Keli Europos Parlamento sesijos akcentai
Daiva Červokienė
Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje birželio mėnesį aptarta daug temų, nemažai dėmesio skirta karo konfliktams pasaulyje ir ES plėtros iššūkiams, spaudos konferencijoje pristatytas ir Europos Komisijos (EK) planas „ReArm Europe“.
Kadangi Europos Parlamentas kviečia įvairių žiniasklaidos priemonių atstovų stebėti jo darbą, todėl „XXI amžius“ šįkart plačiau rašo apie tai.
Žmonės gyvena baimėje
Net 5 europarlamentarai iš Lietuvos pasisakė diskusijoje „Rusijos karo prieš Ukrainą žmogiškoji kaina ir neatidėliotinas poreikis nutraukti Rusijos agresiją: neteisėtai sulaikytų civilių gyventojų ir karo belaisvių padėtis ir besitęsiantis civilių gyventojų bombardavimas“, dar keli – dėl konflikto Gazoje.
EP Žaliųjų frakcijos Europos laisvojo aljanso pirmininko pavaduotojas Virginijus Sinkevičius kalbėjo, kad karas prieš Ukrainą kiekvieną dieną atneša naujų skausmų. Civiliai gyventojai žudomi savo namuose, vaikai netenka tėvų. Rusijos bombos pataiko į mokyklas, ligonines ir elektrines. Miestai skendi tamsoje, o žmonės gyvena baimėje. Ir kančios nesibaigia fronto linijoje. Tūkstančiai civilių ir karo belaisvių yra neteisėtai laikomi Rusijos pajėgų. Daug jų, įskaitant vaikus, susiduria su kankinimais, išnaudojimu, žaginimais ir net egzekucijomis. Bent 75 iš šių atvejų yra dokumentuoti.
„Tai ne tik skaičiai. Tai gyvybės. Kiekvienas išpuolis, kiekvienas žiaurumo aktas yra nusikaltimas žmoniškumui. Turime veikti, teikti pagalbą, užtikrinti neatidėliotiną visų sulaikytųjų paleidimą, remti Ukrainos gynybą ir reikalauti atskaitomybės. Europos Taryba turi sugriežtinti sankcijas ir uždaryti visas spragas, kurios kursto Rusijos karo mašiną. Pasaulis negali tylėti“, – sakė V. Sinkevičius.
Deportuoti civiliai
„Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius kalbėjo, kad autokratinė Rusija vykdo agresyvų karą, siekdama sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę ir visą tautą. Be karo nusikaltimų ir ekocido, Rusija neteisėtai sulaiko ir deportuoja Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant vaikus. Iš Rusijos nelaisvės grįžusiųjų išvaizda puikiai atspindi, ką patiria ukrainiečiai. Jie atrodo, lyg būtų patyrę pragarą, vienu metu išgyvenę Holodomoro, nacių ir sovietų koncentracijos stovyklų siaubą. Nustatyta mažiau nei 2000 Ukrainos civilių, esančių Rusijos nelaisvėje, buvimo vieta.
Europarlamentaras pastebėjo esantis vieno iš jų, Dmytro Chiliuko, civilio žurnalisto, kuris buvo sugautas savo sode netoli Kijevo 2022 m. kovo mėnesį, globėjas. Jis iki šiol yra Rusijos įkaitas, įkalintas 7-ojoje pataisos kolonijoje netoli Maskvos, be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Jo tėvui Vasiliui neseniai diagnozuotas ketvirtos stadijos vėžys, ir jis nori tik dar kartą išgirsti sūnaus balsą.
„Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už savo įvykdytus ir toliau vykdomus karo nusikaltimus. Norint paskatinti Rusiją sėsti prie derybų stalo, reikia visų įmanomų priemonių, įskaitant tarptautinį spaudimą, papildomas sankcijas ir nedviprasmiškus politinius signalus“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
Rytinis Europos flangas – pažeidžiamiausias
Vilija Blinkevičiūtė, EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė, diskusijoje pabrėžė, kad nors karas vyksta Ukrainoje, tačiau Rusijos agresiją jaučiame ir mes, Europos Sąjungos šalys. Štai Baltijos jūra jau tapo nuolatinio Rusijos karo lauku. Todėl šiuo sudėtingu laikotarpiu mums kaip niekada yra reikalingas solidarus, stiprus ir patikimas NATO aljansas, turintis pakankamai išteklių, pajėgų atremti bet kokią grėsmę.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad nors vokiškasis nacizmas buvo nugalėtas prieš 80 metų, tačiau neįveiktas imperinis komunizmas išsivystė į rusišką fašizmą.
„Nekartokime istorijos klaidų. Rusiškasis fašizmas nesustos užėmęs Ukrainos teritorijas, kaip ir Hitleris nesustojo aneksavęs Čekoslovakijos. Teisingos ir tvarios taikos pasiekti neįmanoma nenugalėjus rusiško fašizmo. Ukraina yra neatsiejama ES gynybos dalis. ES indėlis į pagalbą Ukrainai yra reikšmingas, bet vis dar nepakankamas“, – sakė europarlamentarė. Ir ragino valstybes nares panaudoti SAFE priemonę su 150 mlrd. eurų paskolomis Ukrainos gynybai paremti. Ukrainiečiai gali gaminti gynybos įrangą daug pigiau ir greičiau, todėl įsigykime šią įrangą tiesiogiai iš Ukrainos, kad padvigubintume savo investicijų vertę ir padidintume paramą Ukrainos gynybai.
Ar nepaslydo?
EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis teigė kaip buvęs komisaras besijaučiantis labai prastai. Jam nejauku dėl Europos Komisijos pozicijos.
„Jūs laikėtės gerai Putino atžvilgiu – puiku. Trampo atžvilgiu ne kartą paslydot. Netanjahu atžvilgiu jūs suklupot. Moralinė mirtis yra baisus dalykas“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Jis dar priminė Jordanijos karaliaus kalbą EP, kuri, esą, turėjo europarlamentarus įkvėpti. Pasak V. P. Andriukaičio, laikas sankcionuoti Netanjahu ir jo komandą. Ir retoriškai klausė Europos šalių, valstybių ir vyriausybių Vadovų Tarybos, ar galima taip elgtis. Yra šalių, kurios labai padeda Ukrainai. Bet yra daug šalių, kurių pagalba Ukrainai maža. Reikia kelti klausimą dėl solidaraus ir vieningo pagalbos dydžio Ukrainai. Reikia tam didesnio biudžeto, tam dabar ES valanda. Ukrainos žmonės kaip niekas laukia integracijos į Europos Sąjungą. Mūsų pažadai turi remtis konkrečiais namų darbais, kad paspartintumėm Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą“, – kalbėjo europarlamentaras. Pasak V. P. Andriukaičio, tai yra vienintelis realus taikos planas.
Prašo ne rezoliucijų
Suverenių tautų Europos frakcijos (ESN) narys Petras Gražulis klausė, ar ne gėda Europai, kuri negina Ukrainos, kai Rusija ir toliau veržiasi į šalies teritoriją. Budapešto sutartis, kai Ukraina atsisakė atominio ginklo, yra įsipareigojimas Europai ir Amerikai.
Kitoje diskusijoje P. Gražulis sakė, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija, regis, labai myli Ukrainą, nėra dienos, kad nepriimtų kokios nors rezoliucijos dėl Ukrainos. Tačiau prezidentas Zelenskis prašo ne rezoliucijų, o narystės Europos Sąjungoje. Kas kaltas, kad Ukraina nėra priimta į Europos Sąjungą – Putinas, Trampas, Ukraina ar Europos Sąjunga?
„Manau, akivaizdoje Ukrainos karo, kuris tęsiasi daugiau kaip trejus metus, Europos Sąjunga turi suprasti ir daryti rimtas išvadas. Ji turi turėti savo kariuomenę, savo ginkluotę, savo pramonę. NATO šiandien, galima sakyti, yra Amerika. Ji turi savo interesus, o Europa turi savo interesus ir turi juos apginti“, – sakė P. Gražulis.
Ir pažėrė kritikos, kad Europos Sąjunga kūrėsi kaip demokratinė sąjunga, tačiau išsigimė ir tapo diktatūrine, panašia į buvusią Sovietų Sąjungą. Ten dominavo komunizmas. Kas kritikavo komunizmą, tas buvo persekiojamas. Europos Sąjungoje kas kritikuoja genderizmą, taip pat yra persekiojamas. ES išsigimė, persekioja tuos, kurie gina krikščioniškas vertybes, neleidžia griauti jų… (Tada posėdžio pirmininkė iš kalbėtojo atėmė žodį.)
Prieštaringi požiūriai
Beje, EP diskusijose P. Gražulio balsas neskamba taip išsišokėliškai, nei atrodytų Lietuvoje. Diskusijose Suverenių tautų Europos frakcijos (ESN) ir Europos vieningųjų kairiųjų (The Left) frakcijos nariai kalba, kad NATO – militaristinė organizacija, kuri skatina kraujo praliejimą. Kaip galima užtikrinti, kad NATO tarnautų Europai? Karas Ukrainoje esą parodė, kad Europa turi turėti savo kariuomenę, savo žvalgybą, savo pramonę. Ir kad JAV ir Europos interesai ne visai sutampa, tad labai pavojinga tikėtis patikimos NATO gynybos.
Ir jau įvairių EP frakcijų atstovai akcentuoja, kad svarbu ne kiek išleisim gynybai, o pinigų koordinavimas, ar tikslingai paskirstysim lėšas. Jei bandysim taisyti sistemą, kuri ydinga, nieko nepasieksim, tai bus aklas karinio biudžeto pūtimas.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys V. P. Andriukaitis (kaip ir daug kitų kalbėtojų) nesutiko, kad ES ir NATO plėtra kelia kažkam grėsmę. Rusija išleidžia kelis kartus daugiau nei mes kariniais tikslais. V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad jei Europa neužsitikrins savo gynybinių pajėgumų, kitos pastangos bus bevaisės.
Planas „ReArm Europe“
EP plenarinėje sesijoje spaudos konferencijoje birželį pristatytas ir Europos Komisijos planas „ReArm Europe“.
Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen sakė, kad „gynybos parengties bendruoju rinkiniu siunčiame aiškų politinį signalą: Europa rimtai žiūri į gynybą ir patikimos parengties kūrimą. Mažiname biurokratiją, kad padėtume valstybėms narėms ir pramonei veikti greičiau, investuoti pažangiau ir stiprinti mūsų kolektyvinį atgrasymą.“
Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis pabrėžė: „Mūsų bendroji rinka yra galinga priemonė Europos gynybos pramonės gamybai paspartinti. Supaprastinimo rinkiniu gynybos srityje siūloma sudaryti sąlygas išnaudoti didžiulę Europos ekonominę galią panaikinant vidaus kliūtis, mažinant biurokratizmą ir aiškiai išdėstant taisykles, kad būtų galima greitai, veiksmingai ir efektyviai padidinti būtent Europos gynybos pramoninius ir technologinius pajėgumus.
Šiuo rinkiniu teikiame plataus užmojo pasiūlymus, kaip sumažinti biurokratizmą ir sudaryti palankesnes sąlygas 800 mlrd. eurų investicijoms į gynybą, kurių valstybės narės turi skubiai imtis, kad iki 2030 m. užtikrintų Europos gynybos parengtį.“
Per 60 dienų
Už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius teigė, kad gyvename ypatingais laikais, kuriuos esą gerai apibūdino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte: „Mes nekariaujame, bet tikrai ir nesame taikoje“. Mūsų pasirengimas gynybai ir atgrasymui nėra pakankamas. Iki šiol mūsų mąstyme buvo tik dvi kategorijos: taikos ir karo laikas – toks požiūris tam tikra prasme yra klaidingas. Turime pripažinti, kad visiškos taikos nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku, reikia gynybinės parengties, kad atgrasytume agresiją ir užkirstume kelią karui. Gynybos parengties laikas reikalauja kitų reglamentų.
Eurokomisaras A. Kubilius pastebėjo, kad pakete yra septyni skirtingi aktai, įskaitant komunikatą dėl gynybinės parengties plano, kuriame gynybinė parengtis apibrėžiama kaip viešoji gėrybė.
Kokia šio paketo esmė? Pasak A. Kubiliaus, svarbiausia yra pagreitintas leidimų išdavimas. Konsultacijų metu girdėjo, kad kai kuriose šalyse leidimas pradėti gynybos pramonės gamybą išduodamas tik per 4-5 metus.
„Šį terminą sutrumpinsime iki 60 dienų. Joks svarbus projektas neturėtų strigti metų metus dėl reglamentavimo aiškumo stokos. Jis turi sulaukti „taip“ arba „ne“ per 60 dienų. Antra, jokių ginčų dėl to, kas laikoma prieštaringai vertinamu ginklu pagal draudžiamų ginklų sąrašą (CCG). Sudarėme aiškų draudžiamų ginklų sąrašą, ir investuotojai žinos, ko vengti, jei nori atitikti šiuos kriterijus. Trečia, „InvestEU“ programa bus pakoreguota taip, kad palankiai vertintų, o ne atmestų perspektyvius gynybos projektus“, – kalbėjo eurokomisaras.
Karaliaus kalba
EP plenarinėje sesijoje viešėjusiems žurnalistams išskirtinė pasirodė Jordanijos karaliaus Abdulos II kalba. Karalius pastebėjo, kad išgyvename vieną po kitos neramumų bangą, be perstojo. Pasaulis jaučiasi tarsi praradęs savo moralinį svorį. Taisyklės nyksta, tiesa keičiasi kas valandą, klesti neapykanta ir susiskaldymas, saikas ir universalios vertybės užleidžia vietą ideologiniams kraštutinumams (...)
Per visą arabų ir Europos istoriją pagarba, atsakomybė, geranoriškumas ir sąžiningumas lėmė bendradarbiavimą, kuris lėmė abipusę gerovę. Jie gali padėti mums reaguoti ir į šiandienos iššūkius. Kalbėdamas iš šios ir daugelio kitų pakylų per pastaruosius du dešimtmečius siekiau nušviesti mūsų bendras vertybes, daugelis kurių yra įsišaknijusios mūsų skirtinguose tikėjimuose – islame, krikščionybėje, judaizme. Užuojautos, teisingumo ir lygybės vertybes, moralinius mokymus, perduodamus mums per kartas, kurie ragina mus mylėti savo artimą, saugoti vaikus ir nekaltus, padėti vargšams ir sužeistiesiems, rūpintis Dievo žeme ir dar daugiau. Jordanijoje mūsų tvirtas tikėjimas šiomis bendromis vertybėmis, pagrįstomis mūsų istorija ir paveldu, skatina mūsų nacionalinius tolerancijos ir abipusės pagarbos principus. Ir mes didžiuojamės būdami Jėzaus Kristaus krikšto vietos namais. Ramybė jam Betanijoje, anapus Jordano. Mūsų musulmoniška šalis yra istorinės krikščionių bendruomenės namai, ir visi mūsų piliečiai dalyvauja kuriant mūsų tautą. Tas pats raginimas geros valios slypi už hašimitų globojamų musulmonų ir krikščionių šventųjų vietų Jeruzalėje, kurių istorinę ir daugiareliginę tapatybę prisiekėme saugoti nuo išpuolių. Iš tiesų, mūsų įsipareigojimas atkartoja prieš daugelį amžių Jeruzalės žmonėms duotą pažadą. Omaro paktas įpareigojo musulmonus gerbti ir saugoti miesto bažnyčias, nekenkti kunigui, nežudyti vaiko, moters ar vyresnio amžiaus žmogaus. O po tūkstančio metų Ženevos konvencijos šiuos principus pavertė visuotiniais. Naujausi įvykiai privertė juos suabejoti. Tačiau turime užtikrinti, kad šios vertybės ir principai atlaikytų laiko ir neramumų išbandymą.
Ir palestiniečiai nusipelno teisių
Jordanijos Hašimitų Karalystės karalius priminė pirmuosius Izraelio išpuolius prieš ligoninę Gazoje 2023 metais, sukėlusius pasaulinį pasipiktinimą. Nuo tada Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užfiksavo beveik 700 išpuolių prieš Gazos sveikatos priežiūros įstaigas.
Karalius Abdula II tęsė: Kas vos prieš 20 mėnesių buvo laikoma žiaurumu, dabar yra įprasta, vos pastebima? Tokia mūsų žmogiškumo versija leidžia neįsivaizduojamam tapti rutina, leidžia panaudoti badą prieš vaikus kaip ginklą (…)
Dvidešimt mėnesių. Tai turėtų mus visus suneraminti, bet ne stebinti. Nes kai mūsų pasaulinė bendruomenė nesugeba panaikinti atotrūkio tarp principų ir veiksmų, kai vertybės nėra praktikuojamos, jos tampa performatyvios, abstrakčios ir vienkartinės.
Esame dar vienoje lemiamoje savo istorijos kryžkelėje, kurioje reikia pasirinkti. Galia ar principai, teisinė valstybė ar jėgos valdžia, nuosmukis ar atsinaujinimas (…)
Yra dvi esminės veiksmų sritys. Pirma, remti vystymąsi, nes klestintys Artimieji Rytai sukuria visiems naudingas galimybes. Tačiau, kaip ne kartą matėme, ši realybė yra abipusė. Kai viltis mažėja, pasekmės persiduoda per sienas. Antra, reikia imtis ryžtingų koordinuotų veiksmų siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą. Mūsų saugumas nebus užtikrintas tol, kol mūsų pasaulinė bendruomenė nesiims veiksmų ne tik siekdama užbaigti trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, bet ir ilgiausią bei labiausiai destruktyvų pasaulio įkaitą – aštuonis dešimtmečius trunkantį Palestinos ir Izraelio konfliktą. Nes palestiniečiai, kaip ir visi žmonės, nusipelno teisės į laisvę, suverenitetą ir, taip, valstybingumą. (…)
Galiausiai šis konfliktas turi baigtis, o vienintelis perspektyvus sprendimas yra pagrįstas teisinga taika, tarptautine teise ir abipusiu pripažinimu. Ir kelio į geresnį „aš“ negali nutiesti vien technologinė pažanga, moksliniai proveržiai ar politinės pergalės. Jį kuria pasirinkimai, kuriuos darome kiekvieną dieną kaip individai ir kaip lyderiai. Taikos keliu jau buvo eita anksčiau. Juo galima eiti dar kartą, jei turėsime drąsos jį pasirinkti ir valios juo eiti kartu.
Strasbūras – Vilnius
„XXI amžiaus horizontai“, 2025 m. liepos 18 d., nr. 7 (397)