Katedroje – Jubiliejaus metų užbaigimas
Birutė Nenėniene
VILKAVIŠKIS. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedroje, kaip ir visose katalikų pasaulio katedrose, paskutinįjį praėjusių metų sekmadienį iškilmingai užbaigti Jubiliejaus metai.
Katedroje, nuostabiai išpuoštoje raudonais amarilių žiedais, kalėdinėmis rankų darbo dekoracijomis, švytint eglutei ir dar degant Betliejaus ugnelei, į 12-os valandos šv. Mišias rinkosi ne tik Vilkaviškio parapijos tikintieji. Matėsi šeimų ir iš kitų dekanatų, kaimyninės Marijampolės, žmonių, kuriuos širdis kvietė melstis vyskupijos pagrindinėje šventovėje bendruomeniškai kartu minint ir Šventosios šeimos iškilmę, o po šv. Mišių dar suklumpant maldai prie įspūdingos prakartėlės. Regimąją grožį sukūrė parapijiečių Ingos Kanapeckienės, Vytauto Strioko ir kitų išmonė bei rankų darbas.
Dvasiniam susikaupimui kvietė prie altoriaus procesijoje atėję septyni kunigai, du patarnaujantys diakonai, klierikas. Deja, vyskupo Rimanto Norvilo nesulaukta dėl Jo Ekscelenciją užklupusios ligos.
Šv. Mišioms vadovavo generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius. Jis perskaitė vyskupo pasiruoštą apžvalgą ir pamąstymus užbaigiant ypatingos Dievo malonės metą, grįžtant į vėl įprastą bažnytinio ir kartu dvasinio gyvenimo ritmą.
Šv. Mišių pabaigoje nuskambėjo iškilmingiausias Bažnyčios padėkos himnas „Tave, Dieve, garbinam“ („Te Deum laudamus“). Jį vedė dekanas kan. Virginijus Gražulevičius, skambiam Katedros choro giedojimui pritarė bažnyčioje buvusieji. Iš šventovės žmonės išlydėti mons. G. Kuliešiaus suteiktu iškilmingu palaiminimu.
Nors šįkart nuo ambonos neskambėjo vyskupijos ganytojo balsas, tačiau dalyvavusieji šv. Mišiose išgirdo vyskupo perduodamą pasidžiaugimą nepakartojama patirtimi, kai Jubiliejaus metais, kovo pradžioje, Lietuvos piligrimai meldėsi keturiose pagrindinėse Romos bazilikose ir kitose Amžinojo miesto sakraliose vietose, kur skambėjo lietuviškai giedamos giesmės. Daug žmonių keliavo ir po Lietuvos šventoves, o tokia piligrimystė teikė viltį ir stiprino dvasią. Ganytojo žodžiai priminė, kad Jubiliejus nėra vien laikotarpis, kuris prasideda ir baigiasi kalendoriuje. Jis yra išskirtinis Dievo malonės metas, kuris ir kiekvieno pastangų, suvokimo dėka skleidžiasi žmogaus gyvenime, brandina dvasinius vaisius. Jubiliejus visada siejamas su išlaisvinimu, papildomu gerumu, skolų grąžinimu… Šiais laikais Jubiliejaus metai mums primena, kad vergystė yra ne išorinė, o daugiau vidinė, kai mus įkalina nuodėmės, baimės, nuoskaudos, pažeidimai, uždarumas. Tad Jubiliejaus metai daug kam buvo ir uolios religinės praktikos, ir atgailos, susitaikinimo metas. Per Šventąjį Raštą Dievas mus moko ir kviečia pas jį sugrįžti visa širdimi. Dievas veikia ne triukšmingai, bet įkvėpdamas žmogų gėriui, vidiniam atsinaujinimui. Ne viena piligrimystė, liturginiai maldos susibūrimai parodė, kad tikėjimas nėra vien asmeninė, bet yra ir bendruomeninė patirtis. Tikėjimas gyvesnis ten, kur žmonės įsiklauso vieni į kitų nuomonę, stengiasi tobulėti, augti kantrumu. Jubiliejus mus palieka su viltingu nusiteikimu, nes pasak apaštalo Pauliaus, „viltis neapgauna“. Juk baigus Jubiliejaus metus Dievo durys lieka atviros. Jis ir toliau eina pas mus ir kviečia mus.
„Užbaigdami Jubiliejų melskimės, kad tai, ką iš Viešpaties gavome ir subrandinome dvasioje, netaptų praeitimi, bet liktų gyva mūsų patirtyje, liudijimuose, žodžiuose, tarpusavio santykiuose. Jubiliejus mus kviečia ne tik prisiminti praeitį, bet ir atsiverti Dievui… Būkime už visa dėkingi Dievui ir vieni kitiems, ir toliau gyvenkime Jubiliejaus malonėmis“, – ganytojo žodžius lydi toksai Vilkaviškio vyskupo linkėjimas.
Prieš pat Jubiliejaus užbaigimo sekmadienį Katedroje atsirado šiuos Dievo malonės metus dabartinei ir visoms ateinančioms kartoms priminsiantis akcentas. Tai plyta iš Romos miesto ir viso pasaulio Bažnyčių motinos ir galvos Popiežiškosios Laterano Arkibazilikos šventųjų vartų mūrinės sienos. Serfikatas liudija, kad ši plyta buvo įdėta į Popiežiškosios Laterano Arkibazilikos šventąsias duris; pasibaigus 2015-2016 metų ekstraordinariniam Gailestingumo Jubiliejui, paimta per tų pačių durų atidarymo apeigas, skirtas 2025 metų Jubiliejui. Ji dovanojama kaip gilios vienybės su Romos Bažnyčia ir dalyvavimo Jubiliejaus dvasiniuose gėriuose ženklas“. Ir parašas: „Baltassare Card. Reina, arkikunigas“.
Šį šventą ženklą į Vilkaviškio vyskupijos Katedrą parvežė lietuvių piligrimystėje Romoje 2025 metų kovo pradžioje dalyvavęs vyskupas Rimantas Norvila, o dekanas kan. V. Gražulevičius pasirūpino jos eksponavimu.
Autorės nuotraukos
„XXI amžius“, 2026 m. sausio 9 d., nr. 1–2 (2662–2663)