspertas, tapytojas Remigijus Janušaitis, rudeninei parodai „Monologai IV“ pateikė skirtingų darbų. Skirtingų kaip ir jie patys, tik sujungti to paties pomėgio tapyti ir džiaugsmo būti kartu. Autorių darbuose – ir vidiniai išgyvenimai, ir prisiminimai, ir fantazijos. Jų darbai eksponuoti lauko galerijoje ir didžiausioje salėje viduje. Birštoniečiai su savo tapytais darbais viešinasi nuo 2007 metų, parodos surengtos Prienuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Pakruojyje ir kitur, o 2023-aisiais jų „Monologai“ puošė erdves Lietuvos Seime tarp II ir III rūmų.
Birštoniečių vedlys Remigijus Janušaitis pastebėjo, kad suaugusiųjų dailės studijos nariams didelė garbė, jog jų dar pirmieji bandymai eksponuojami tuo pačiu kartu ir toje pat erdvėje – „Grįžulo ratuose“ – drauge su Juozo Bernardo Tumo – dailininko, pedagogo, pirmojo ilgamečio Marijampolės dailės mokyklos direktoriaus darbų. Šio kūrėjo parodą pristačiusi Marijampolės menininkų klubo „Mūza“ vadovė Onutė Surdokienė pastebėjo, kad tai jau trečioji dailininko paroda, minint jo 90-ąsias jos gimimo metines (1935-2015). Išsamus dailininko gyvenimo ir kūrybos pristatymas vyko Marijampolėje J. B. Tumo gimtadienio proga, kultūros centre veikė jo darbų paroda. Spalio 17-oji – data, kada prieš dešimtį metų baigėsi jo žemiškoji kelionė. Pasak Onutės, tai kūrėjas, jautrus menininkas, tylus darbininkas, kuris naujai atrastas ir dar vis atrandamas. Jo palikimą tvarkydamos dukros atrado niekada nematytų ir jokioje erdvėje neeksponuotų akvarelių. Ir šie „Grįžulo ratuose“ rodomi kūriniai sušvinta kitomis spalvomis, skleidžia ramybę ir vidinę darną. Parodų organizatorė pasidžiaugė J. B. Tumo dukrų ir anūkų jautriu požiūriu į tėvelio ir senelio kūrybinį palikimą, sutarimą dėl šių turtų parodymo plačiajai visuomenei. Dukra Rita sakė turinti viltį, jog tarp tėvelio popierių rasti piešinių lakštai gyvens: „Mes net nepagalvojom, kad tokių esama. Jo kūryboje buvo taip: parsiveždavo eskizus ir piešdavo, ant lapelių… Jis tų darbų nerodydavo, jis buvo pedantiškas, reiklus sau ir mums, jo kūrybą mes tarsi iš naujo pamatome. Žiūrime į tai ir mus nuramina, ir gera, kad jo kūryba neužmiršta…“
Susirinkusiųjų dėmesiui dukra dar perskaitė vieną iš savo tėčio eilėraščių – su tikėjimu esant jį tokį be galo biografišką – čiurlionišką ir susisiejantį su jo dvasia ir šiuo laiku:
„Kaip gaila, kad vaikystės dienomis
Nepažinau Čiurlionio,
Dainuojančių Dzūkijos ežerų,
Žaliuojančių miškų simfonijos.
Nepastebėjau gal dangaus skliautų,
Žvaigždžių, suskambusių sonatomis,
Lemties ženklų ir angelo sparnų,
Kurie į laimės uostą nešė mus.
Gal tik dabar supratau, –
Jis manyje slapčia gyveno,
Ir vis nesuvokiu lig šiol, –
Kuri daugiau brangi,
Dailė, o gal poezija.“
„Dalink save ir būk laimingas“, – tokius linkėjimus pats J. B. Tumas išsakė likus metams iki savo išėjimo, 2014-aisiais minint Marijampolės dailės mokyklos 40-metį. Ir jis save tyliai dalino… 2002 metais išleistą knygą „Ožkasvilių kaimo likimas“ skyrė savo gimtojo kaimo žmonėms – gyviems ir mirusiems, ateities kartoms.
Joje smulkiai aprašė ir nupiešė vaiko ir paauglio atmintyje išlikusias 40 kaimo sodybų. „Tos iliustracijos – tarsi padėka savo kaimui ir savo šeimai, nes nuo vaikystės gėrėjausi nuostabia kaimo gamta, o grožio jausmą ypač išpuoselėjo mano mama ir seserys. Manau, kad tas grožio ilgėjimasis vėliau skatino ir pačiam jį kurti…“ – liudijo dailininkas savo knygoje.
„Trupiniai“ – taip pavadinta trečioji „Grįžulo ratuose“ dabar veikianti paroda. Jos autorės – šakietės moksleivės seserys Luknė Veikšaitė (17 m. ) ir Ainė Babraitytė (7 m.). Jų mama sakė, kad tikras džiaugsmas, jog yra mokytojų ir kitų žmonių, kurie pastebi ir paskatina net ir tokio amžiaus kuriančius vaikus. Pripažino, kad ją pačią apima saldus jausmas, kai mato savo mergaites piešiančias, o ne naršančias po mobiliuosius telefonus.
Linkėjimas mažosioms ir visiems kūrėjams – savo darbais nešti gerus jausmus žmonėms.
Marijampolės savivaldybė
Autorės nuotraukos
„Abipus Nemuno“, 2025 m. spalio 24 d., nr. 20 (245)